Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 18d. 15:53

Kaunas 10-ajame dešimtmetyje: kokie verslai padėjo kauniečiams išgyventi sunkų laikmetį?

Parodos „Laukiniai Kauno vakarai“ atidarymas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Parodos „Laukiniai Kauno vakarai“ atidarymas

Kaip kauniečiai išgyveno 10-ąjį dešimtmetį? Pėdkelnės iš Maskvos, dviejų studentų nerti šalikėliai, kasetės su garso įrašais. Tai – keli eksponatai, pristatomi parodoje „Laukiniai Kauno vakarai“. Kauno miesto muziejuje atidaryta savaitę veiksianti pop-up paroda „Laukiniai Kauno vakarai“, kviečianti kalbėti apie laukinio kapitalizmo dešimtmetį Kaune.

Kaunas laukinio kapitalizmo dešimtmetį išgyveno su ypatinga kūrybine energija: čia ne tik kūrėsi didesni verslai, bet ir pavieniai žmonės ieškojo vis naujų amatų bei veiklų.

Į Kauno rotušę užsukusių miestiečių pasakojamos 10-ojo dešimtmečio verslo istorijos ir su jomis susiję atributai tapo parodos naratyvo dalimi, o dalintis daiktais ir istorijomis Kauno miesto ir rajono gyventojai kviečiami visą savaitę.

„Kaunas 2022“ Istorijų festivalio programos dalimi tapusi paroda per pasakojimų prizmę žvelgs į vieną iš gajausių stereotipų apie kauniečius – jų verslumą ir praktiškumą. Nors dažnai tai sakoma su neigiama potekste, vis dėlto ši kauniečių savybė įvairiais istoriniais laikotarpiais padėjo miesto gyventojams išlikti ir sukurti Kauną tokį, koks jis yra dabar.

Paroda – labai kaunietiška

Kaip 15min pasakojo Kauno miesto muziejaus istorijos skyriaus vedėja Inga Puidokienė, ši paroda visų pirma yra išskirtinė tuo, jog ją kuria patys žmonės. Taip pat ji nėra tik daiktų, tačiau ir istorijų paroda.

„Mūsų tikslas, kad per šią savaitę žmonės imtų nešti tuos daiktus ir tikimės, jog per savaitę paroda pasipildys naujais eksponatais. Apie kiekvieną daiktą lietuvių ir anglų kalbomis yra užrašyta jo istorija. Taip pat laukiame žmonių, kurie ateitų ir papasakotų savo istorijas, kaip jie išgyveno 10-ąjį dešimtmetį“, – sakė I.Puidokienė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Inga Puidokienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Inga Puidokienė

Pasak I.Puidokienės ir „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorės Daivos Citvarienės, paroda kasdien bus vis kitokia – ji pasipildys naujais eksponatais.

Paroda „Laukiniai Kauno vakarai“ labai kaunietiška tuo, kad miesto žmonės ne kartą buvo kaltinami „mokėjimu gyventi“ – verslumu, gebėjimu išgyventi įvairiomis situacijomis. Tačiau tai, anot organizatorių, yra didžiulis kūrybiškumo užtaisas.

Tarp eksponatų – dviejų studentų gaminti šalikai

Tarp jau esančių parodos eksponatų galima pamatyti ir nuotraukų, ir „gyvų“ daiktų.

„Žmogus gali nebeturėti daikto, tačiau likusios nuotraukos, kuriose atsispindi jų verslai, veikla“, – kalbėjo I.Puidokienė.

Kauno rotušės fojė yra eksponuojamos kelios dešimtys kauniečių atneštų daiktų.Tai – buvusio „Undinės“ boulingo klubo įvairūs artefaktai: bateliai, kėglis, kamuolys.

„Taip pat sulaukėme vieno įdomaus eksponato – pinto šalikėlio. Juos savo bendrabučio kambarėlyje gamino du studentai, kurie tuo metu studijavo Kauno politechnikos institute. Taip vaikinai norėjo prisidurti pinigų.

Jie pasigamino tokias namudines stakles ir iš šilko siūlų pindavo šalikėlius. Iš tiesų mes turėjome tik istoriją, tačiau jie nebuvo išsaugoję nė vieno šalikėlio. Visai atsitiktinai jį turėjo viena moteris, kuriai jį buvo parvežęs brolis, tuo metu studijavęs Kauno politechnikos institute“, – pasakojo I.Puidokienė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Parodos „Laukiniai Kauno vakarai“ atidarymas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Parodos „Laukiniai Kauno vakarai“ atidarymas

Iš Maskvos parvežtos kojinės

Paroda leis prisiminti ir tai, kas šiandien yra nelegalu, tačiau tuo metu toks verslas klestėjo. Tai – garso kasetės su įrašais.

„Daug kas jas prisimena ir naudojo, bet čia yra pasakojama istorija, kaip jomis prekiavo. Viršeliai buvo spausdindami vietoje, jas perrašinėdavo ir platindavo. Turime ir magnetofoną“, – pasakojo I.Puidokienė.

Į parodą kauniečiai atnešė ir moteriškų pėdkelnių pakuotę. Tuo metu buvo žmonių, kurie važiuodavo į Maskvą ir šio miesto turguose prisipirkdavo įvairiausių daiktų. Vėliau Kaune juos pardavinėjo.

„Vienos kojinaitės iš to laiko likusios, atsivežtos iš Maskvos“, – sakė I.Puidokienė.

Parodoje taip pat pristatoma pirmosios Kauno picerijos „Čiau“ lėkštė, kavos skardinė, plastiko maišelis, kauniečių gaminti tuo metu firminiai marškinėliai ir kiti daiktai.

Pasak I.Puidokienės, vėliau dalis kauniečių sukurtų verslų žlugo, tačiau kai kurie užaugo ir tęsiasi iki šiol.

Istorija – ir legendinis baras

Kalbant apie 10-ąjį dešimtmetį, Kaunas neįsivaizduojamas ir be legendinio Muitinės gatvėje veikusio ir tik neseniai užsidariusio baro BO. Parodoje taip pat pristatomi eksponatai bei nuotraukos iš BO.

Kaip parodoje pasakojo buvusio baro atstovas Žilvinas Kuprėnas, niekada nebuvo minčių, jog baras savo kelionę užbaigs muziejuje.

„Su tėvais kalbėjomės, kodėl atsirado BO. Tuo metu Kaune nebuvo nieko panašaus. Buvo restoranai, kur reikėdavo eiti pasipuošus ir išsikvėpinus, o tokios vietos, kurioje būtų galima atsipalaiduoti, pabendrauti ir būti savimi – ne“, – prisiminė Ž.Kuprėnas.

To meto kavinė skendėjo cigarečių dūmuose ir joje nebuvo pilstomo alaus. BO baro idėją Žilvino tėvai, dėdė ir dar vienas bičiulis parsivežė iš kitų šalių, mat taip pat užsiiminėjo įvairiais verslais ir keliavo po Vokietiją bei Lenkiją.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Ž.Kuprėnas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Ž.Kuprėnas

Žilvinas pasidalino ir keliomis detalėmis iš baro gyvavimo. Pavyzdžiui, sienos buvo ryškiai mėlynos, o ant vienos jų anglų kalba buvo užrašas „Niekas negali tau sakyti, ką reikia daryti“. Tačiau tai užkliuvo tuometiniams kalbos inspektoriams, kurie liepė užrašą panaikinti.

„Tačiau jis visada liko mūsų širdyse“, – kalbėjo Ž.Kuprėnas.

Apie Istorijų festivalį

  • Penktadienį Kaune, senosiose miesto kapinėse, dabartiniame Ramybės parke, atidaromas pirmą kartą rengiamas Istorijų festivalis. Specialus choras atliks muzikinę kantatą „Ramybės. Ramybės…“. Ją sukūrė rašytoja Daiva Čepauskaitė ir kompozitorius Vidmantas Bartulis, tikras gyventojų istorijas pavertę muzikos kūriniu. Prie choro žada prisidėti ir keturių konfesijų šventikai.
  • Festivalį, skirtą miesto istorijai, organizuoja viešoji įstaiga „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“.
  • Jame bus pristatoma apie 50 renginių įvairiose miesto organizacijose bei viešose jo erdvėse.
  • Kiekvieną Istorijų festivalio rytą, dieną ir vakarą kauniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami patirti britų menininkės Jenny Kagan interaktyvią šviesos ir garso instaliaciją „Pavėjui“, reaguojančią į savo aplinką – senąsias Kauno kapines.
  • Garsiausiai nuskambėsiantis festivalio renginys – „Paskutinis koncertas“ Kauno geto orkestro atminti. Kauno kultūros centre, pastate, kur Antrojo pasaulinio karo metais veikė gestapas, sekmadienį skambės Kauno gete groti kūriniai – juos, taip pat ir gete kalėjusio kompozitoriaus Percy Haido (Persio Haido) sukurtą simfoninį veikalą „Geltonoji fantazija“, atliks Kauno miesto simfoninis orkestras.
  • Istorijų festivalis vyks iki spalio 24 dienos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:07
01:20
02:44

Esports namai