Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 16d. 17:03

Kino festivalyje „Pirmoji banga“ – stebinančiai aktuali 1913 m. mokslinės fantastikos ekranizacija

Kadras iš filmo „Tunelis“
Kadras iš filmo „Tunelis“

Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ šiemet pirmą kartą per penkerius gyvavimo metus parodys mokslinės fantastikos filmą. Tai 1913-aisias išleisto vokiečių rašytojo Bernhardo Kellermanno romano „Tunelis“ („Der Tunnel“) ekranizacija („The Tunnel“, rež. Maurice Elvey, 1935), net dabar sugebanti nustebinti savo mastu ir techniniais sprendimais.

Ateities realybę pranokusi fantazija

1994-ųjų gegužę buvo atidarytas 50,5 kilometro ilgio Eurotunelis, sujungęs tradiciškai izoliuotą Didžiąją Britaniją su kontinentine Europa. Tačiau skirtingas šalis jungiančio povandeninio tunelio idėja nebuvo nauja, žmonių fantaziją ji buvo užkariavusi gerokai anksčiau, o vaizduotės vaisiai, kaip žinia, dažnai būna gerokai įspūdingesni nei varganas žemės derlius.

Būtent drąsios ir lakios vaizduotės nestokojo 1913-aisiais išleistas vokiečių rašytojo Bernhardo Kellermanno romanas „Tunelis“ (Der Tunnel). Autorius knygoje aprašė kelis šimtus kartų ilgesnį nei Eurotunelis statinį – Atlanto vandenyno dugne išgręžtas autoriaus fantazijos tunelis sujungė Europą ir JAV. Knyga nestokojo nuotykių, taiklių ateities prognozių bei svarios socialinės kritikos, tad netrukus tapo pasauliniu bestseleriu.

B. Kellermanno romanas netruko sulaukti kino studijų dėmesio

Pirmą kartą „Tunelis“ ekranizuotas dar 1915-aisiais. Nežinia, ar ši romano ekranizacija pasiekė Lietuvą, bet 1935-ųjų rugpjūtį šalies spauda mirgėjo kitą romano ekranizaciją liaupsinančiais epitetais: „Geriausia filma visame kinematografijos gyvenime. TUNELIS. Pagal visame pasaulyje pagarsėjusį Bernhardo Kellermanno romaną. Toje filmoje viskas dar niekuomet nematyta“, „Mūsų amžiaus kūrybos vainikas“, „Sensaciškiausia šios gadynės filma“, „Didybės ir galybės filma“ ir pan.

Kadras iš filmo „Tunelis“
Kadras iš filmo „Tunelis“

Taip buvo reklamuotas 1933 metais Vokietijoje sukurtas filmas „Tunelis“ (Der Tunnel, rež. Curtis Bernhardt). Nors filmo reklama mirgėjo skambiomis frazėmis, tačiau nepanašu, jog filmo sėkme perdėm tikėjo patys jo demonstruotojai. Skambūs pareiškimai apie „sensaciškiausius gadynės filmus“ buvo Lietuvos kino teatrų savininkų kasdienybė, o realybė rodė, kad filmo premjerai parinkta netinkama data. Tarpukario Lietuvoje dar neegzistavo vasaros blockbusterių fenomenas (nors, reikia pripažinti, „Tunelis“ šiandien tam puikiai tiktų), dauguma miestiečių vasaras leido užmiršę kino ekranus, tad juose rodyti senesni, pigesni ar jau matyti filmai. Geresnių filmų premjeroms saugotos vėlyvesnio rudens datos ar žiemos šventės. Tad „Tunelis“ Lietuvoje rodytas neilgai, o ir vasarojantys kino apžvalgininkai apie filmą nepaliko savo nuomonių.

Visgi 1933-aisiais sukurta romano ekranizacija buvo verta didesnio lietuvių dėmesio. Nors kurtas jau nacistinėje Vokietijoje, filmas dar alsavo Veimaro respublikoje išgarsėjusių tokių mokslinės fantastikos kino kūrinių kaip Fritzo Lango „Metropolis“ (1927) ar „Moteris mėnulyje“ (Frau im Mond, 1929) dvasia. Filme netrūko kvapą gniaužiančių masinių scenų ir įspūdingos scenografijos pavyzdžių. Vis dėlto filmas žymėjo ir Vokietijoje į valdžią atėjusio nacionalsocialistinio režimo realijas. Tai buvo vienas paskutinių nacistinėje Vokietijoje sukurtų mokslinės fantastikos filmų. Totalitarinė nacių ideologija turėjo savo ateities viziją ir netoleravo kitų fantastinių vaizdinių. Vokietijoje kurti mokslinės fantastikos filmai kalbėjo apie globaliems, tarptautiniams projektams kylančias (ar jų keliamas) grėsmes ir pavojus. Paskutinis nacistinės Vokietijos sci-fi filmas „Auksas“ pateikė ir atsaką, kaip išvengti tokių pavojų – griežtą nacionalizmą, siūlymą užsisklęsti savo valstybėje ir rūpintis tik savo tautiečiais.

Festivalyje – britiška „Tunelio“ versija

1935-aisiais vienas produktyviausių Didžiosios Britanijos režisierių Maurice’as Elvey sukūrė kitą romano adaptaciją – britišką „Tunelį“ (The Tunnel). Šis filmas buvo visiškai nauja romano interpretacija, bet režisierius panaudojo nemažai kadrų ir iš anksčiau pasirodžiusios vokiškos versijos. Vokiečių filmą buvo galima perskaityti kaip siekį atsiriboti nuo kitų valstybių, o Europoje kylančios naujo karo grėsmės akivaizdoje kurtas britų filmas akcentavo JAV ir Didžiosios Britanijos tarptautinio bendradarbiavimo būtinybę. Tarpukario Lietuvoje šis filmas taip ir nebuvo parodytas, istorinę neteisybę atkuria ir filmo premjerą šalyje skelbia ankstyvojo kino festivalio „Pirmoji banga“ komanda.

Kadras iš „Tunelis“
Kadras iš „Tunelis“

Šviežio aktualumo ir naujų kontekstų M. Elvey režisuotam filmui šiandien sočiai prideda jau Didžiojoje Britanijoje kilęs noras užsidaryti nuo išorės pasaulio – „Brexit“. Kokia B. Kellermanno „Tunelio“ ekranizacija taps šio politinio įvykio fone – skirianti ar jungianti?

„Pirmoji banga“ rugsėjo 17–20 dienomis vyks Vilniaus kino centre „Skalvija“, o rugsėjo 25–27 dienomis žiūrovų lauks Kaune, kino centre „Romuva“.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu Tik 15min

Aplinka produktyvumui

Video

21:13
29:17
15:58

Esports namai

URBAN˙/