Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apie filmo „Valentinas vienas“ juoką, ašaras ir romantiką – iš Manto Jankavičiaus, Agnės Grudytės, Leonardo Pobedonoscevo ir Justės Zinkevičiūtės lūpų

Epizodas „Geriausi draugai“
„Taurus Films“ archyvo nuotr. / Epizodas „Geriausi draugai“
Šaltinis: 15min
0
A A

Viena netikėčiausių būsimų Lietuvos kino staigmenų laikoma romantinė komedija „Valentinas vienas“ įgijo pagreitį – vis daugiau nufilmuotų epizodų, nuotaikingų akimirkų ir linksmų pokštų pasilieka filmo kūrėjų ir aktorių atmintyje. Kino mėgėjai neįtikėtino talentingų žmonių būrio darbo rezultatą išvys jau vasarį, o kol kas – dar viena šviežių įspūdžių dozė iš „Valentinas vienas“ aktorių Manto Jankavičiaus, Agnės Grudytės, Leonardo Pobedonoscevo ir Justės Zinkevičiūtės lūpų.

Filmas „Valentinas vienas“, kurio premjera numatyta vasario 8-ąją, papasakos keturių visiškai skirtingų porelių istorijas, kurias papildys dar dvi siužeto linijos. Šįsyk į penkis intriguojančius klausimus atsakė dviejų porelių herojai. Editos Kabaraitės režisuoto „Geriausių draugų“ epizodo aktoriai Mantas Jankavičius (Nidas)  ir Agnė Grudytė (Kristė) bei Ričardo Marcinkaus režisuoto „Pirmojo pasimatymo“ aktoriai Leonardas Pobedonoscevas (Tomas) ir Justė Zinkevičiūtė (Mia).

– Ar esate tikrame gyvenime atsidūrę panašioje situacijoje, į kokią patenka jūsų personažas filme „Valentinas vienas“?

Leonardas Pobedonoscevas: Paauglystėje Palangoje susipažinau su afigenai žavia mergina, tąsyk nieko rimto neplanavau, juolab buvau jau „rezervuotas" kitos. Porą dienų mintys sukosi tik apie naują simpatiją, tačiau vėliau išsiaiškinau, kad ji taip pat „rezervuota" – buvo mano neblogo pažįstamo mergina. Ji pati tą prisipažino, pabučiavo į žandą ir palinkėjo sėkmės. Slogumas mane dusino ne vieną vasarišką dieną.

Justė Zinkevičiūtė: Sukurto personažo išgyvenimai, situacijos – realiame gyvenime man tai yra svetima.

Agnė Grudytė: Pažįstu žmones, kurie buvo draugais, o paskui tapo pora. Bet, kad tiek daug laiko reiktų žmonėms „susiporuoti“, neteko girdėti. Manau žmonės greičiau atranda save.

Mantas Jankavičius: Man pačiam neteko patirti panašios situacijos, bet keli pažįstami, tikrai yra išgyvenę kažką panašaus.

– Trumpai apibūdinkite savo personažo bruožus.

Leonardas Pobedonoscevas:  Jam ir duše, ir lovoje, ir likusiame gyvenime svarbiausia išorė – tvarkinga šukuosena, prabangus laikrodis. Jo komplimentų moterims žodynas ribotas, o pats sau jis atrodo gražus kiekvieną sekundę, kalba pasitikėdamas savimi, įsakinėja: „Pirma – nemėgini manęs užčiaupti, antra – neskleidi keistų garsų, trečia – niekur neskubi, mes ne triušiai, ketvirta – sutelki dėmesį į bendrą procesą“. Dar mano herojus turi keistą retorinį klausimą – „va matai?!“, juo jis mėgsta bet kurią panelę priversti pasimesti.

Justė Zinkevičiūtė: Bus įdomiau, jei žiūrovas pats pamatys, įvertins ir apibūdins manąją Mią, bet galiu pasakyti, kad ji – kietas riešutėlis, lyg tyla prieš audrą. Ir, žinoma, ji labai myli vyrus.

Agnė Grudytė: Manoji herojė pozityvi, energinga, draugiška ir ieškanti meilės.

Mantas Jankavičius: Mano personažas Nidas paprastas ir jautrus jaunuolis. Taip jau nutiko, kad jo gyvenime pasitaikė įnoringos moterys. Viena iš jų – buvusioji – „šliundra“ Laura... Vienintelė mergina, su kuria jis gali kalbėtis  apie viską – Kristė. Du draugai nusprendžia išbandyti draugystę ir paaiškėja, kad iki meilės buvo vienas žingsnis.

– Papasakokite smagiausią filmavimų akimirką?

Leonardas Pobedonoscevas: Su Mia turim paslaptį – vieną sceną. Joje kalbamės ir ji staiga sušvilpia. Tą švilpimą aš įgarsinu. Per visus dublių filmavimus niekas nesuprato, kad švilpti ji nemoka.

Justė Zinkevičiūtė: Visoje filmavimo aikštelėje vyravo darbinga ir puiki atmosfera, juokdavomės iš mūsų personažų sakomų frazių. Tikiuosi žiūrovas tą smagumą taip pat patirs.

Agnė Grudytė: Visas filmavimas buvo labai smagus. Nesinori atskleisti visų paslapčių, nors buvo labai juokinga, kai operatorius prieš dublį atsistojo su žvake prie lovos. Jis tikrai daugiau galėtų papasakoti...

Mantas Jankavičius: Dirbome naktimis... Aš atvažiuoju po spektaklio, kūrybinė grupė jau pasiruošusi... Palaukia kol nusiprausiu po dušu ir važiuojam.

– Kokios scenos filmuojantis jus galėtų priversti jaustis nepatogiai, ko tikrai nedarytumėte prieš kamerą?

Justė Zinkevičiūtė: Koks dar nepatogumas! Taigi čia – vaidyba ir tą akimirką viską darai ne tu, o tavo personažas. Kuriame, kad viskas būtų įtikinama, gyvenimiška.

Agnė Grudytė: Turbūt niekada nereikia sakyti niekada – su patirtimi ir metais viskas gali labai pasikeisti. Kuo atviresnės scenos, tuo sudėtingiau, modeliai prie to pripratę, bet aktoriams tai tikrai nėra kasdienybė. 

Mantas Jankavičius: Nepatogumas prasideda ir baigiasi kiekvieno galvoje. Man nepatogios gali būti kelnės, o vaidmuo yra vaidmuo ir man jis patinka.

– Trys dalykai, dėl kurių žiūrovai turėtų pamatyti filmą „Valentinas vienas“?

Leonardas Pobedonoscevas: Žiūrovų porelė: JIS: „Cha! Geras, tip top mūsų kaimynų iš trečio buto porelė!" JI: „Mažuli, o ši porelė neprimena mūsų?!" Visos poros ras iš ko pasijuokti ar dėl ko nustebti: gal mes tokie buvom, gal esam, o gal tapsim.

Justė Zinkevičiūtė: Gyvenimiškai stipru, aistringai karšta ir juokingai rimta.

Agnė Grudytė: Tokio filmo Lietuvoje dar nebuvo. Ir juokas, ir ašaros, ir romantika. Giliai širdyje kiekvienas atras sau artimų dalykų.

Mantas Jankavičius: „Valentinas vienas“ – pirmas lietuviškas filmas, kuriame aš vaidinu ne Tadą Blindą ir veiksmas vyksta miegamajame (šypsosi).

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą