Šįmet dėl LUX apdovanojimo rungėsi penki filmai – „Žiuli vis tyli“ (rež. Leonardo Van Dijl), „Potvynis“ (rež. Gints Zilbalodis), „Gyvūnas“ (rež. Sofia Exarchou), „Dahomėja“ (rež. Mati Diop) ir „Perimtas ryšys“ (rež. Oksana Karpovych)
Nominuotus filmus atrinko kino profesionalų komisija iš visos Europos. LUX Europos publikos kino apdovanojimu siekiama paremti Europos kiną ir išskirti filmus, kuriuose aptariamos aktualios socialinės problemos.
Ceremonijos metu dalyvavusi Kultūros ir švietimo komiteto vadovė Nela Riehl teigė, kad ši ceremonija pademonstruoja kino galią: „Tai ne tik pramoga, bet ir Europos sąžinės balsas. Labai didžiuojuosi, kad mums pavyko pasiekti tokių rezultatų.“
Ji taip pat informavo, kad šiuo metu rengiamas ilgalaikis Europos Sąjungos biudžeto planas kultūrai, kuriam žada skirti daugiau nei 2 proc. viso biudžeto.
Kūrėjų kalbose – aktualiausios šių dienų Europos problemos
Graikijos režisierė S.Exarchou teigė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl sukūrė šį filmą, yra pastanga parodyti paribio žmones: „Tai žmonės, kurie šoka, dainuoja ir linksmina, kai kiti vakarieniauja ir išgerinėja. Tai žmonės, į kurių gyvenimus niekas nenori gilintis. Manau, kad Europa šiandien atsisako į juos pažvelgti.“
Ji kalbėjo apie migrantų krizę, nuo kurios, jos nuomone, Europa ne kartą yra nusigręžusi.
Režisierė M.Diop atkreipė dėmesį į didžiulį kiekį iš Afrikos išvežtų kultūrinių vertybių ir tik 26 meno dirbiniai buvo grąžinti atgal į Beniną. Ji teigė, kad beveik 90 proc. Afrikos kultūros paveldo tebėra Europos muziejuose: „Taip buvo visą šimtmetį.“
„Deja, Afrikos jaunimas negali laisvai keliauti po pasaulį ir negali patys susipažinti su kultūros vertybėmis. Reikia skubiai imtis veiksmų, kad užkirstume kelią kolonializmui, nes jo era dar nesibaigė“, – sakė M.Diop.
Filmo „Potvynis“ prodiuseris Ronas Dyensas yra įsitikinęs, kad šis filmas buvo „palaimintas Dievo“: „Mes radome pinigų ir bendraautorių trijose skirtingose Europos valstybėse. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis šio filmo buvo sukurta Latvijoje, kuri nėra labai žymi savo kinu, ir mums pavyko laimėti „Oskarą“ konkuruojant su filmais, kurių biudžetai buvo žymiai didesni.“
„Šis filmas yra Europos nepriklausomo kino švyturys!“ – pridūrė prodiuseris.
Ukrainietė O.Karpovych pasirinko kalbėti gimtąja kalba: „Daugiau nei metus pasakoju apie šį filmą, Rusijos invaziją (reikalauju, kad šis karas būtų taip ir vadinamas). Ir galiu teigti, kad Rusija trokšta išnaikinti Ukrainos sąvoką.“
Ji priminė, kad praėjusią savaitę jos gimtąjį miestą bombardavo Rusija, kurios metu žuvo net vaikai.
„Sukurti šį filmą mane paskatino visi Rusijos nusikaltimų įrodymai. Norėjau suprasti eilinio ruso vaidmenį šioje invazijoje <...>. Rusijos visuomenė sunkiai serga ir karas yra naudojamas kaip imperializmo priemonė. Fašizmas neišnyko, jis plinta. Ukraina kovoja jau daugelį metų, tačiau mes nesame super herojai.“
Savo kalba režisierė apeliavo į europiečių sąžinę, teigė, kad šalies piliečiai lygiai taip pat turi teisę į kultūrą ir kitas savaime suprantamas žmogaus teises.
Belgas L.Van Dijl prisiminė tai, kodėl susikūrė Europa – žmonės suprato, kad karu nieko nepasieks. O jis pats sukūrė filmą apie neįvardintos formos smurtą patyrusią paauglę, siekiančią aukštumų tenise: „Deja, ji pasirinko tylėti.“
„Supratau, kad reikia kalbėti apie aplinką, kurioje būtų galima išgelbėti tokius sportininkus kaip Žiuli“, – teigė jis ir pridūrė, kad smurtą patyrusioms aukoms svarbu prabilti, o bendruomenei priimti tai, kas sakoma.
Apie LUX apdovanojimą
Kaip rašoma oficialiame Europos parlamento puslapyje, Europos Parlamento ir Europos kino akademijos, nuo 2020 m. bendradarbiaujant su Europos Komisija ir kino teatrų tinklu „Europa Cinema“, organizuojamame LUX Europos publikos kino apdovanojime derinami Europos žiūrovų ir Europos Parlamento narių vertinimai, kurių kiekvienas sudaro 50 proc. galutinio rezultato.
2007 m. Europos Parlamentas įsteigė LUX Europos publikos kino apdovanojimą, kad padėtų populiarinti aukštos meninės kokybės ES filmus, atspindinčius kultūrinę įvairovę Europoje ir už jos ribų bei paliečiančius visiems rūpimus klausimus, tokius kaip žmogaus orumas, lygybė, nediskriminavimas, įtrauktis, tolerancija, teisingumas ir solidarumas.
Europos Parlamentas visiems filmams finalininkams suteikia subtitrus 24 oficialiomis ES kalbomis ir iki 2025 m. balandžio 25 d. organizuoja nemokamus seansus kino teatruose visoje Europoje.
2024 m. LUX Europos publikos kino apdovanojimui buvo surengta daugiau nei 700 filmų peržiūrų, o diskusijose dalyvavo daugiau nei 70 000 žiūrovų.
