Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 lapkričio 23d. 10:31

Kino industrijos atstovai išreiškė susirūpinimą dėl filmo „Klaipėda, 1923“ kūrėjų veiksmų

Klaipėdos sukilimo dalyviai. 1923 m.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr. / Sukilimas Klaipėdoje, 1923-iaisiais metais
Filmo „Klaipėda, 1923“ sumanytojams nesutinkant su Lietuvos kino centro ekspertų komisijos sprendimu neskirti jų projektui valstybinio finansavimo bei dėl šio sprendimo apeliuojant į įvairias institucijas, šalies kino industrijos atstovai išreiškė susirūpinimą dėl šių kūrėjų daromo spaudimo Lietuvos kino centrui. Nepriklausomų prodiuserių asociacija, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Autorinio kino aljansas ir Lietuvos animacijos asociacija teigia palaikantys Lietuvos kino centro sprendimus, jo išvystytą nepriklausomų ekspertų vertinimo sistemą ir pasitikintys jos skaidrumu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Gyvename teisinėje valstybėje ir kiekvienas galime ginti savo teises teisme – tai yra sveikintina ir puiku. Tačiau dabar stebime vieno filmo kūrėjų vykdomą visapusį spaudimą Lietuvos kino centrui. Tai yra daroma ir per Lietuvos administracinių ginčų komisiją, ir per politikus, ir per žiniasklaidą, ir per kitas institucijas, o tai, mūsų nuomone, kuria pavojingą precedentą. Norisi apsaugoti tiek esamus, tiek būsimus ekspertus nuo šio filmo kūrėjų sukelto ažiotažo, nepagrįstų kaltinimų ir galimo spaudimo bei išreikšti kino industrijos pasitikėjimą ekspertų skaidrumu ir profesionalumu“, – pabrėžia Kęstutis Drazdauskas, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas.

Lietuvos kino centro remiamų projektų vertinimo sistemą sudaro keturios – vaidybinių filmų parengiamųjų darbų, vaidybinių filmų gamybos darbų, animacinių filmų ir dokumentinių filmų – komisijos, o kiekvienoje iš jų yra po tris narius – vienas gamintojas (prodiuseris), vienas kūrėjas (režisierius, scenaristas, operatorius, kompozitorius arba dailininkas) ir vienas profesionalus kino vertintojas (kritikas). Kiekvienas dvejų metų kadencijai skiriamas ekspertas pasirašo nešališkumo deklaraciją, o atsiradus bet kokiai interesų konflikto galimybei, nusišalina nuo paraiškos svarstymo. Panaši kino projektų vertinimo sistema taikoma daugelyje Europos šalių, dažniausiai skiriasi tik ekspertų ar komisijų skaičius.

„Žmogiškai suprantame kolegų apmaudą, kai projektams neskiriama valstybės parama. Deja, vis dar turime pripažinti, jog kino finansavimas Lietuvoje yra mažiausias lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis, tai sukelia daug įtampų kino lauke. Tačiau priekaištai, kuriuos pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje girdime iš kai kurių kolegų kino ekspertams, projektų ekspertavimo ir rėmimo sistemai yra nepagrįsti. Projektų ekspertavimo, skaidrumo kartelė šiandien iškelta labai aukštai – iš ekspertų reikalaujama darbais patvirtintų kompetencijų, vyksta nuolatinė priežiūra, kad būtų vengiama viešų ir privačių interesų konfliktų.

Visi ekspertai yra vieši (šia prasme Lietuvos kino centras yra išskirtinė institucija), jų sprendimai, filmams skirtos sumos taip pat viešos. Šiandien egzistuojanti ir nuolat su kino specialistais, kino asociacijomis ir bendruomene Lietuvos kino centro tobulinama filmų finansavimo sistema iš esmės yra tapati geriausioms Europos šalių kino paramos praktikoms. Todėl tiek daug lietuviškų filmų nuolat atrenkami į aukščiausio lygio tarptautinių festivalių konkursines programas, pelno apdovanojimus. Be to, Lietuvos kino centre ekspertų rekomenduoti finansavimui projektai kasmet konkuruoja su kitų šalių projektais bendruose Europos kino fonduose, tarp Baltijos šalių pirmaujame remtų tuose fonduose projektų skaičiumi. Tai liudija kokybišką mūsų kino projektų finansavimo sistemos darbą“, – Lietuvos kinematografininkų sąjungos poziciją komentuoja jos pirmininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Arūnas Matelis.

„Filmų projektų vertinimo sistemą kvestionuojantiems filmo kūrėjams norisi priminti, kad Lietuvos kino centras ją kūrė tampriai bendradarbiaudamas su visos šalies kino industrijos asociacijomis bei organizacijomis ir toliau ją kasmet vysto bei tobulina, atsižvelgdamas į mūsų visų pastabas. Be to, paraiškas vertinančius ekspertus Lietuvos kino centras atsirenka iš sąrašo, į kurį kandidatus siūlo kino industrijos asociacijos, kurios, beje, siūlo ne vien savo narius, priešingai nei teigia filmo kūrėjai. Svarbu paminėti ir tai, jog yra kruopščiai tikrinama kandidatų kvalifikacija bei patirtis, o Lietuvos kino centro atsirinkti ekspertai turi būti patvirtinti ir Kultūros ministerijos“, – primena prodiuserė Uljana Kim, Autorinio kino aljansas.

„Kasmet valstybės finansavimo negauna didesnioji dalis konkursui teikiamų filmų projektų, tačiau dėl to jie savaime nėra blogi – paprasčiausiai Lietuvoje filmų projektų finansavimui skiriamas biudžetas nebeatitinka sparčiai augančios šalies kino industrijos poreikių. „Likti už brūkšnio“ ir negauti finansavimo savo projektams mums visiems būna apmaudu, tačiau dėl vieno projekto nesėkmės neturėtų būti kvestionuojama visa projektų vertinimo sistema. Labai nesinorėtų, kad susiklostytų tokia praktika, jog finansavimą gaus tie projektai, kurie mėgins daryti spaudimą“, – apibendrina Justė Michailinaitė, Lietuvos animacijos asociacijos pirmininkė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tik prenumeratoriams

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

00:42
06:13
24:15

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Naujas testas