Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 14d. 21:10

Kauno geležinkelio stotyje skambėjo tremtinių meilės laiškai

Tarpdisciplininis meno projektas „Atminties uždanga“
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Tarpdisciplininis meno projektas „Atminties uždanga“

Meilė yra universali, o žmogus gyvas tol, kol pasakoja. Minint Gedulo ir vilties dieną Kauno geležinkelio stotyje – simbolinėje vietoje – pristatytas menininkės Monikos Žaltauskaitės-Grašienės tarpdisciplininis projektas „Atminties uždanga“, kalbantis apie sovietmečio tremtinių meilės istorijas. Tiesa, norint išgirsti ne tik žodžius, tačiau ir jais užsiklojusį jausmą, į Kauno geležinkelio stotį geriausiai ateiti tada, kai čia mažai žmonių. Ir savo paties tyloje išklausyti tremtinių rašytus meilės laiškus.

Kauno geležinkelio stotyje projektas prasideda neatsitiktinai – būtent iš čia ir buvo ištremtas menininkės dėdė, o jo iš Omsko kalėjimo rašyti laiškai bei šeimos istorija sujaudino ir įkvėpė M.Žaltauskaitę-Grašienę imtis atminties projekto.

Susitiko su tremtiniais

Instaliacija susideda iš dviejų dalių – „Atminties audeklo“ ir garso takelio. „Atminties audeklo“ motyvas yra paimtas iš 2017 metų birželio 14-ąją upės slėnyje darytos fotografijos, kurioje sustabdytas lietuviškos pievos vaizdas.

Menininkė išaudė šią pievą ir pavertė ją audeklu.

Audeklą lydinčiame garso takelyje yra įgarsinti ištremtų vyrų moterims, mylimosioms, rašyti laiškai.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Monika Žaltauskaitė-Grašienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Monika Žaltauskaitė-Grašienė

„Jie leidžia nujausti ir tai, ką šiems rašė moterys. Taip pat įraše galima išgirsti ir vieną trumpą motinos perskaitytą atviruką savo sūnui“, – kalbėjo autorė.

Besiruošdama instaliacijos pristatymui Kauno geležinkelio stoties laukiamojoje salėje menininkė netikėtai susitiko ir su čia Gedulo ir vilties dienos paminėti atėjusiais tremtiniais.

„Jie laukė lyg koncerto, lyg paminėjimo, tačiau čia nieko nebuvo. Man buvo smagu, kad taip neplanuotai užpildžiau jų tuštumą. Maloniausia, kad jie labai jautriai sureagavo. Jie suprato, apie ką aš kalbu“, – 15min sakė M.Žaltauskaitė-Grašienė.

Kūrėja, pradėjusi įgyvendinti savo sumanymą, sako dar giliau atradusi tremties temą, todėl tikisi, kad jos sukurta instaliacija turės tęsinį.

„Tai žmonės, kuriems 90 ir daugiau metų. Jie išmirs, ir mes nebeturėsime gyvų liudytojų. Tokie projektai labai svarbūs, nes atminties tuoj neliks, o sužinoti tas istorijas yra labai svarbu. Žmogus, kol gyvas, kalba ir pasakoja, kažko tikisi, kažkuo gyvena.

Japonijoje yra tokia tradicija, kai vaikai vedami pas senus žmones pasikalbėti. Kodėl to negali būti pas mus?

Projektas mane paskatino naujoms mintims. Ta tema tęsis ir ji gali tęstis įvairiais naratyvais“, – kalbėjo autorė.

Meilės temą kūrėja taip pat pasirinko neatsitiktinai. Šis segmentas, pasak M.Žaltauskaitės-Grašienės, egzistuoja kiekviename žmoguje ir tai yra universalu.

„Tai svarbu ir dėl to, kad ši meilė buvo per atstumą. Dabar mes ją irgi patiriame, juk yra emigracijos problema, kai šeimos lieka išskirtos. Todėl ši tema aktuali ir dabar“, – sakė kūrėja.

Menininkė Kauno geležinkelio stotyje pataria apsilankyti tada, kai čia nebūna daug žmonių, ir tada tyloje išklausyti tremtinių meilės laiškus.

Atminties išsaugojimas – programos dalis

Apie atminties svarbą kalba ir programos „Kaunas 2022“ programos kuratoriai, o atminčiai ir jos išsaugojimui skirta atskira programos dalis.

„Čia yra menininkės Monikos Grašienės autorinis projektas bei iniciatyva, kurią mes palaikom kaip bičiuliai ir atminties draugai. Atmintis svarbi ir Europos kultūros sostinės programai.

Mūsų atminties programoje – įvairios tautinės mažumos, lietuvių ir visų kauniečių, Kauno rajono gyventojų asmeninės istorijos“, – sakė programos „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Virginija Vitkienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Virginija Vitkienė

Pasak V.Vitkienės, menininkė labai jautriai dirba, sunkią ir skausmingą istoriją paversdama meno kūriniu: „Skaitomi žmonių autoriniai laiškai žmonių, kurie juos rašė iš Sibiro į Lietuvą savo mylimiems, paliktiems žmonėms. Kartu tai – universali patirtis visiems, kieno šeimoje, giminėje yra tremties istorijų“.

Menui – netradicinės erdvės

Netradicines erdves kūrėjams atveria ne tik Kauno, tačiau ir kitų miestų geležinkelių stotys.

„Norim, kad stotys taptų vis didesniu traukos centru, atsirastų poilsio zonos ir kad žmonės į stotį atvyktų ne visiškai prieš kelionę, bet anksčiau, ir kad jų patirtis prasidėtų tik atvykus čia.

Norime, kad visos stotys būtų atviros visuomenei, meno kūriniams, muzikiniams įvykiams, literatūrai – viskam, kas aktualu Lietuvai.

Vilniaus stotyje vyks kultūros naktis, jau vyko gatvės muzikos diena. Tad projektų daugėja, o jų geografija – plečiasi“, – sakė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ rinkodaros skyriaus vadovė Dalia Muliuolė.

Instaliacija Kauno geležinkelio stoties laukiamojoje salėje bus iki rugpjūčio 15 dienos, vėliau ji bus perkelta į Vilniaus geležinkelio stotį.

Pati autorė su instaliacija nori aplankyti kuo daugiau Lietuvos stočių, iš kurių sovietmečiu buvo tremiami žmonės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atgal į mokyklą