Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gruodžio 12d. 20:00

Muziejaus Vilkijoje įkūrėjas: „Uždariau salėje moterį ir liepiau žiūrėti į paveikslą“

Arūnas Sniečkus
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Arūnas Sniečkus

„Žmonėms kartais sunku suprasti, kad mes savo lėšomis sukūrėme muziejų. Klausia: o ką davė valstybė, kad visa tai darėt? Palaukit, sakau, valstybė esu aš. Mes. Kodėl galvojat, kad tik tie baibokėliai yra valstybė?“ – sako Arūnas Sniečkus, Vilkijoje (Kauno r.) esančio Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus įkūrėjas.

Kelią į muziejų randa ne tik lietuviai. Seniausiame Vilkijos name, buvusioje klebonijoje, yra koncertavę menininkai iš Pietų Korėjos, Meksikos, Irano, tačiau sunkiausia kelią į muziejų parodyti patiems Vilkijos gyventojams.

A.Sniečkus ir jo žmona Vida sako, kad dalis Vilkijos gyventojų čia dar nėra buvę, nors muziejus įkurtas 1990 metais.

Pradėti reikia ne nuo treniruoklių

Neseniai Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje lankėsi projekto „Kaunas 2022“ koordinatoriai. Susitikę su vietiniais gyventojais, jie kvietė žmones aktyviau burtis į bendruomenes, teikti projektus ir taip ruoštis 2022 metams, kada Kaunas taps Europos kultūros sostine.

Tačiau jau daug metų kokybiškus kultūros renginius – parodas, koncertus – Vilkijos žmonėms nemokamai siūlantys Juškų muziejaus įkūrėjai sako, kad suburti žmones į bendruomenes yra sunku, nors pati iniciatyva – skatinti bendruomeniškumą ir kultūrą – yra gera.

„Reikia padėti žmonėms susiburti į tikras, ne fiktyvias, bendruomenes. Būna, kad pastato miestelyje kokių treniruoklių. Bet ne nuo to pradeda. Pradėti reikia nuo kultūros ir švietimo, ir tada nereikėtų išradinėti dviračio“, – sako A.Sniečkus.

Muziejuje buvo ne visi vietos gyventojai

Įvairiais būdais žmones pritraukti bandantys muziejaus įkūrėjai pasakoja net juokingų istorijų. Pavyzdžiui, vienai vietos gyventojai A.Sniečkus paliepė žiūrėti į paveikslą.

Kelias moteris taip pavyko uždaryti. Aš joms sakau: jūs nemokat bendrauti su dailininko kūryba.

„Atsivežiau ją į muziejų, pasodinau salėje ir liepiau klausytis muzikos bei žiūrėti į paveikslą. Ateinu po dešimties minučių, o ji dar sėdi, nes patiko. Kelias moteris taip pavyko uždaryti. Aš joms sakau: jūs nemokat bendrauti su dailininko kūryba. Būna, nueina žmona pieno pas vietos gyventojus, o paskui ir į renginį juos atsiveža“, – juokėsi A.Sniečkus.

Pasak V.Sniečkienės, ne visi Vilkijos gyventojai beveik 30 muziejaus veiklos metų jame apsilankė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus

„Mes žmones bandome prisijaukinti. Yra karta žmonių, kurių niekas nevedė į jokius kultūrinius renginius ir jiems tarsi nepatogu ateiti į muziejų, jie jaučia diskomfortą. Žmogus gali nueiti į polikliniką, į parduotuvę, bet ne į muziejų.

Kaip jam reikės čia elgtis, ką sakyti? Žmonės taip ir sako: mums nepatogu. Bet man džiugu, kai pas mus ateina darželinukai, mokiniai – juos į parodas atveda mokytojos, auklėtojos. Ir mes mokomės, kaip elgtis parodoje, kaip stebėti paveikslus, kaip pamatyti“, – sako V.Sniečkienė.

Žmones kviečia ir telefonu

Į muziejų Sniečkai kviečia ne tik apžiūrėti eksponatų ar parodos. Čia vyksta ir nemažai aukštesnio lygio kultūros renginių.

Dar viena – svarbiausia – muziejaus įkūrėjų misija yra saugoti tai, kas, anot jų, Lietuvoje šiuo metu nepopuliariausia – etninę kultūrą. Nors Lietuvos provincijoje labiau mėgstama vadinamoji populiarioji, arba dar kitaip – paviršinė kultūra.

Lietuvos provincijoje labiau mėgstama vadinamoji populiarioji, arba dar kitaip – paviršinė kultūra.

Juškų muziejuje vyksta dūdmaišių festivalis, čia koncertavo gospelo choras iš JAV, menininkai iš įvairių tolimų šalių, pristatantys savo tautos folklorą, taip pat vyksta Lietuvos atlikėjų koncertai.

Nepaisant to, jog apie muziejuje vykstančius renginius miestelyje informacijos netrūksta, o patys renginiai – nemokami, tačiau ponia Vida kiekvieną kartą žmones dar kviečia ir skambindama jiems telefonu.

Pasak muziejaus įkūrėjų, žmonėms svarbu, kai jie būna kviečiami tokiu būdu – asmeniškai.

Pačią kultūrą Sniečkai taip pat suvokia platesne prasme: tai – ne tik parodos, tačiau ir bendruomeniškumas ir bendravimas.

Seni daiktai neerzina

Kartais muziejaus įkūrėjai sulaukia nuomonių, kad čia yra labai daug daiktų, tačiau jie neerzina.

„Daiktai yra kaip simboliai, jie sudėlioti pagal seną sistemą. Ir protėvių šauksmas nemiręs. Čia, šioje vietoje, yra šaknys. Sienos, balkiai išlikę. Įsivaizduokit, mes čia sėdim, o čia yra sėdėjęs ir Vydūnas, ir Čiurlionis, ir Žmuidzinavičius, Dauguvietis, Valančius. Ir jie visi čia kažką paliko“, – sako A.Sniečkus.

Muziejaus įkūrėjas pasakoja, kad tik penkis eksponatus jis nupirko už „valdiškus pinigus“, visa kita yra privati jų iniciatyva.

Daug renginių čia vyksta neturint jokio finansavimo. „Tačiau ne tai svarbiausia. Didžioji problema – spjaudymas į širdį, jokio moralinio palaikymo. Nepaisant metai iš metų deklaruojamų prioritetų šakninei kultūrai, deja, mes matom, kad situacija tokia, kad net juokinga“, – sako A.Sniečkus.

Namui – daugiau kaip 300 metų

Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus įkurtas 1990 m. buvusioje klebonijoje. Tai seniausias išlikęs pastatas Vilkijoje.

Manoma, kad šiam namui yra daugiau kaip 300 metų. Jo sienos regėjo mums gerai žinomus lietuvių kūrėjus, tačiau ryškiausią pėdsaką čia paliko garsiausias lietuvių tautosakininkas ir etnografas Antanas Juška.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus

Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai ir šiandien stebina savo gausa. A.Juškos amžininkai mini daugiau nei 70 000 senųjų lietuviškų žodžių žodyną, 7 000 dainų dainyną, apie 2 000 melodijų rinkinį, Vydūno ranka rašytus laiškus, B.Buračo autografais paženklintas knygas, dešimtis raštais mirgančių audinių, skrynių, šimtus senosios buities rakandų.

Susitikimai – su Kauno rajono gyventojais

„Juškų muziejus – tik vienas iš pavyzdžių, kokios veiklos vyksta Kauno rajone“, – teigia „Kaunas 2022“ projekto koordinatoriai.

„Kaunas 2022“ komanda, kviesdama į Europos miesto idėją bei veiklas įsijungti ir kaimiškų seniūnijų gyventojus, nuo šio rudens pradėjo susitikimus su Kauno rajono gyventojais ir jau lankėsi Raudondvaryje, Kulautuvoje, Vilkijoje.

Projekto koordinatoriai į veiklas kuriant Kauną – Europos kultūros sostinę kviečia jungtis ne tik miesto, bet ir rajono gyventojus: burtis į bendruomenes, bendras veiklas, galvoti idėjas ir siūlyti projektus, kuriems gali būti skiriamas dalinis finansavimas.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. /„Kaunas 2022“ susitikimas su Vilkijos bendruomene
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. /„Kaunas 2022“ susitikimas su Vilkijos bendruomene

Projekto išskirtinumas jo dvilypume: iki 2022 metų Kaunas privalo tapti miestu, kuris bus matomas visai Europai, tačiau kita jo pusė – jis yra įžemintas ir skirtas vietos žmonėms, bendruomeniškumo skatinimui.

Kultūra šiame projekte turi įvairius veidus. Tai – ne tik muziejai, teatrai ar „aukštasis“ menas, bet ir žmonių tarpusavio ryšys, jungimasis į bendras veiklas, idėjų kūrimas ir jų įgyvendinimas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės