2026-02-26 05:52

Vytautas Landsbergis: „Esu knygius, visą gyvenimą toks buvau“

„Jūs atėjote pas knygų žmogelį“, – vos įžengus pro duris šypsodamasis taria Vytautas Landsbergis ir kaipmat ima dalintis įspūdžiais apie šiąnakt jo skaitytą istoriko Norberto Černiausko knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. „Tai labai įdomi ir vertinga knyga. Aš ir pats apie šį laikotarpį esu rašęs, bet ilgai nežinojau, kad tokia puiki knyga yra išleista“, – sako profesorius.
Vytautas Landsbergis
Vytautas Landsbergis / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Jo kambarys pilnas knygų. O kur dar pluoštai popierių, įvairių dokumentų, dėžės rankraščių ir mažų lapelių su paskubomis užrašytomis mintimis bei eilėraščio eilutėmis. Visa tai, V. Landsbergio teigimu, irgi galėtų tapti knygomis, jei Dievulis tik leis.

Tačiau ir dabar jo bibliografija yra įspūdinga: knygos apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį bei politinė publicistika, monografijos ir atsiminimai, pokalbių, gyvenimo užrašų, poezijos bei prozos knygos jau siekia beveik du šimtus.

Šį kartą sutarėme kalbėtis apie gyvenimo knygas. Profesorius paima popieriaus lapą, kuriame, ruošdamasis susitikimui, pasižymėjo tai, ko svarbu nepamiršti. Jo pasakojimas nukelia į tarpukario Lietuvą ir nerūpestingas vasaras Kačerginėje, tėvų biblioteką bei pokario Kauno antikvariatą, draudžiamų knygų „medžioklę“ sovietmečiu ir jo paties rašymą – gyvo žmogaus reakciją į šį pasaulį ir tai, kas jame be perstojo vyksta.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą