Vilniaus miesto muziejaus paroda „Artistas iš Brodo“ – tai bandymas atskleisti pilkame sovietmečio fone subrendusio menininko margumą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip jam pavyko sukurti tai, kas atrodė neįmanoma? Sujungti aukštąją kultūrą su estrada, o intelektualų turinį paversti masėms patinkančiais hitais?
-
Naujasis P.Sorrentino filmas „Malonė“ – apie tai, koks iš tiesų turėtų būti prezidentas
-
„Man plaukai nuo pakaušio smunka“: išdarkytas „Dievų miškas“, prarasta šeima ir iki paskutinių dienų trukusi Sruogos kova
-
Nuo Kanų kilimo iki Alytaus scenos: aktorė Lyja Maknavičiūtė – apie netikėtą, bet gražų karjeros posūkį
Pasak parodos kuratorės Algės Gudaitytės, parodos pavadinime užkoduotas Kernagio požiūris į savo vaidmenį viešumoje: „Kernagis yra sakęs, kad yra bent penki–šeši Kernagiai, vienas – aktorius, kitas – renginių vedėjas, trečias – režisierius ir taip toliau, o erdvę, kurioje jis veikia, galima būtų pavadinti pramogų verslu, tačiau tai būtų labai banalu ir neatskleistų tikrosios jo profesijos esmės. Jam labiausiai patiko save vadinti tiesiog artistu. Brodas čia irgi labai svarbus, galima sakyti, kad Brode prasidėjo jo kaip menininko karjera. Ši, 7–8 dešimtmetyje gyvavusi Vilniaus erdvė, kuri apėmė dabartinį Gedimino prospektą, buvo tikra laisvės sala sovietmečio aplinkoje.“
Parodoje atsiskleis legendinis Vilniaus Brodas, kuris tapo Kernagio kūrybinės istorijos pradžia, formavo jo asmenybę, autentiški bendražygių ir bendraminčių prisiminimai, sceninis bei televizinis gyvenimas, taip pat – maestro kambarys, kuriame kiekvienas galės pajusti koks gyvenimas virė erdvėje. „Tyrinėdama medžiagą apie Vytautą Kernagį, šeimos ir jo bičiulių prisiminimus, atkreipiau dėmesį į ryškius pasakojimus apie Kernagio jaunystės kambarį, kurį tėvai jam įrengė Angariečio (dabartinės Kaštonų) gatvės bute vietoj sandėliuko ir vonios. Ilgą kaip dešrelė, kaip sakydavo pats Kernagis, su vienu langu gale. Kambarys tapo ne tik jaunojo Kernagio meninės saviraiškos erdve, bet ir vieta, kur rinkosi klasiokai, vėliau grupiokai, dar vėliau kolegos, kur prasidėjo jo šeimyninis gyvenimas – tame kambaryje jis praleido beveik trisdešimt metų. Ten gimė jo pirmosios dainos, vyko vakarėliai, su grupiokais buvo ruošiamasi egzaminams, vėliau – pasirodymams ir dar daug kitų dalykų. Tai buvo centras, aplink kurį ir kuriame virė gyvenimas. Su scenografu Gintaru Makarevičiumi pabandėme tą kambarį atkurti“, – mintimis dalijasi parodos kuratorė Algė Gudaitytė.
Parodos erdvėje, šalia maestro kambario įsikurs scena, dainuoti kviesianti įrašų stotelė, fotografijose ir paties filmuotoje medžiagoje atsiskleis Vytauto Kernagio kelionių įspūdžiai. Ką reiškia „hairas“, „girla“, „maniuška“, paklausite jūs? Įminti šiuos ir kitus, šiandien neįprastus, žodžius padės parodoje pristatomas Brodo žodynas. Parodą papildo ir jauniausiems lankytojams skirtos užduotys bei maršrutas, audiogidas lietuvių kalba bei vaizdinis gidas lietuvių gestų kalba. Pirmą kartą muziejaus paroda pakvies pažinti ir lengvai suprantama kalba.
Vytautas Kernagis (1951–2008) – aktorius, dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje, muzikos autorius ir atlikėjas, renginių režisierius bei televizijos laidų vedėjas – save vadino tiesiog artistu. Kernagio fenomenas slypi jo asmenybės ir talento daugiasluoksniškume – jo kūryboje kiekvienas randa ką nors artimo. Kernagis suteikė prasmę ir kokybę toms kūrybos sritims, kurios sovietmečiu buvo nuvertintos ar subanalintos – jam pavyko pakeisti požiūrį į dainuojamąją poeziją bei estradą, sukurti naujovišką, intelektualų renginių režisieriaus ir vedėjo personažą.
Kernagio kūrybinės istorijos pradžia neatsiejama nuo legendinio Vilniaus Brodo – tuometinio Lenino, dab. Gedimino prospekto. Tai vieta, kur 7-8 praeito amžiaus dešimtmetyje rinkosi hipiuojantis, kuriantis, laisvai mąstantis jaunimas. Beveik trisdešimt metų Kernagis gyveno netoli Brodo, Kaštonų (tuomet Zigmo Angariečio) gatvėje. Tėvų bute įrengtas jo kambarys tapo Kernagio gyvenimo ir kūrybos, o taip pat šios parodos epicentru. Aplink atkurtą Kernagio kambarį sukasi pagrindinės parodos temos: Brodas, sceninis gyvenimas (kabaretas „Tarp girnų“, Dainos teatras, režisuoti ir vesti renginiai), Nepriklausomybės pradžioje startavę televizijos šou, kelionės ir humoras.
