Sekite 15min Google
Vaikystėje ją persekiojusios haliucinacijos, maištas prieš konservatyvią Japoniją, skurdas ir vienatvė Niujorke, kova su vyrų dominuojamu meno pasauliu ir dešimtmečiai, praleisti gyvenant psichiatrijos ligoninėje – visa tai tapo neatsiejama jos kūrybos dalimi.
Y.Kusama, tapusi pasauline meno žvaigžde jau gerokai vėliau gyvenime, kūrė nuo XX a. šeštojo dešimtmečio iki pat 2020-ųjų. Jos milžiniški taškuoti kūriniai, spalvingos instaliacijos ir begalybę iliustruojantys veidrodiniai kambariai tapo lengvai atpažįstami ir pritraukė milijonus meno gerbėjų visame pasaulyje.
„Per nepaprastą gyvenimą, visiškai atsidavusį meninei kūrybai, Y.Kusama sukūrė tarptautinį pripažinimą pelniusią avangardinio meno karjerą. Jos kūryba apėmė vizualųjį meną, performansą, literatūrą ir poeziją“, – skelbta pareiškime apie menininkės mirtį.
„Ji tapė iki pat paskutinių gyvenimo dienų, niekada nepaleisdama teptuko iš rankų ir toliau tyrinėdama amžinos meilės bei amžinos sielos temas.“
„Mes tęsime Kusamos norus ir per meną toliau skleisime viltį bei stiprybę žmonėms visame pasaulyje.“
Haliucinacijos tapo kūrybos dalimi
Yayoi Kusama gimė 1929 metais Macumote, Japonijoje. Jos vaikystė buvo nelaiminga. Dar būdama jauna ji pradėjo patirti haliucinacijas, kurios vėliau tapo svarbia jos kūrybos dalimi.
Y.Kusama priešinosi konservatyviam auklėjimui ir šeimos planams ištekėti pagal sutartą santuoką. 1958-aisiais ji išvyko į Niujorką.
Ten jos pasirodymas stipriai vyriškame to meto meno pasaulyje sukėlė nemažai dėmesio. Y.Kusama pradėjo kurti vadinamąsias „Infinity Net“ („Begalybės tinklo“) tapybos serijas ir falinius objektus bei skulptūras.
Jos kūryba padarė įtaką daugybei menininkų, tarp jų – Andy Warholui. Tačiau pati Y.Kusama jautė didelį nusivylimą, mat jos idėjas perimdavo kiti, ypač vyrai menininkai, turėję kur kas daugiau galimybių eksponuoti savo darbus galerijose.
Radikali kūrėja, nevengusi skandalų
Y.Kusama buvo ne tik tapytoja ir skulptorė. Per savo karjerą ji rengė vadinamuosius „kūno festivalius“ ir hepeningus, kūrė minkštąsias skulptūras, o savo kūryboje nevengė atvirų antikarinių ir kitų provokuojančių pareiškimų.
1966-aisiais Venecijos bienalėje ji pristatė „Narcissus Garden“ – iš šimtų blizgančių metalinių rutulių sudarytą instaliaciją. Menininkė juos pardavinėjo po du dolerius, o šalia pastatė užrašą „Jūsų narcisizmas parduodamas“.
1968-aisiais Niujorke Y.Kusama surengė pirmąsias mieste viešai vykusias homoseksualias vestuves.
Kartą ji net parašė JAV prezidentui Richardui Nixonui ir pasiūlė su juo permiegoti mainais į pažadą užbaigti Vietnamo karą.
Kartą ji net parašė JAV prezidentui Richardui Nixonui ir pasiūlė su juo permiegoti mainais į pažadą užbaigti Vietnamo karą.
Kitu performansu prie Jungtinių Tautų pastato ji plovė „purviną“ Sovietų Sąjungos vėliavą.
Gyvenimą praleido psichiatrijos ligoninėje
1977 metais Kusama grįžo į Japoniją ir savo noru apsigyveno psichiatrijos ligoninėje. Ten ji gyveno ir dirbo iki pat gyvenimo pabaigos.
Ilgus dešimtmečius menininkė buvo gana mažai pastebima tarptautiniame meno pasaulyje. Tačiau vėlesniame gyvenime jos kūryba sulaukė milžiniško pripažinimo.
Y.Kusamos darbai buvo eksponuojami svarbiausiuose pasaulio muziejuose, o jos taškuotą estetiką perėmė ir mados bei prabangos prekių ženklai. Tarp jų buvo ir „Louis Vuitton“.
Jos kūriniai aukcionuose ėmė mušti gyvų moterų menininkių rekordus.
2016 metais Y.Kusamai įteiktas „Order of Culture“ (red.past. Japonijos kultūros ordinas, vienas aukščiausių šalies apdovanojimų menininkams).
Menininkė iki pat gyvenimo pabaigos liko ištikima savo kūrybai – taškams, pasikartojantiems raštams, begalybei ir temoms, kurias lydėjo visą jos gyvenimą.
