Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 17, 10:16

Arkadijus Gotesmanas apie klezmerių muziką: tai yra judesio muzika, kuri gali būti visokia

„Labai nenoriu, kad prie straipsnio būtų tik mano vienintelio nuotrauka. Juk čia svarbiausia yra žmonės“, – sako Lietuvos džiazo padangėje gerai žinomas muzikantas, perkusininkas, klezmer muzikos entuziastas, docentas Arkadijus Gotesmanas, kuris kartu su bendraminčiais Kaune ir Kauno rajono miesteliuose pristato Litvakų muzikos programą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Arkadijus Gotesmanas
Arkadijus Gotesmanas / Gražvydo Jovaišos nuotr.

Rugpjūtį ir rugsėjį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuojamus pasirodymus galės pamatyti ne tik didžiųjų koncertų salių Kaune lankytojai. Žydų muzikos melodijos skambės Čekiškės, Babtų, Vilkijos, Kulautuvos, Zapyškio, Kačerginės miesteliuose, kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės.

„Istorijų festivalio“ Litvakų programa – puikus akstinas dar kartą klausytojams atrasti klezmer muzikos skambesį ir ją grojančius žmones. Pasak A.Gotesmano, šioje muzikos kryptyje susimaišo visa emocijų gama – klezmer talpina ir melancholiją, ir džiaugsmą, ir šėlsmą. Šiuolaikiniame muzikos pasaulyje kūrėjai klezmer melodijas interpretuoja naujai ir drąsiai „miksuoja“ su džiazo ar net elektronikos garsais.

„Tam tikra prasme klezmer muzikos likimas panašus kaip ir afro muzikos – tai yra ji keliavo ten, kur keliavo ją muzikuojantys ir klausantys žmonės, jie nešėsi ją su savimi, sugėrė tai, kas buvo aplinkui“, – lygina A.Gotesmanas.

Tradicijos žemėlapyje – ir Lietuva

Klezmer įvardinama tradicinė neliturginė Rytų Europos žydų muzika. Klezmeriais kadaise vadinti žydų liaudies muzikantai, grojantys klajojančiuose ansambliuose. Tokias kapelas šeimos kviesdavo pagriežti įvairiomis progomis – dažniausiai prireikdavo vestuvėms, baliams, vadinamosioms bar micvoms, t.y. pažymint berniukų pilnametystę. Keliaujantys ansambliai neaplenkdavo ir didesnių masinių susibūrimų, mugių.

XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje gyvavusi klajojančių žydų liaudies muzikantų tradicija apėmė Ukrainą, Lenkiją, Besarabiją, Galiciją. Dėl plačios geografijos klezmerių muzikai įtaką darė vokiečių, ukrainiečių, lenkų, rumunų ir kitų tautų muzikinis folkloras.

Anot A.Gotesmano, klezmer muzika savo prigimtimi yra judesio muzika, niekas laidotuvėse jos negrodavo: „Ji turi savitą atlikimo manierą – be greito ritmo ir tempo ji neegzistuoja. Būna viena kita lėta daina. Na, bet ne paslaptis, visa žydų muzika yra mažoras minore arba minoras mažore. Tai reiškia, kad čia ir liūdesys, ir džiaugsmas tampa vieniu. Ta muzika gali būti visokia“.

Klezmerių keliai vedė ir į Lietuvos miestus bei miestelius. Pavyzdžiui, žinomas faktas, kad klezmer melodijos skambėjo ir tarpukario Kaune – atvykstantys muzikantai grieždavo garsiajame „Metropolio“ restorane.

Paprastai klezmerių ansamblyje grodavo trys muzikantai: būtinai reikėjo smuiko, klarneto, būgno su lėkštelėmis. „Tais laikais jokios žydų vestuvės nebuvo įsivaizduojamos be smuiko ir klarneto skambesio“, – pasakoja atlikėjas. Tokie instrumentai – lengvi ir puikiai tinkantys kelionėms.

Pasak A.Gotesmano, tradicinis klezmer atlikimo būdas yra specifinis, todėl kai kurie klarneto garsai gali sudaryti klaidingą pirmą įspūdį: „Joje yra ypatinga atlikimo maniera, kartais atrodo klausytojui, kad klarnetas klysta, tačiau taip nėra – tai specialūs dengimai, ta muzika taip ir turi skambėti. Jei išimtume iš tos sudėties kažką, tai ir nebeliktų to bendro konteksto, to šurmulio, to draivo, vidinio pojūčio, to skrydžio. Klezmer muzika turi savyje daug svingo“, – sako jis.

O štai kontrabosas, trimitas, fleita klezmerių orkestruose atsirado žymiai vėliau – kai prieš keletą dešimtmečių tradicinius klezmer kūrinius atrado ir ėmė naujai interpretuoti profesionalūs, netgi akademinį išsilavinimą turintys muzikantai. Tokiu būdu trūkinėjanti klezmer muzikos tradicija atgijo, įgydama naujus pavidalus.

Klezmer vardai ir veidai

Pasak A.Gotesmano, klezmer muzika, kadaise skambėjusi privačiose šventėse, pamažu įžengė į koncertų sales: „Šiais laikais klezmer tapo toks gana universalus dalykas. Žydų liaudies muzika, folkloras, skambėjęs mažame ratelyje, trijų ar keturių muzikantų muzikinis dialogas šiais laikais išaugo į orkestrus, bendras kolektyvų jungtis, dideliam muzikantų būriui skirtas aranžuotes“.

Daugiau negu du dešimtmečius šalia džiazo, dėstymo studentams, teatro projektų, festivalių organizavimo ir įvairių eksperimentų klezmer muziką propaguojantį A.Gotesmaną ypač džiugina jaunoji Lietuvos muzikantų karta, tęsianti klezmer muzikos atradimus. Tarp jų – orkestras „Rakija Klezmer Orkestar“, grojantis balkanišką, čigonišką muziką ir litvakišką klezmerį.

Klezmer – viena iš mano veiklos sričių, ji papildė mano žinias, mano atlikimo praktiką. Labai smagu, kad ją pamėgo ir kiti. Atsirado jaunimas, kuris groja labai stilingai ir itin daug įdeda savęs į tos muzikos populiarinimą“, – sako A.Gotesmanas.

Gražvydo Jovaišos nuotr./Arkadijus Gotesmanas
Gražvydo Jovaišos nuotr./Arkadijus Gotesmanas

Anot jo, ypač didelis indėlis atvedant šią muziką į didžiąsias pasaulio scenas priskirtinas trimitininkui Frankui Londonui ir jo grupei „The Klezmatics“ iš JAV. A.Gotesmanas su F. Londonu prieš daugybę metų susipažino viename renginyje Rusijoje. Jis džiaugiasi, kad pažintis nenutrūko – F. Londoną pavyko pasikviesti į pirmąjį Baltijos šalyse organizuotą klezmerių muzikos festivalį Vilniuje, tąkart jis grojo su Jungtiniu klezmerių orkestru. Taip pat grupė „The Klezmatics“ prieš daugiau negu penketą metų koncertavo Vilniaus rotušėje.

A.Gotesmanui ne mažiau įdomūs ir kolegų klezmer muzikos eksperimentai, kuomet ji suskamba kiek kitaip ir naujai: „Tikra tiesa, kad klezmer šiandien glaudžiai susijusi su džiazu. Daug atlikėjų atranda gryną folklorinį kūrinį ir jį naujai interpretuoja“.

Pasak jo, tokiu būdu gimsta ir galima išgirsti netikėtų kokteilių, kuriuose – ir Kubos ritmai, ir šiuolaikinės elektronikos garsai, ir netgi avangardiniai eksperimentai. „Gana tradiciniu repertuaru, bet savitu pateikimu man visada imponuoja kūrėjas iš JAV John Zorn, Vokietijos atlikėjas Karstenas Troyke, kompozitorius ir muzikantas Dmitri Slepovitch ir, aišku, dainininkė Marija Krupoves“.

Pastarąją A.Gotesmanas mini itin dažnai. Pasak jo, muzikės Marijos Krupoves žinios ir pastangos siekiant atkurti žydų muzikos paveldą yra milžiniškos. Ji kartu su kolega Lietuvoje ir Baltarusijoje yra surengusi daugybę žydų muzikos tyrinėjimų ekspedicijų, per kurias muzikos kalba užrašyti žmonių atmintyje likę kūriniai. „Ji padėjo ant piupitrų muzikantams daug nežinomų melodijų ir muzikos“, – pasakoja A.Gotesmanas. Jis džiaugiasi, kad šią atlikėją Litvakų programoje turės galimybę išgirsti ir Kauno klausytojai.

„Visada kirbėjo mintis, kad privalome daryti koncertus mažuose miesteliuose, kur kadaise gyveno žydai, ne tik didmiesčiuose. Tą pradėjome daryti, rengdami Klezmerių muzikos festivalį, o vėliau „Jewish Art festival in Lithuania“. Supratau, kad žmonėms tai įdomu, jie klauso, jie šoka, jie domisi. Klezmer nutiesė tam tikrą kelią – tokiu būdu mes atradom ir savo sceną, ir savo publiką“, – sako A.Gotesmanas, pats ženkliai prisidėjęs prie šios muzikos atgimimo Lietuvoje ir svetur.

A.Gotesmano kuruojamoje „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Litvakų muzikos programoje numatyta: turas po Kauno rajono miestelius, jungtinio Lietuvos klezmerių orkestro koncertas, gyvo garso koncertas „Malda“, Anatolijaus Šenderovo kūrinio „After Shagal“ koncertas, dainininkės Marijos Krupoves atliekamų dainų koncertas.

Išsamesnę informaciją galite rasti čia.

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą