Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 4d. 19:39

Į Kauną siūlo sugrąžinti pasakas: miestas apipintas magiškomis istorijoms

Gediminas Kasparavičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Gediminas Kasparavičius

„Stokholmas turi Karsloną, kuris gyvena ant stogo. Tai – vienas iš simbolių, kuris domina ir turistus. Kaunas taip pat galėtų turėti savo pasakų personažą. Nedaug kas žino, tačiau Kaunas pasakose yra apipintas magiškomis ir gražiomis istorijomis. Dar daugiau – mes žinome didžiuosius pasakų autorius, pavyzdžiui, Hansą Kristianą Anderseną, tačiau nežinome savų pasakų, kurios tikrai vertos dėmesio“, – sako kaunietis istorikas Gediminas Kasparavičius.

Kartu su bendraminčiais, Kauno istorijos draugija G.Kasparavičius tikisi, kad Kaunui ruošiantis tapti Europos kultūros sostine į miestą bus įpinta ir pasakų motyvų.

„Turime nuostabų pasakų kūrėją – Julių Kaupą. Tai – itin įdomi asmenybė, kuris gimė ir mokėsi Kaune. 1944 metais jis emigravo į Vokietiją, o vėliau, 1950 metais, išvyko į JAV. Nuo vaikystės J.Kaupas žavėjosi pasakų kūrėjo Ernesto Hofmano darbais. Jau būdamas emigracijoje ir ilgėdamasis Kauno, J.Kaupas apie miestą ėmė rašyti pasakas“, – pasakojo G.Kasparavičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Knygos puslapiai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Knygos puslapiai

„Daktaras Kripštukas pragare ir kitos ne mažiau įdomios pasakos, surašytos slaptose Kauno miesto kronikose“, – taip pavadinta J.Kaupo pasakų knyga Vokietijoje buvo išleista dar 1948 metais.

G.Kasparavičius iš JAV, Klivlando lietuvių kultūros dokumentavimo centro direktoriaus Andrio Jono Dunduro yra gavęs likusį vieną iš nedaugelio šios knygos egzempliorių. Jos iliustracijų autorius – Adolfas Vaičaitis, vizualizavęs pasakų personažus.

J.Kaupo pasakos taip pat sudėtos į jo raštų knygas, o gerokai vėliau, 1984 m. ir 2006 metais, nedideliu tiražu jos buvo perleistos Lietuvoje.

„Julius Kaupas yra pirmasis Lietuvos literatūroje, kuris pasakas perkėlė iš kaimo į miestą – iki tol niekas to nedarė. Šią knygą autorius skyrė būtent Kaunui. Daktaras Kripštukas figūruoja ne vienoje pasakoje, jis – daktaras, geraširdis, tikras kaunietis skubantis visiems į pagalbą. Pasakos apie Kauną yra tarp realybės ir fantazijos“ su tikrais ir išgalvotais personažais – pasakojo G.Kasparavičius.

Pasakose yra aprašytos Vilniaus gatvė, dabartinė V.Putvinskio gatvė, Zoologijos sodas, Žaliakalnis, taip pat Kauno rotušė. Mat pasakos, anot autoriaus, ir buvo surastos Kauno rotušėje, slaptame kambarėlyje, o jas užrašė sniego senis. Iš čia į Kauno miestą buvo „perkeltos“ raganos, velniukai ir kiti personažai.

Pasak G.Kasparavičiaus, J.Kaupo pasakos gali būti spalvingos ir įdomios ne tik vaikams. Kol kas J.Kaupą geriausiai žino akademinė bendruomenė, tačiau visuomenei nei jis, nei jo kūryba nėra plačiai žinoma.

Pernai Kauno istorijos draugija, padedama Istorinės Prezidentūros, Valdo Adamkaus-Bibliotekos muziejas bei Kauno miesto muziejaus Kauno moksleiviams surengė piešinių pagal J.Kaupo pasakas konkursą. Jame dalyvavo apie 200 moksleivių, o geriausių darbų autoriai buvo apdovanoti Kauno rotušėje.

„Tačiau mes norime, kad J.Kaupo atminimas ir jo pasakos, personažai rastų vietą Kaune. Galbūt tai galėtų būti mobiliojo telefono aplikacija, žaidimas, kada pagal programėlės nuorodas Kauno senamiestyje reikia ieškoti užuominų, galbūt idėja susidomėtų net verslininkai, kavinėse pasiūlydami patiekalų ar gėrimų, susijusių su pasakų personažais.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Knygos puslapiai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Knygos puslapiai

Pagaliau – atminimo lentelės dabartinėse Puodžių, Kurpių, Muitinės gatvėse, kuriomis „vaikštinėjo“ pasakų herojai, o galbūt tai galėtų būti žaisminga skulptūra“, – svarstė G.Kasparavičius.

Vienas iš pasakų personažų – juoduodegis velniukas, kuris iš pragaro pabėgo į Kauną, mat girdėjo, kad čia – žemėje (Kaune) labai gražu, ten nesą sieros kvapo, nei garuojančių smalos klanų, kurių pragare pilnos pakampės telkšo. Jis ryžtasi tapti padoriu žemės gyventoju.

Kaip sakė G.Kasparavičius, pasakų herojų spalvos miestui suteiktų papildomo šarmo, o kauniečius ir miesto svečius supažindintų ir su paties J.Kaupo asmenybe.

„Nors sakoma, kad pasakos – vaikams, tačiau pats J.Kaupas gyveno įdomu gyvenimą buvo medikas, tarpukariu Kaune baigė karo mokyklą, išeivijoje dirbo gydytoju psichiatru. Mirė jaunas, sirgo cukriniu diabetu.

Gyvendamas JAV aktyviai dalyvavo vietos lietuvių bendruomenės veikloje, dažnai pasisakydavo spaudoje. Kaip pasakojo jo bičiulis Kazys Almenas, J.Kaupas buvo „patentuotas“ keistuolis, savo gyvenime taip pat naudojęs pasakos motyvus, jais vadovavęsis, kambarius dekoruodavęs raganaitėmis, velniukais, kitais pasakų personažais“, – pasakojo G.Kasparavičius.

Pasak istoriko, J.Kaupas net yra teigęs, kad ‚kronikose gyvenimo aprašymas, žinoma, nepilnas, nes svarbiausia gyvenimo dalis yra pasaka. Visi mes mylime pasakų karalaitę, visi mes ieškome neatrandamų pasakų pilių ir mirštame su pasakų šalimis akyse.“

Idėją atgaivinti pasakų personažus Kauno gatvėse dar 2008-2009 metais buvo iškėlę ir du jo bičiuliai – K.Almenas ir Kostas Ostrauskas. Lėlių teatre buvo pastatytas spektaklis pagal pasakos motyvus. Taip pat buvo siekta pastatyti ir skulptūrą skirtą ,,Daktarui Kripštukui“, bet to nepavyko įgyvendinti.

Pasak G.Kasparavičiaus, Anapilin iškeliavus K.Almenui, jaučiamas tarsi moralinis įsipareigojimas pabaigti pradėtus darbus.

„Galbūt prie šios idėjos galėtų prisidėti ir padėti „Kaunas 2022“ komanda, o jos įgyvendinimas – viena ar kita forma – taptų dar vienu simboliu, Kaunui 2022-aisiais metais tapus Europos kultūros sostine“, – kalbėjo kaunietis.

Daiva Citvarienė, „Kaunas 2022“ Atminties biuro platformos kuratorė: „Juliaus Kaupo pasakų knyga yra vienas iš tų daugelio dar neatrastų Kauno brangakmenių. Gaila, bet kol kas ji žinoma tik gana siauram žmonių ratui – istorikams, literatūrologams.

Todėl, manau, prasminga būtų pirmiausia galvoti apie naują jos leidimą, kad šis autorius ir jo pasakos taptų žinomos ir atpažįstamos kiekvienam kauniečiui.

Remio Ščerbausko nuotr. /Daiva Citvarienė, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė
Remio Ščerbausko nuotr. /Daiva Citvarienė, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė

Labai norėtųsi, kad vaikai jas girdėtų prieš miegą, kad apie jas būtų kalbama darželiuose, jas skaitytų mokyklose. Kad iš šių pasakų gimtų nauji spektakliai, kūrybiški maršrutai, filmai, žaidimai ir t.t.

Kripštuko skulptūra yra jau seniai puoselėjama idėja, kuri, gaila, iki šiol liko neįgyvendinta. Tai turbūt būtų pirmasis paminklas Kaune, skirtas ne realiam asmeniui, o išgalvotam pasakos personažui. Ir tai būtų tikrai didelis šios skulptūros privalumas.

Ši knyga ir jos personažai galėtų tapti labai įdomios, gyvybingos miesto mitologijos kūrimo dalimi. Jie galėtų prisidėti prie šiandieninių pastangų iš naujo permąstyti Kauno tapatybę, suteikti jai žaismingų, fantastinių, kūrybingų spalvų. Tai puiki galimybė pažinti miestą, jo gatves, kiemus, namus ne tik per istorinius pasakojimus, kurie vertingi, įdomūs, bet, pripažinkim, kartais nuobodūs. Galbūt Kaupo pasakos yra vienas geriausių būdų padėti vaikams atrasti savo miestą, pamatyti jį per pasakų prizmę ir jį pamilti?

Kaunas literatūroje yra tikrai nemažai aprašytas, bet tas faktas plačiajai visuomenei vis dar mažai žinomas. Tačiau labai įdomu, kaip skirtingais laikotarpiais įvairūs autoriai, kauniečiai matė ar įsivaizdavo šį miestą. Šis literatūrinio Kauno sluoksnis yra labai įdomus, kalbant apie miesto atmintį, bandant įsivaizduoti, kaip prieš mus gyvenę žmonės jautėsi, kaip jie suvokė savo aplinką. Kartu įdomu palyginti, kaip mes šiandien matome savo miestą, ar tas suvokimas stipriai skiriasi, o gal priešingai – jis išliko panašus?

„Kaunas 2022“ titulas yra puiki galimybė permąstyti miestą, savo santykį su juo. Smagu, kad šis projektas daugeliui kūrybingų žmonių tapo akstinu (kartais ir netiesioginiu) drąsiau imtis žingsnių keičiant savo miestą, svajoti apie tai, kas anksčiau atrodė nepasiekiama ar nerealu, imtis įgyvendinti tai, kas buvo tiesiog atidėliojama.

Labai džiaugiamės, kad dauguma tų naujų procesų vyksta ir be mūsų pagalbos. „Kaunas 2022” stengsis pačias įdomiausias idėjas integruoti į savo programą, tam skelbsime atvirus kvietimus, rengsime darbines idėjų vystymo sesijas. Kartu visuomet kyla geresnės mintys, kūrybiškesni problemų sprendimai“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Paaiškėjo Vyriausybės kainų pažabojimo planas: ribojimai, kontrolė, viešinimas ir smulkiųjų skatinimas

Aktualu

G.Nausėda ir I.Šimonytė 15min konferencijoje: žiūrėkite tiesiogiai

Išrinkite geriausias 2018 metų knygas

Vardai

Atsisveikinimas su netikėtai išėjusiu Eimuntu Nekrošiumi: „Per anksti, gerokai per anksti...“

Verslas

Vilniaus oro uosto plėtros dilema: gyventojus kamuoja triukšmas, ministeriją – ploto trūkumas

„Eurolygos diena“: CSKA prieš „Žalgirį“ traukia naują V.Putino palaimintą ginklą (3/4)

Verslas

ŽŪM: maisto kuponai – tik šeimoms su ikimokyklinio amžiaus vaikais

Vardai

Į šv. Mišias už Eimuntą Nekrošių rinkosi artimieji, teatro kolegos ir jo kūrybos gerbėjai

Sportas

Serbų žiniasklaidoje – padėka už įvartį į savo vartus: „Ačiū, Žulpa“

15min iš Maskvos 24sek

L.Westermannas – apie skolą Šarui, nuoskaudą Maskvoje ir nuotykį CSKA rūbinėje

Kultūra

Vilniuje atidengtas paminklas XVII a. raketų išradėjui Kazimierui Simonavičiui

15min iš Belgrado Sportas

Pažymiai Belgrade durimis trinktelėti nesugebėjusiai rinktinei ir jos treneriui

Vardai

Izolda Gudelis – apie pažintį su Benu Gudeliu, santykius ir grožį puoselėjančius pusryčius

Aktualu

Kaune nupjauta skulptūros galva: policija aiškinasi, kas išniekino kultūrinę vertybę

Aktualu

Molėtų ir Ignalinos savivaldybėse – STT kratos: neskaidriais pirkimais įtariami Liberalų sąjūdžio nariai

24sek

Apie sunkų laikotarpį atsivėręs Domantas Sabonis: „Indianoje man palaima“

Aktualu

Nuteistas plungiškis, visureigį BMW pardavęs buvusio jo savininko prancūzo vardu

Multimedija

Didžiausia pasaulyje atostogų būsto nuomos paieškos sistema

15min iš Romos Kultūra

Viskas? Daugiau nebus Nekrošiaus premjerų? Italija netiki...

Maistas

Skanus ir šiltas, ir šaltas: purus maltos mėsos apkepas

Naujienos

Mokslas.IT

Kiek Lietuvoje uždirba programuotojai ir ar dar ilgai bus reikalinga jų profesija?

Verslas

TV bokšto apgultis, tarptautinės spaudos dėmesys ir naujas „Open House Vilnius“ rekordas

Sportas

Anglijos „Premier“ lyga: dešimt intrigų prieš 37-ąjį turą

24sek

„Žalgirio“ medžiojamas amerikietis į Čempionų lygos finalą neprasibrovė

Gyvenimas

Sunkia liga sergantį V.Garastą glumina, kad dvigubai gyvenimą galintys pratęsti vaistai Lietuvoje neprieinami

Aktualu

Tarp lenkų ir JAV miesto pareigūnų įsiplieskė žodžių karas dėl statulos

Aktualu

Salininkuose dingo iš namų išėjęs senjoras

Sportas

Pasaulio ledo ritulio čempionatas startavo Kanados ir JAV spektakliu bei Rusijos pergale

Gyvenimas

Tyrimas atskleidė, kokios dovanos mamas džiugina labiausiai

Pasaulis kišenėje

Sunkvežimiai į Palangos paplūdimį dvi savaites veš smėlį, nes kitaip jūra gali prasiveržti į kurorto gatves

Aktualu

Kraujo centro byloje suimtas verslininkas Antanas Petrošius paleistas į laisvę

Aktualu

LSDP paremtų D.Grybauskaitės veiklos tyrimą

Aktualu

Seksualinio priekabiavimo skandalas neaplenkė ir LAT – komisija galimą nusižengimą tiria jau mėnesį

Aktualu

Ministro postą paliekantis Bronius Markauskas kreipėsi į STT

Pasaulis kišenėje

Serbijos sostinė dažysis žaliai-baltai: kiek kainuotų palaikyti „Žalgirį“ Belgrade?

Aktualu

Estijos diplomatijos vadovas ragina Vakarus nešvelninti pozicijos Rusijos atžvilgiu

Aktualu

15min studijoje viešėjusios ligoninių priimamųjų gydytojos: pacientai, kuriems tikrai reikia skubios pagalbos, nerėkia ant gydytojų – tyli iš skausmo

Infografikas
Aktualu

Žada karių algų didėjimą – dabar tą patį darbą atlieka trigubai pigiau už vokiečius

Aktualu

Ukrainiečių nacionalistai sučiupo separatistų gretose kovojusį brazilą

Vardai

Ypatingos

03:39
07:48

Gera keliauti kartu

Sveikata

Būk nesustabdoma