Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 07 05, 09:27

Festivalio „Pojūčių šilas“ organizatorius G.Bučas: tai, kas vyksta gamtoje, vyksta ir mūsų gyvenime

Kartu su įpusėjančia vasara, įsibėgėja ir mikrorajonuose vykstančių festivalių programa. Liepos mėnesį spalvingi renginiai ir vėl džiugins Kauno rajonų gyventojus. Šį kartą pasinerti į gamtos dovanojamus potyrius, klausytis poezijos ir pažinti miesto istorijas kviečia Panemunė, Gričiupis ir Centras, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Giedrius Bučas
Giedrius Bučas / Asmeninio archyvo nuotr.

Jau nuo 2018 m. „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas!“ kvietė Kauno miesto rajonų aktyvius gyventojus, bendruomenes ir vietos verslus ieškoti savo identiteto ir kartu įgyvendinti vietos kontekstą atspindinčias kūrybines iniciatyvas. Bendrų veiklų rezultatai visą vasarą iki pat rudens vidurio skleidžiasi unikaliuose ir mikrorajonų veidus atspindinčiuose festivaliuose.

Antrąjį vasaros mėnesį žvilgsniai kryps į tris mikrorajonus – Panemunę, Centrą ir Gričiupį. Liepos 16 d. miesto centre vyks festivalis „Kiemų istorijos“, įkvėptas Kauno legenda tapusios „Kiemo galerijos“. Bendradarbiaujant su menininkais, unikalios erdvės idėjos sklinda ir po kitus Kauno centro ir senamiesčio kiemus, o netikėtose vietose kiemo gyventojų istorijos ir prisiminimai virsta meniniais akcentais. Tądien kiemų bendruomenės ir visi, norintys artimiau pažinti centro kiemelių istorijas, bus kviečiami į pažintinį kultūrinį turą.

Liepos 23 d. poezijos mylėtojai kviečiami atvykti į festivalį „Tu ateik“. Jaukiame, Gričiupyje įsikūrusiame Kovo 11-osios parke, skambės dainuojamoji poezija, vyks keramikos dirbtuvėlės, bus pristatyta rekordu pretenduojanti tapti keramikos instaliacija „Gričiupio kilimas“, sudaryta net iš 700 unikalių molio plytelių, kurias kūrė Gričiupio gyventojai ir svečiai.

Liepos festivalių programą atidarys „Pojūčių šilas“. Vienoje gražiausių Kauno vietų – Panemunėje – vyksiantys renginiai skatins atsigręžti į gamtą ir atrasti ramybę. Mėgautis ir būti bendrystėje kviečia vienas festivalio organizatorių, „Kaunas 2022“ ambasadorius Giedrius Bučas. Pastarasis – socialinių iniciatyvų, žygių kūrėjas, meninių instaliacijų autorius, socialinis verslininkas ir daugybės veiklų sumanytojas. Artėjant festivaliui – pokalbis apie bendruomenės bei gamtos svarbą, vidinį balansą ir tai, ko tikėtis „Pojūčių šile“.

– Giedriau, jus pristatyti dėl plataus veiklų sąrašo – nelengva. Ko gero, geriausia jus vadinti visuomenininku – prisidedate prie ne vieno projekto, akcijos tvarumo, ekologijos srityse, esate socialinis verslininkas, žygių iniciatorius, vienas iš bendruomeninės erdvės K.I.N.A.S. Panemunė“ įkūrėjų. Ar galite plačiau papasakoti apie savo veiklas?

– Visuomeninių veiklų vis atsiranda, tačiau pagrindinė mano veikla – neformalus švietimas darnaus vartojimo ir tvarumo temomis. Prieš kelis metus Panemunėje taip pat atsirado erdvė K.I.N.A.S. „Panemunė“ – siekiame įveiklinti, panaudoti pastatą bendruomenės reikmėms – dabar čia vyksta meniniai ir paveldo užsiėmimai, įvairios dirbtuvės, kurių metu daiktus skatiname prikelti antram gyvenimui, taip pat vyksta žygiai, ekspedicijos, švarinimo, tvarkymosi veiklos. Kartais iš surinktų atliekų netgi gimsta instaliacijos ar meno kūriniai. Norime įtraukti bendruomenes, paskatinti jas kartu rūpintis savo planeta, kad ateities kartoms galėtume ją palikti švaresnę, tvaresnę.

– Jūsų veiklos – itin bendruomeniškos. Kokio pokyčio bendruomenėje siekiate? Kodėl ieškote ryšio su ja?

– Kartu galime padaryti daugiau, bendruomenei lengviau įgyvendinti idėjas. Bendrystė nuo seno buvo mūsų protėvių, prosenelių gyvenimuose – galime prisiminti įvairias talkas, šienapjūtes, rugiapjūtes, kurių metu susiburdavo kaimas, jie kartu ne tik dirbdavo, bet ir gyvendavo, spręsdavo aktualius reikalus, iškilusias problemas. Jau ne kartą esu sakęs, kad, mano galva, miestai, savivaldybės turėtų skatinti bendruomenių aktyvumą, padėti joms veikti, palaikyti renginius, iniciatyvas. Manau, kad jei didesnis dėmesys būtų skiriamas vietos bendruomenėms, išsispręstų labai daug dabartinių problemų – socialinių, kriminologinių, tvarkos, padaugėtų kultūrinių renginių. Tik duokime įrankius, paskatinkime ir miestas išloš įvairiais aspektais.

Martyno Plepio nuotr./„Pojūčių šilas“
Martyno Plepio nuotr./„Pojūčių šilas“

– Šiuo metu daugiausiai veikiate Panemunėje. Kas jus atvedė į šį rajoną?

– Į Panemunę atsikrausčiau prieš ketverius metus, o pradėjus čia gyventi, natūraliai įsitraukiau į visuomenines veiklas. Esu „Kaunas 2022“ ambasadorius, domiuosi vykstančiomis veiklomis, ne tik lankausi renginiuose, bet ir teko prisidėti prie jų įgyvendinimo. Viename renginių susipažinau su Kęstučiu Žižiu, kalbėjome apie upes, jų įveiklinimą, o iš čia kilo ir idėja surengti festivalį Panemunėje.

– Panemunė žinoma ir kaip savotiškas kurortas, gamtos apdovanotas kampelis. Ar gamta Panemunės gyventojams svarbi?

– Panemunė tikrai unikali vieta, tarpukariu buvęs kurortinis priemiestis, kur rinkosi visa grietinėlė, karininkai, čia ilsėdavosi net ir prezidentas A. Smetona. Vieta tikrai graži, čia daug gamtos, Panemunės šilas, Nemunas. Dažnai pavaikštinėju po šilą, sutinku kitus žmones, pastebėjau, kad esant geram orui pliaže susirenka daugybė poilsiautojų.

Visgi, kaip sakoma, savame krašte pranašu nebūsi – norėčiau, kad šią vietą atrastų, į veiklas įsitrauktų daugiau gyventojų, žmonių iš kitų rajonų. Vienas mūsų tikslų, pasinaudojant renginiais, veiklomis pakviesti būti kartu, atrasti Panemunės gamtą, skatinti bendruomenės veiklą. Žiūriu optimistiškai – manau, kad bėgant laikui aktyvumo daugės. Man labai gražus Šančių bendruomenės pavyzdys – jie kuria daug kultūrinių veiklų, sprendžia savo problemas, o tai patvirtina mano spėliones, kad jei bendruomenėms būtų palikta daugiau erdvės ir suteiktas palaikymas veikti, išsispręstų daugybė problemų.

– Gamtos tema, bendruomeniškumas susiję ir su netrukus vyksiančiu festivaliu „Pojūčių šilas“. Ar galite plačiau papasakoti, apie ką šis festivalis? Kas vyks jo metu?

– Festivalio programą kuria ir išpildymu rūpinasi kolegos Kęstutis Žižys, Vincas Skripka, Aistė Paukštė ir aš. Tik šį kartą aš labiau prisidedu su idėjų generavimu, o ne išpildymu. Sunku suspėti visur, nors ir kaip norėtųsi. Pagrindinė idėja, kurią norime skleisti – kad žmonės ateitų į Panemunę, į šilą ir pasimėgautų įvairiais pojūčiais – lytėjimo, garso, klausos, regos. Renginyje bus ryto mankštos, ekskursijos, teatro improvizacijos, įvairios rankdarbių ir žemės meno kūrybinės dirbtuvės, miško maudynės, o festivalį užbaigs muzikos grupė simboliniu pavadinimu „Homechestra“. Tiesa, Panemunės šilas puiki vieta burtis ne tik per festivalį. Savotiškai rodome pavyzdį ir kviečiame atvykti, patiems organizuoti renginius ar išvykas su šeima, bendradarbiais. Dar vienas pojūtis, kurį norėtume sužadinti – bendrystė, galimybė ką nors nuveikti drauge.

Asmeninio archyvo nuotr./Giedrius Bučas
Asmeninio archyvo nuotr./Giedrius Bučas

– Labai įdomu išgirsti apie festivalį jo temos grąžina į tvarumo, ryšio su gamta temas, kurių šiandien trūksta. Daugelis sutiktų, kad gyvename elektronikos, greito vartojimo laikais. Kaip jums atrodo, ar ryšys su gamta šiandieniniam žmogui tebėra svarbus?

– Man atrodo, kad šiandien žmonės gamtą ekploatuoja, nepriima jos kaip dalies savęs. Vyrauja požiūris – paėmiau, atėjau, pabuvau ir išėjau. Trūksta darnaus priėmimo, balanso, holistinio žvilgsnio. Vienoje organizuojamų žygių ataskaitoje bandėme nupiešti vartotojo portretą, kuris parodė, kad išties gyvename greito vartojimo, vienkartinių daiktų, plastiko eroj.

Stipriai išbalansavome ekosistemą, o kadangi patys esame jos dalimi, išsibalansavome ir patys. Užtenka pažvelgti į klimato kaitą, ligas, karščius, liūtis. Gamta mums siunčia signalus, pamokas – tai, kas vyksta gamtoje, vyksta ir mūsų gyvenime. Bėgam, lekiam, dirbam iki nukritimo, nemokame rasti pusiausvyros. Tikiu, kad būsime priversti keistis, kitaip tiesiog neišeis. Tapome pernelyg dideli individualistai, tačiau kultūrinė, bendruomeninė veikla padės mums ir vėl atrasti balansą.

– Ką daryti, kad minėtas balansas, ryšys su gamta stiprėtų? Kaip jį puoselėti?

– Aišku, kad reikia pradėti nuo savęs. Dažnai edukacijose vaikų klausiu, kas čia kaltas? Kaltas, visų pirma, esu aš, tad nuo savęs ir reikia pradėti. Keisimės patys, keisis ir mus supanti aplinka. Žmogus įsivaizduoja, kad yra visagalis, bet viskas grįžta ratu. Visų pirma, turime suvokti, kad esame ekosistemos dalis. Antra, kad gamtą reikia gerbti, ne tik ja mėgautis, bet ir jai duoti. Mažais žingsneliais, po truputėlį, žiūrint, jaučiant. Išeiti į gamtą, paklausyti paukščiukų, per langus stebėti besikeičiančius medžius, plaukiančius debesis – tai ir yra tikrasis nusiraminimas. Iš kitos pusės, neturime nuolat ieškoti išorinių veiksnių, gamta mums yra tik pagalba, mes patys viduje turime nusiraminti, atrasti pusiausvyrą. Tikiu, kad tokie festivaliai padeda atsimerkti, pabūti gamtoje, suvokti savo būtį šioje žemėje.

– Ko palinkėtumėte visiems, ketinantiems atvykti į festivalį?

– Atvykite su šeimomis, draugais, priimkite, džiaukitės ir dalinkitės – padėkokite sau, gamtai ir visiems, ką sutiksite festivalyje. Atviros durys – bendrauti, kurti, veikti kartu.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą