Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 14d. 20:15

Fotografijos nuotykiai Ežerėlyje: fotostudija ant traktoriaus ir kiti atradimai

Kūrybinės dirbtuvės Ežerėlyje
Igno Venslavičiaus. nuotr. / Kūrybinės dirbtuvės Ežerėlyje
Kauno rajone esantis Ežerėlis – viena iš seniūnijų, aktyviai dalyvaujančių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ „Šiuolaikinių seniūnijų“ programoje. Vietos bendruomenė pasirinko fotografijos kryptį, o šias veiklas tęs ir kitais, Europos kultūros sostinės, metais. Šiemet su Ežerėlio žmonėmis dirbo ir su fotografija juos pažindino fotomenininkas Ignas Venslavičius.

„Turėjau užduotį surengti vasaros veiklas ir sudaryti kūrybinių dirbtuvių planą kuo labiau įtraukiant gyventojus. Norėjau parodyti, kas yra šiuolaikiškumas, kas yra kūryba, menas ir kad kiekvienas gali būti kūrėju, turi galimybę prisiliesti prie kūrybos“, – sakė I.Venslavičius.

Pasak menininko, fotografiją ši seniūnija, matyt, pasirinko neatsitiktinai – Ežerėlio vidurinėje mokykloje mokėsi pasaulyje žinomas fotomenininkas Antanas Sutkus. Jis fotografavo Ežerėlio miškus ir saulėlydžius, o pirmajam fotoaparatui užsidirbo Ežerėlio durpyne.

Žmonės fotografavo, ką mato, kas šalia jų

I.Venslavičius vietos bendruomenę šią vasarą pakvietė į trejas skirtingas dirbtuves.

Pirmosios dirbtuvės – kino vakaras „Pažvelk, tai Ežerėlis“. Kino vakaro metu projekto kuratoriai bei I.Venslavičius pristatė „Šiuolaikinės seniūnijos“ veiklas bei ateities planus.

​Į renginį atėję bendruomenės nariai išvydo režisieriaus Petro Savicko filmą „Pažvelk, tai Vilnius“, kuriame, be kitų menininkų, buvo pasakojama ir apie A.Sutkų.​

Taip pat bendruomenės nariams buvo išdalinti vienkartiniai juostiniai fotoaparatai, suteikta kūrybinė laisvė atsižvelgiant į humanistinės fotografijos, kaip ir fotografuodavo A.Sutkus, gaires.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Antanas Sutkus
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Antanas Sutkus

„Žmonės fotografavo tai, ką mato, kas brangiausia, kas šalia jų. Filmas buvo įkvėpimas humanistinei fotografijai, žmogaus asmenybei, žmogaus šventei, laimei, jo vienatvei. Darbai buvo labai nuostabūs ir tuo labai žaviuosi“, – sakė I.Venslavičius.

Pasak pašnekovo, jį nustebino tai, jog žmonės, iki tol neturėję gilių žinių apie fotografiją, ją pajuto intuityviai.

Nespalvota nuotrauka suteikia daug daugiau gilumo.

„Kai tu moki, žinai amatą ir pažįsti fotografiją, žinai, kas yra gražu – tada tau labai paprasta. Bet kai tu gauni įrankį ir nelabai žinai, kaip su juo elgtis, kaip fotografuoti ir nelabai žinai, kodėl tą ar kitą fotografuoji – tai tampa labai intuityvu.

Šis pojūtis ateina iš žmogaus vidaus. Iš vienos pusės, tai labai paprastos, o iš kitos pusės – labai žavios fotografijos. Pavyzdžiui, moteris, ravinti daržus Ežerėlio miestelyje arba per atlaidus aplink bažnyčią einantys žmonės, du geriausi draugai, susikibę rankomis. Fotojuostelė buvo nespalvota, nes taip fotografavo ir pats A.Sutkus. Nespalvota nuotrauka suteikia daug daugiau gilumo“, – kalbėjo fotomenininkas.

Fotostudija – ant važiuojančios transporto priemonės

Didelio vietos bendruomenės susidomėjimo sulaukė kūrybinės dirbtuvės „Baltame fone“, kurių metų prie daugiabučių kiemų, medžių pavėsyje ežerėliečiai rinkosi fotografuotis.

Menininko idėja – fotostudiją perkelti ant važiuojančios transporto priemonės. Taip fotosesijos akcentu tapo milžiniškas geltonas traktorius, ant jo kaušo užkabinus baltas fonas, kuriame tilpo ir žmogus, atriedėjęs į fotosesiją motociklu, ir gyventojai, atėję nusifotografuoti su visa šeima.

Trečiosios dirbtuvės – „Fotografinis dviračių žygis“. Ežerėliečiai dviračiais atriedėjo į fotomenininko I.Venslavičiaus organizuotą fotografinį dviračių žygį, kuriam vadovavo vietos gidas Paulius Vilkevičius.

Igno Venslavičiaus. nuotr. /Kūrybinės dirbtuvės Ežerėlyje
Igno Venslavičiaus. nuotr. /Kūrybinės dirbtuvės Ežerėlyje

Vienuolika dviratininkų judėjo miško takais atrasdami ypatingas vietas, jo metu netrūko ir pasakojimų: kaip suskaičiuoti medžių amžių, kodėl skruzdėlės yra naudingos gamtai, iš kur miške atsirado invaziniai augalai, ką reiškia kertinė miško buveinė ir panašiai.

Antroji žygio dalis siejosi su Lietuvos istorija – žygeiviai aplankė du miške atstatytus ir įrengtus partizaninius bunkerius, o Ežerėlio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Virginija Pūrienė papasakojo istorijas apie Lietuvos partizanus ir jų atsiminimus.

​Fotografinio dviračių žygio dalyviai fiksavo aplankytų vietų vaizdus, iš kurių bus sukurtas šio maršruto vizualus žemėlapis.

Džiaugsmas pajusti atsirandantį ryšį

Dėl didelio gyventojų susidomėjimo ir įsitraukimo, kūrybinės dirbtuvės pratęstos ir rugpjūčio mėnesį, o I.Venslavičius sako, kad ši patirtis – ypatinga ir jam pačiam.

„Pirmą kartą dalyvauju projekte ir tai – didžiulė patirtis ir nemaži iššūkiai. Tu turi įsilieti į bendruomenę, turi įtikinti, kad nesi, pavyzdžiui, blogas žurnalistas, kuris nori parodyti Ežerėlio problemas“, – kalbėjo menininkas.

Pasak pašnekovo, didelis džiaugsmas pajusti atsirandantį ryšį su vietos žmonėmis, kai jie pasisveikindami ne tik pamoja ranka, tačiau pakviečia į savo namus arbatos.

„Kai tu pamatai, kad gyventojas tave įsileidžia, priima – tas iššūkis tampa įgyvendinamu. Supranti, kad su žmonėmis reikia kalbėtis. Be to, mažoje bendruomenėje žmonėms nereikia skelbimo ar žinutės feisbuke kviečiant į dirbtuves – kvietimas sklinda iš lūpų į lūpas.

Žmonės pamato, kad šis projektas, dirbtuvės yra apie kūrybą, apie juos pačius. Tada jie pasijunta gerai“, – kalbėjo I.Venslavičius.

Igno Venslavičiaus. nuotr. /Kūrybinės dirbtuvės Ežerėlyje
Igno Venslavičiaus. nuotr. /Kūrybinės dirbtuvės Ežerėlyje

Apie Ežerėlį kuria foto pasakojimus

Tačiau kūrybinės dirbtuvės – dar ne viskas. Jau nuo pernai Ežerėlio bendruomenė yra susibūrusi į fotoklubą, o fotografijos sako nepaliksiantys ir ateityje.

Rūta Sipavičiūtė iš Ežerėlio pasakoja, kad įkurti fotoklubą paskatinoŠiuolaikinių seniūnijų“ programa: „Kartu dirbome, prie to prisidėjo ir daug pagalbos sulaukėm iš „Kaunas 2022“. Jie ir paskatino įsikurti, nes tokios mintys buvo, bet iki galo neišbrandintos.“

Rasti vieną atsakymą į klausimą, kodėl žmones ši veikla domina, sunku.

Kalbėdama apie žmonių susidomėjimą fotografija ir įvykusiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis, R.Sipavičiūtė sakė, kad rasti vieną atsakymą į klausimą, kodėl žmones ši veikla domina, sunku.

„Visų pirma, Ežerėlio gyventojai yra labai imlūs viskam. Įsitraukimas į šį projektą buvo labai didelis. Vien tai, kad gyventojai, nežinodami, kas gavosi, labai stengėsi padaryti gerą kadrą vienkartiniais fotoaparatais – tai buvo kažkas įspūdingo. Mane ir pačią sužavėjo žmonių įsitraukimas.

Manau, kad žmonės veiklą priima kaip savo, nebijo dalyvauti, nebijo fotografuoti. Nustebino ir didelis žmonių noras ne tik fotografuoti, bet ir fotografuotis, būti nuotraukose patiems“, – sakė pašnekovė.

Kalbėdama apie fotoklubą R.Sipavičiūtė pasakojo, kad jo nariai kuria foto pasakojimus apie Ežerėlį: „Apie žmones, pastatus, vietas, gamtą, durpyną. Tai – nuotraukų serija ir tekstas. Šie fotopasakojimai susilaukia labai daug dėmesio ir žmonės jų laukia. Nes tai, ką mes parodom, būna arba užmiršta, arba žmonės tų istorijų nežino.

Kalbant apie ateitį, skatiname tobulėti, dalinamės patirtimi, esame numatę ir gyvų susitikimų. Taip pat kartu su „Kaunas 2022“ vyks kompetencijų kėlimo užsiėmimai.“

Ežerėlį žmonės mato skirtingai

Laura Česiūnienė taip pat yra fotoklubo narė, fotografė, o Ežerėlyje ji gyvena jau devintus metus. Į „Šiuolaikinių seniūnijų“ veiklas moteris įsitraukė pernai, sulaukusi kvietimo.

Kalbėdama apie vietos žmonių įsitraukimą L.Česiūnienė sako, kad visų pirma jiems svarbus ir patinka rezultatas: „Bet kai reikia kažką daryti – nėra labai paprasta. Reikėjo juos prikalbinti.“

Patį Ežerėlį žmonės taip pat mato skirtingai: tas, kuris čia gimęs ir augęs, mato jį vienokį, o neseniai atvykęs gyventi – kitokį.

Kas ir koks yra Ežerėlis ir kokia nuotrauka atspindėtų šią vietą, kaip Ežerėlis yra atpažįstamas?

„Durpynas, gervės, kurios ten gyvena, uogos. Man atsikrausčius į Ežerėlį ir pradėjus statyti namą, visų pirma išėjome į mišką, nes miškai čia nuostabūs. Kiek vėliau sužinojome apie Ežerėlio durpyną. Jis svarbus, nei ne durpynas, miestelis vargu ar būtų atsiradęs“, – kalbėjo L.Česiūnienė.

Pašnekovė sako, kad jau prieš keletą metų buvo kalbėta apie Ežerėlio kultūrinę plėtrą neapsiribojant tik kultūros centru.

„Kalbėjome apie kultūrinę plėtrą, žmonių srauto plėtrą. Buvo pokalbių ir su durpyno direktoriumi. Žmonės siūlė savo idėjas. Pavyzdžiui, būtų smagu Ežerėlyje pastatyti apžvalgos bokštą, iš kurio matytųsi visas durpynas“, – sakė pašnekovė.

Ežerėlio gyventojai norėtų, jog miestui ir rajonui tapus Europos kultūros sostine veiklos neapsiribotų ir nesibaigtų tik renginiais ar kūrybinėmis dirbtuvėmis, o, bendradarbiaujant su rajono savivaldybe, atsirastų ilgalaikių išliekančių dalykų.


„Šiuolaikinės seniūnijos“ – tai Kauno rajone vystomas tęstinis kūrybinis projektas, kurio metu yra siekiama telkti bei stiprinti vietos bendruomenes ir puoselėti Kauno rajono kultūros sektorių.

Pirmuosius žingsnius projektas ėmė žengti 2019 m., ilgainiui suburdamas 15 Kauno rajono seniūnijų: Akademiją, Babtus, Domeikavą, Ežerėlį, Garliavos apylinkes, Kačerginę, Karmėlavą, Kulautuvą, Lapes, Linksmakalnį, Raudondvarį, Ringaudus, Rokus, Samylus bei Vilkiją.

Daugiau apie projektą www.kaunas2022.eu

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

SEB verslo augimo programa

01:31:00

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

30:48
22:16
01:14

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°