Tai – vaidybinis pilnametražis filmas apie 1991 metų Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje. Filmas pasakoja kelių šeimų istoriją, sausio 12-osios vakarą skubėjusių iš Ignalinos, Klaipėdos, Kauno ir Medininkų, kad galėtų prisidėti ir ginti savo šalies vardą Vilniuje, prie Televizijos bokšto ir Parlamento rūmų.
Jie norėjo kartu dainuoti tautines giesmes, sutikti bendraminčius, palaikyti vieni kitus ir kovoti už savo teisėtai išrinktą valdžią ir Lietuvos nepriklausomybę.
Kraujas mūsų filme nesiliejo laisvai. Skirtingai nuo Holivudo filmų, kur kūnus suvarpo dešimtys kulkų ir kraujas trykšta fontanais, mūsų filme viskas vyksta kur kas mažiau pompastiškai, todėl gerokai tikroviškiau.
Filme atkurtas ankstus Sausio 13-osios rytas, kai sovietų kariuomenė panaudojo jėgą prieš taikius ir nekaltus protestuotojus, buvo nužudyta 13 žmonių, daugybė sužeista, o ligoninių palatos perpildytos.
Filmo laidotuvių scenos primins graudžius įvykius Vilniaus katedros aikštėje ir paskutinėje laisvės gynėjų kelionėje į Antakalnio kapines.
„Mes dainuosime“ – tai filmas apie žmonių drąsą ir bebaimes pastangas kovojant už laisvą ir nepriklausomą šalį.
Vietoje ir laiku
„Filmas pasirodo labai vietoje ir laiku. Mums visiems verta permąstyti, priimti požiūrį iš šalies, pamatyti save ir neužmiršti to, kas vyko, tiek jaunajai kartai, tiek senajai, kuri kasdienybėje akcentuoja kitus dalykus“, – antradienį po filmo peržiūros kalbėjo aktorius Darius Petkevičius.
Scenoje su tanku filmavęsis aktorius prisipažino: „Nejauku net žinant, kad tai – netikra. Tai – taip subtilu, kai tavo partneris yra tankas. Tegaliu įsivaizduoti, ką anuomet jautė žmonės. Kokia vidinė jėga turėjo būti: tą akimirką jiems buvo viskas įmanoma – ir jie tą padarė.“
D.Petkevičius Sausio 13-osios istoriją vertina labai asmeniškai. Jo sesuo tądien buvo Sitkūnuose, jis pats, aštuoniolikmetis, per Panevėžio daugiabučio langą šaukė, kad visiems reikia vienytis.
Turi pamiršti viską, ką žinojai
Aktorė Aistė Diržiūtė neslėpė Lietuvos istoriją mokanti neblogai. „Tačiau vaidindamas turi viską pamiršti, atsijungti nuo žinojimo, kas vyks po to, kad įstosime į Europos Sąjungą ir kaip viskas klostysis iki šių dienų“, – kalbėjo A.Diržiūtė.
Vaidindamas turi atsijungti nuo žinojimo, kas vyks po to, kad įstosime į Europos Sąjungą, ir kaip viskas klostysis iki šių dienų.
Įsijautus į tuo metu tvyrojusią atmosferą, ypač filmuojant scenas prie Televizijos bokšto, pagarba Lietuvos laisvės gynėjams tik dar labiau išaugo: „Ačiū jiems.“
15min.lt primena, kad A.Diržiūtė tapo pirmąja aktore iš Lietuvos, dalyvausiančia kylančioms Europos kino žvaigždėms skirtoje tarptautinėje programoje „European Shooting Stars“.
Tarptautinio tinklo, populiarinančio Europos kiną „European Film Promotion“ (EFP) vykdomos programos finalinis etapas vyks tarptautinio Berlyno kino festivalio metu. A. Diržiūtė kartu su kitais 9 aktoriais bus pristatyta tarptautinei kino bendruomenei ir žiniasklaidai, dalyvaus specialiuose renginiuose.
23 metų aktorės kandidatūrą „Shooting Stars“ pasiūlė praėjusiais metais „European Film Promotion“ nariu tapęs Lietuvos kino centras.
„European Shooting Stars“ programos metu buvo pastebėti tokie žinomi aktoriai kaip Danielis Craigas, Rachel Weisz, Carey Mulligan.
Kolegų liaupsės operatoriui
A.Diržiūtė džiaugėsi, kad režisierius Robertas Mullanas, lietuvių auditorijai žinomas iš filmo „Laiškai Sofijai“, kūrybinei komandai ir aktoriams suteikė labai daug saviraiškos laisvės.
Kūrybinė grupė pažymėjo, kad milžinišką indėlį į filmą įdėjo operatorius Dmitrijus Gribanovas, kuriam net būtų galima suteikti antrojo režisieriaus statusą.
Operatoriaus meistriškumas atsiskleidžia filmo scenose, kuriose vaidino vos šeši žmonės, o sukuriamas įspūdis, kad tai – masuotė.
D.Gribanovas pasakojo, kad buvo labai sudėtinga nufilmuoti 1991 metų Vilnių, mat miesto vaizdas kardinaliai pasikeitęs.
Scenarijus – silpnas, charakteriai – plokšti
Nei filmo peržiūroje, skirtoje žiniasklaidai, nei jo premjeroje antradienio vakarą režisierius R.Mullanas nedalyvaus.
Todėl šįkart jis išvengs ir nepatogių klausimų apie silpną scenarijų, kurį pats rašė, kai kuriuos šlubuojančius režisūrinius sprendimus, plokščius herojų charakterius, perdėtą patosą ir moralizavimą ar bent lipimą žiūrovui ant sąžinės.
Žiūrint filmą žiūrovas gali pasijusti bukas, nes režisierius jam labai tiesmukai primeta savo išvadas, nepaliekant teisės susidaryti asmeninę nuomonę.
Manau, režisierius norėjo sukurti monumentą.
Tam atvejui, jei vis dėlto rasis žiūrovas, kuris ko nors nesupras, pasakojime išnyra užkadrinis balsas, kuris visažinio tonu viską sudėlioja į vietas. Tuomet filmo žanras pakimba kažkur ore, nors pats režisierius jį vadina meniniu.
„Yra toks žanras kaip atkuriamoji dokumentika“, – režisieriaus pusėn stojo aktorius D.Petkevičius.
„Manau, režisierius norėjo sukurti monumentą“, – svarstė operatorius D.Gribanovas ir ši versija nuskambėjo įtikinamiau.
Filmas „Mes dainuosim“ buvo nufilmuotas per 18 dienų, Lietuvoje jam išleista 1,2 mln. litų.
Realybė baisesnė, nei rodo Holivude
Filmo prodiuseris Artūras Dvinelis yra pasakojęs, kad „Mes dainuosim“ filmavimo aikštelėje netrūko įdomių detalių.
Filmo anonse galima išvysti nemažai ginkluotų sovietų karių. Pasak A.Dvinelio, sukurti autentišką jų įvaizdį nebuvo lengva.
„Sovietų karių uniformas specialiai mūsų filmui siuvo specializuota Lenkijos kostiumų nuomos įmonė. Pagal mūsų užsakymą jie pagamino identišką originalui kamufliažinę medžiagą, iš kurios pasiuvo žiemines sovietų karių uniformas“, – sakė jis.
Prie naujutėlaičių, tačiau autentiškai pasendintų uniformų buvo derinami šalmai, neperšaunamos liemenės bei tuometinės sovietų kariuomenės ginkluotės pagrindiniai ginklai – automatiniai šautuvai AK, dažniausiai vadinami tiesiog „kalašnikovais“ jų kūrėjo garbei. Didžioji matomų šautuvų dalis – tikslios ginklų kopijos, o dalis nekoviniai ginklai, pritaikyti šaudyti tuščiais šoviniais.
Bene didžiausia užduotimi tapo prikelti muziejaus techniką – juk reikėjo muziejaus eksponatus transformuoti į prieš kamerą važiuoti galinčias transporto priemones.
Kita įdomi detalė – sužeistųjų ir žuvusiųjų kraujas. Čia „Mes dainuosim“ komanda pasirinko atvirkščią Holivudui strategiją.
„Kraujas mūsų filme nesiliejo laisvai. Skirtingai nuo Holivudo filmų, kur kūnus suvarpo dešimtys kulkų ir kraujas trykšta fontanais, mūsų filme viskas vyksta kur kas mažiau pompastiškai, todėl gerokai tikroviškiau. Realybė juk kur kas baisesnė, nei rodo Holivude. Kulka, pataikiusi į kūną, įeina vos pastebimai, kraujo retai būna, dažniausiai net sunku suprasti, kas įvyko, o žmogus jau krenta nebegyvas... Tokią akimirką pradedi suvokti visą šio veiksmo siaubą – viena maža kulka ir tavo artimo žmogaus nebėra, tavo gyvenimas pasikeičia negrįžtamai...“ – filmo kūrybinės grupės įsivaizdavimu pasidalino A.Dvinelis.
Didžiausias iššūkis – prikelti tanką
Svarbiausia filmavimo aikštelės pažiba ir didžiausiu iššūkiu tapo sovietų tankas T-72. Toks tanko modelis buvo sukurtas 1971-aisiais ir tebėra kai kurių šalių naudojamas iki šiol.
Dauguma filme regimos karinės technikos – Vytauto Didžiojo karo muziejaus prie Lietuvos krašto apsaugos ministerijos Vilniaus skyriaus eksponatai.
„Mūsų „ginkluotė“ buvo tokia: vienas tankas T-72, keli šarvuočiai BTR-60 bei keli GAZ ir ZIL kariniai sunkvežimiai. Dalį šarvuočių filmavimui maloniai suteikė viena Lietuvos specialioji tarnyba. Tačiau bene didžiausia užduotimi tapo prikelti muziejaus techniką – juk reikėjo muziejaus eksponatus transformuoti į prieš kamerą važiuoti galinčias transporto priemones. Daug ką reikėjo sutaisyti, pakeisti naujomis sugedusias detales, perdažyti“, – užkulisių širmą praskleidė filmo prodiuseris A.Dvinelis.
Herojai prototipų neturi
„Mes dainuosim“ kūrėjai akcentuoja, kad Sausio 13-oji – pagrindinis šią juostą įkvėpęs įvykis, kuriuo buvo remiamasi, tačiau tai nėra detalus realių įvykių atkūrimas.
„Mūsų personažai nėra konkrečių gyvų ar žuvusiųjų laisvės gynėjų atspindžiai. Pavyzdžiui, Loretos Asanavičiūtės istorija tapo pagrindu dviem personažams, dviem merginoms prie televizijos bokšto, tačiau jos nėra pagrindinės juostos herojės“, – atskleidė prodiuseris.
2014-ųjų žiemą skirtingose Lietuvos vietose nufilmuotoje juostoje „Mes dainuosim“ žiūrovai išvys aktorius Liubomirą Laucevičių, Taurą Čižą, Agnę Sunklodaitę, Ramunę Skardžiūnaitę, Perlių Vaisietą, Darių Petkevičių, Dovilę Karaliūtę, Aistę Diržiūtę, Šarūną Zenkevičių ir kitus.
