Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 19d. 13:47

Kauną papuošė trys dideli gatvės meno kūriniai

Dovana miestui – įamžinti Kauno kultūros simboliai ant pastatų sienų
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. / Dovana miestui – įamžinti Kauno kultūros simboliai ant pastatų sienų
Kas nutinka, kai gatvės meną kuriančio menininko akiratyje atsiduria kultūros simboliai? Simfoninio orkestro jungtimi tampa dirigento ranka ir sustingsta šokio judesys. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kartu su ilgamečiu meno projektų mecenatu „Švyturys“ kauniečius ir miesto svečius jau nuo šio šeštadienio kviečia atrasti meną netradicinėse erdvėse, taip patiriant jį iš naujo ir kitaip.

Dovana miestui – įamžinti Kauno kultūros simboliai ant pastatų sienų, o piešinius sukūrė trys savo srities meistrai – žinomi gatvės menininkai.

Dovaną Kaunui įsteigusios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad pandemiją daugelis mūsų išgyvenome skaudžiai, bet ji ypač palietė vieną svarbiausių sričių mūsų gyvenime – kultūrą: „Todėl, būdami neabejingi menininkų ir meno situacijai Lietuvoje, siekiame ne tik paremti, bet ir atkreipti dėmesį į jaunų menininkų kūrybą, nepalikdami jų darbų paraštėse.

Taip gimė mintis perkelti talentingų meistrų piešinius į gatves, suteikiant galimybę juos pamatyti kiekvienam kauniečiui ar miesto svečiui. Tikimės, kad ši dovana Kaunui – tai tik pirmas žingsnis reikšmingo kultūrinio projekto link, kuris galiausiai taps tikra meno galerija po atviru dangumi.“

Pirmieji trys piešiniai – ant pastatų sienų pabudę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams ir be kurių Kauno kultūros laukas būtų tarsi išpjautas debesis. Tai – Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno miesto simfoninis orkestras bei kultūros ir meno žurnalas „Nemunas“.

Simbolinis šių piešinių „atidarymas“ ir pristatymas miestiečiams vyks Kauno miesto gimtadienio metu, gegužės 22 d. Juose įamžintus kultūros simbolius, ir ne tik juos, žiūrovai išvys pasirodančius gyvai.

„Norėčiau būti paparčio žiedu“

Menininkas Linas Kaziulionis ant Nemuno g. 20a namo sienos įamžino Kauno šokio teatrą „Aurą“. Kūrėjas ant sienos perkėlė nuotrauką – vieną iš šimtų, o gal tūkstančių, kuriuos per kūrybinius savo gyvavimo metus sukaupė „Aura“. „Šokėjas“ – taip pavadintas šis piešinys.

L.Kaziulionis pasirinko nuotrauką iš šokio teatro „Aura“ spektaklio „Norėčiau būti paparčio žiedu“, kurioje – judesyje sustingusi buvusi teatro šokėja prancūzė Clara Giambino.

„Aurą“ anksčiau šiek tiek žinojau iš televizijos projektų. Bet kai sužinojau, kad man reikės piešti jai dedikuotą kūrinį, pasidomėjau daugiau. Žiūrėjau jų pasirodymus internete, pasiskaičiau, pasigilinau“, – sakė L.Kaziulionis.

Pasak menininko, eskizai buvo sukurti ne tik pagal šią nuotrauką – kūrybiniame procese, ieškant kelio, panaudotos 5–6 nuotraukos.

„Kartu su „Auros“ vadove ir su „Kaunas 2022“ atstovais balsuodami nutarėme, kad bus ši nuotrauka. Pati spalvinė gama nuotraukoje labai panaši, aš gal šiek tiek interpretavau kitaip. Spalvos tokios, kokios nuotraukoje, tik mano parinktas fonas ir stilistika“, – sakė menininkas.

Birutė Letukaitė: „Aura“ yra visokia

Išties. Kauno kultūros laukas sunkiai būtų įsivaizduojamas be „Auros“ šokio teatro.

Šokio teatro kūrėja, užauginusi ne vieną profesionalų šokėją, Birutė Letukaitė sako, kad per daugybę kūrybos metų galiausiai išmoko nesikuklinti, priimdama komplimentus „Aurai“.

Seniau, sako B.Letukaitė, rausdavusi iš nepatogumo ir įvertinimus nuleisdavusi kokia nors kuklia fraze.

„Visą gyvenimą kūriau „Aurą“. Jau sugebu atskirti pelus nuo grūdų ir realiai įvertinti meno kokybę. Mano akys matė tūkstančius spektaklių visame pasaulyje.

O „Aura“ yra visokia. Žinią, kad ją interpretuos gatvės menininkas, priėmiau labai organiškai ir natūraliai. Iš daugybės žmonių jau labai seniai girdžiu, kad Kaunas, kalbant apie tai, kas jame yra, tai ir yra „Aura“, „Žalgiris“. Tai, ko neturi kiti miestai – tokios kokybės, tokio lygio“, – kalbėjo B.Letukaitė.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. /Dovana miestui – įamžinti Kauno kultūros simboliai ant pastatų sienų
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. /Dovana miestui – įamžinti Kauno kultūros simboliai ant pastatų sienų

Kodėl menininkui pasirodė tinkamiausia būtent ši nuotrauka, pasakyti sunku: „Buvo keli variantai, derinome, ką jis atsirinko. Mes siuntėme nuotraukų, jis pats žiūrėjo mūsų internetiniame archyve ir galiausiai jo sprendimas buvo ši nuotrauka, kurioje – buvusi mūsų šokėja C.Giambino.“

Kai šį šeštadienį vyks šios tapytos sienos pristatymas, „Auros“ kolektyvas parodys ištrauką iš spektaklio „Norėčiau būti paparčio žiedu“, o visi šokėjai bus apsirengę tais pačiais kostiumais. Tarsi ką tik nužengę nuo scenos. Ar nuo sienos?

Simfoninio orkestro simbolis – dirigento ranka

Tadas Vincaitis-Plūgas, kalbėdamas apie piešinį, skirtą Kauno simfoniniam orkestrui, sako, kad kūrinys ant sienos turi savyje išreikštą muzikinę emociją.

„Naujasis piešinys yra dedikuojamas Kauno miesto simfoniniam orkestrui. Kadangi piešinys „Ritmas“ skirtas muzikai ir Kauno simfoniniam orkestrui, jis ir yra susijęs su muzika, o labiausiai – su klasikine. Šis naujas kūrinys turi savyje išreikštą muzikinę emociją, kurią pavadinčiau klasikinio kūrinio kulminacija. Garsas yra vizualizuotas mano asmeniniais emociniais potėpiais, kuriais bandau išreikšti klasikinės muzikos dramatiškumą, didingumą, išraiškingumą, įtaigumą“, – sakė menininkas.

Piešinio spalvos yra pasirinktos tinkančios prie konteksto: piešinys gimsta naujamiestyje – A.Mickevičiaus gatvėje, todėl turi derėti šioje aplinkoje.

„Naujamiesčiui būdingos tamsios, rusvos, gelsvos ir pastelinės bei kitos panašios spalvos, todėl jis ir nutapytas panašiomis spalvomis, derančiomis prie aplinkos. Mano pasiūlytos rusvos, pastelinės, kreminės spalvos atrodys integraliau ir kontekstualiau, nei atrodytų mėlynos, žalios ar kokios kitos ryškios. Man simfoninis orkestras asocijuojasi su klasikine muzika, tai ir spalvos yra papildančios klasiką. Nuosaikios, neįkyrios“ – sakė T.Vincaitis-Plūgas.

Pauliaus Joniko nuotr. /Ant pastatų sienų Kaune įamžinti miesto kultūros simboliai
Pauliaus Joniko nuotr. /Ant pastatų sienų Kaune įamžinti miesto kultūros simboliai

Gatvės meno kūriniai puošia miestą

Pasak Kauno miesto simfoninio orkestro vadovo Algimanto Treikausko, menininkui interpretuojant orkestrą, buvo visiška kūrybinė laisvė.

„Žinoma, kalbant apie orkestrą, jį sudaro daugybė instrumentų: smuikai, violončelės, kontrabosai, altai, fleitos, obojai, klarnetai ir kiti. Bet taip, visą jį sujungia dirigentas, kurio ranka čia yra simbolis. Dirigentas veda visą kolektyvą, visą koncepciją, kūrinių dinamiką“, – sakė A.Treikauskas.

A.Treikausko nuomone, tokie gatvės meno kūriniai puošia miestą: „Reikia dėkoti „Švyturiui“, kurie pasirinko kelis kolektyvus, ir „Kaunas 2022“, nes tai vienas iš jų projektų.“

Kalbant apie miesto kultūros įstaigas, Kauno miesto simfoninis orkestras yra neabejotinai vienas iš miesto kultūros veidų.

„Per metus surengiame apie 70 koncertų. Kas liktų iš muzikinės kultūros Kaune, jei nebūtų šių koncertų? Jie – ir arenose, Pažaislio ir kituose festivaliuose, šiuolaikinės muzikos festivaliuose, jaunimo ir edukacinėse programose. Tai didžiulis indėlis į miesto kultūrą“, – kalbėjo A.Treikauskas.

Kaunas – tarp lyderiaujančių miestų, kurie eksponuoja gatvės meną

Kultūros žurnalo „Nemunas“ interpretacija „Ateitis“, kurią kūrė menininkas Karolis Grubis, pasitiks visus, einančius pro Nacionalinio Kauno dramos teatro kiemelį.

„Menininkas pasirinko iš mūsų dirbtinio intelekto bandymų, kurie atsirado „Nemune“. Mes net negalėtume kištis į menininko kūrybinį sumanymą. Kaip jis pamatė – taip pamatė“, – kalbėjo žurnalo redaktorė Erika Drungytė.

Pasak pašnekovės, žurnalo kūrėjai buvo nustebinti, kad tarp trijų Kauno kultūros reiškinių pateko ir „Nemunas“, gilias tradicijas turintis žurnalas apie meną ir jį kuriantį žmogų.

„Mes džiaugėmės, kad taip atsitiko. Kaunas turi turtingą kultūrą. Šis trejetukas yra labai mažai – tai vos dalelė iš viso to, kas vyksta Kaune arba kas jį kuria.

Žinoma, kad patekti į trejetuką atrodo begalinis įvertinimas, pasitikėjimas, kad „Nemunas“ turi savo vardą. Tai neatsirado tuščioje vietoje, nes žurnalas su savimi nešasi daugiau kaip 50 metų istoriją.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. /Dovana miestui – įamžinti Kauno kultūros simboliai ant pastatų sienų
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. /Dovana miestui – įamžinti Kauno kultūros simboliai ant pastatų sienų

Ir tokiu būdu, kad jis išgyveno anuos laikus, persirito į naują Lietuvos laikotarpį ir gyvena toliau, yra pasakoma, kad Kaunas yra reikšmingas, matomas ir svarbus. Jis gali tuo didžiuotis! Dar jame yra daug visko – vietų, muziejų, teatrų, pavienių kūrėjų“, – kalbėjo E.Drungytė.

Pasak E.Drungytės, kiekvienas gatvės piešinys tampa akcentu miesto gyvenime: „Ir man labai gražu, kad Kaunas apskritai dabar yra tarp lyderiaujančių miestų, kurie eksponuoja gatvės meną. Nuostabu, kad toks kokybiškas, miestą gyvinantis menas yra pasirinktas tarsi skiriamuoju Kauno bruožu. Kaip ir gera architektūra, taip ir geras gatvės menas, patraukia dėmesį.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:21:02

Video

00:10
12:31
06:00

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

Maistas

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams

Sveikata