Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vytautas Landsbergis kviečia lietuvius atkurti Baltijos kelią internete – prisiminimai iš asmeninių archyvų bus skaitmenizuoti

Projekto „Europeana 1989“ pristatymas
Rūtos Strakšaitės nuotr. / Projekto „Europeana 1989“ pristatymas
Šaltinis: 15min
0
A A

Baltijos kelias atgims virtualioje erdvėje – kiekvienas lietuvis, dalyvavęs šiame istoriniame įvykyje, yra kviečiamas pasidalinti tuos laikus menančia medžiaga ir ją įkelti į visam pasauliui prieinamą interneto svetainę. „Baltijos kelias buvo neįveikiama žmonių geros valios ir įsitikinimų jėga, privertusi įvykti svarbų vertybinį politinį lūžį“, – pabrėžė projekto „Europeana 1989“ ambasadorius Lietuvoje prof. Vytautas Landsbergis.

Europos skaitmeninės bibliotekos, muziejaus ir archyvo „Europeana“ naujas projektas „Europeana 1989“ siekia sukurti gyvą, asmeninių patirčių kupiną 1989 metų Rytų Europos paveikslą, kurio autoriai – paprasti žmonės. Vienas svarbiausių 1989-ųjų metų įvykių neabejotinai buvo Baltijos kelias, kurį prisiminti ir kviečiami jo liudininkai.

Rūtos Strakaaitės nuotr./Projekto Europeana 1989 pristatymas
Rūtos Strakšaitės nuotr./Projekto „Europeana 1989“ pristatymas

Rugpjūčio 9-10 d. (penktadienį ir šeštadienį) nuo 10 iki 18 val. Seimo II rūmų fojė, o rugpjūčio 13-ąją 10–18 val. Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje gyventojai kviečiami pasidalyti savo asmeniniais prisiminimais ir jų materialiais liudijimais – nuotraukomis, suvenyrais, vaizdo ar garso įrašais, laiškais, plakatais, išlikusiais to meto daiktais – tuo, kas lietuviams primena 1989-uosius. Visi prisiminimai ir atsinešti daiktai bus užregistruoti, aprašyti ir perkelti į skaitmenines laikmenas: jie atsidurs virtualiame 1989 m. Europos žemėlapyje, o originalai bus grąžinti. Taip pat bus galima sužinoti, kaip savarankiškai savo prisiminimus įkelti į projekto interneto svetainę

„Europeana yra Europos skaitmeninis muziejus, kuris visą pasaulį supažindina su Europos istorija. Kitais metais minėsime daugelio svarbių 1989 metų Europos įvykių 25-erių metų sukaktis – taip pat ir Baltijos kelio. Šia proga norime pasidalinti prisiminimais apie šiuos įvykius su visa Europa, su jaunąja ir ateinančiomis kartomis, siekdami parodyti, kiek daug pasikeitė per tokį trumpą laiką“, – sakė į Vilnių atvykęs Europeanos komunikacijos vadovas Jonas Purday. – Iš Lietuvos projekto organizatoriai keliaus istorinės medžiagos rinkti į Rygą ir Taliną. Norime gauti kuo daugiau skirtingų įspūdžių ir prisiminimų apie šį svarbų Europos istorijos įvykį.“

Iniciatyva atgaivinti ir išsaugoti Baltijos kelio prisiminimus dega Europeanos atstovas, Berlyno Istorinių tyrimų instituto istorikas Frankas Drauschke, kuris pats prieš 24 metus dalyvavo didžiausioje taikioje Baltijos šalių demonstracijoje.

Rūtos Strakaaitės nuotr./Projekto Europeana 1989 pristatymas
Rūtos Strakšaitės nuotr./Projekto „Europeana 1989“ pristatymas

„Man pasisekė, kad buvau tinkamoje vietoje tinkamu laiku ir tapau tokio istorinio įvykio liudininku. Iš tų metų turiu išsaugojęs Vilniaus žemėlapį rusų kalba ir daug istorinių nuotraukų – visa šia medžiaga mielai pasidalinsiu su visu pasauliu. Tikiu, kad ir šimtai lietuvių palaikys šią iniciatyvą ir padės atkurti Baltijos kelią internete, – lūkesčiais dalijosi istorikas. – Techninės galimybės interneto svetainėje europeana1989.eu taip pat leidžia pažymėti vietą, kur jūs stovėjote per Baltijos kelią bei pamatyti, kaip ta vieta atrodo dabar. Taip sukursime naują gyvą tuos ir šiuos laikus vaizduojantį žemėlapį.“

Projekto „Europeana 1989“ ambasadoriumi Lietuvoje tapęs prof. Vytautas Landsbergis džiaugėsi šiuo projektu, pabrėždamas, kad bėgant metams – vis geriau suprantame Baltijos kelio reikšmę Europos istorijoje.

Rūtos Strakaaitės nuotr./Projekto Europeana 1989 pristatymas
Rūtos Strakšaitės nuotr./Projekto „Europeana 1989“ pristatymas

„Mes vis dar į Baltijos kelią žiūrime iš savo istorinės patirties su šventiško jausmo prisiminimais, bet vis labiau suvokiame, ką tai reiškė. Baltijos kelias buvo ryškiausias ženklas, kad Baltijos šalys niekada nesutiks su prievartiniu buvimu Sovietų Sąjungoje. Tai buvo akivaizdžiausia demonstracija, parodanti, kad mes einame į laisvę ir mūsų niekas nesulaikys. Šiuo įvykiu mes paskatinome ir kitas Sovietų Sąjungos valdomas tautas pamatyti tą pačią galimybę nelikti Maskvos provincijomis arba žemyninėmis kolonijomis, bet eiti į valstybingumą. Ir tai į vyko. Demokratijos banga nesustojo ties mūsų siena – tolimas smūgis sukrėtė ir Berlyno sieną, kuri griuvo po Baltijos kelio. Štai kokia Baltijos kelio reikšmė, kurią suvokti mums padės ši svarbi iniciatyva.“

Profesorius iš savo asmeninio archyvo projektui „Europeana 1989“ skaitmenizuoti atidavė Lietuvos Sąjūdžio originalų atsakymą į Maskvos grasinantį pareiškimą po Baltijos kelio.

„Štai – naktį atsiųstas tekstas su mano korekcijomis, kuris kitą dieną pasirodė „Gimtajame krašte“. O čia – Rugsėjo 1-ąją pasirodžiusios „Vakarinės naujienos“, kuriose nėra jokios panikos dėl Maskvos pareiškimų – tik vedamasis straipsnis „Mylėkite Lietuvą, vaikai“, – šypsodamasis istorinius įrodymus rodė V.Landsbergis.

Prisiminimų apie Baltijos kelią rinkimo dienos vyks:

Vilniuje: rugpjūčio 9–10 d. (penktadienį ir šeštadienį) nuo 10 iki 18 val. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų fojė (Gedimino pr. 53, įėjimas nuo Neries upės pusės, laisvas).

Panevėžyje: rugpjūčio 13 d., antradienį, 10–18 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 14).

Rugpjūčio 23–24 d. Rygoje, rugpjūčio 30–31 d. – Taline. Baltijos kelio atkūrimo akcijos ambasadoriais tapo prof. Vytautas Landsbergis (Lietuva), Sarmite Elerte (Latvija) ir Tunė Kelamas (Estija).

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau