Programų žiūrovų lauks tiek patyrusių režisierių, tiek talentingų debiutantų darbai – ir kaip niekad daug lietuviškų pavardžių. Kaip ir įprasta, konkursinių programų filmus vertins kompetentinga žiuri, o piniginius prizus įsteigs Vilniaus miesto savivaldybė. Visas tris konkursines programas šiemet globoja festivalio partneris ERGO.
Dėl geriausio trumpametražio filmo titulo kovos 32 filmai
Programoje „Trumpas konkursas“ pristatomi Rytų ir Vidurio Europoje sukurti filmai – šiemet žiūrovų lauks 3 animaciniai, 5 dokumentiniai ir 21 vaidybinis darbas. Pasak festivalio programos sudarytojo Edvino Pukštos, būtent trumpas konkursas režisieriams neretai tampa tiltu į kitas konkursines programas.
„Kino pavasario“ žiūrovai turės galimybę pamatyti naujausią lietuviams puikiai pažįstamos režisierės Lailos Pakalninos filmą „Sapnas“, Sarajevo kino festivalio meno vadovės Elmos Tataragić juostą „Aš prisimenu“, apie pedagogų nesusikalbėjimą su vaikais pasakojančią Zofios Kowalewskos dramą „Artimi ryšiai“, vien tik iš kopijavimo aparatu užfiksuotų kadrų sukurtą Tamáso Kőszegio „Kopijuotoją“ ir kitus trumpametražius filmus.
Programoje – net 4 lietuviškos premjeros: Karolio Kaupinio „Budėjimas“, Gedimino Šiaulio „Kaukai“, Kamilės Milašiūtės „Motinos diena“ ir Tomo Ramanausko „Po mirties, prieš pragarą”, kurį E.Pukšta įvardijo kaip ypatingą debiutą: „Jei nežinočiau, nepatikėčiau, kad įmanoma tokį filmą sukurti Lietuvoje“.
Baltijos žvilgsnyje – naujausias Audriaus Stonio filmas
Programoje „Baltijos žvilgsnis“, kurioje pristatomi filmai, sukurti Baltijos jūros regiono šalyse, šiemet dėl apdovanojimo varžysis 10 juostų, tačiau antradienį žiūrovai ir žiniasklaidos atstovai išgirdo tik 9 pavadinimus – dėl paskutiniojo konkursanto vis dar vyksta derybos.
Šiemet konkurse dalyvauja naujausias pripažinto lietuvių dokumentinio kino režisieriaus Audriaus Stonio filmas „Moteris ir ledynas“. „Tai pats trumpiausias, bet ko gero pats įspūdingiausias ir magiškiausias programos filmas“, – sakė E.Pukšta. „Moteris ir ledynas“ kvies susipažinti su Lietuvos mokslininke Aušra Revutaite, kuri jau trisdešimt metų viena gyvena Tian Šanio kalnuose.
„Kino pavasario“ žiūrovams jau pažįstamas režisierius Kirilas Serebrenikovas šiemet pristato filmą „Mokinys”, apmąstantį religinio fanatizmo vaidmenį visuomenėje. „Režisierius teigia, jog religija yra antroji Rusijos ideologija, ir jis nepaliauja jos kritikuoti“, – pristatydamas filmą sakė E.Pukšta.
Kontroversišką temą renkasi ir lenkų režisierius Wojciechas Smarzowskis, pasakojantis apie mažą Ukrainos kaimelį, kuriame taikiai sugyvena ukrainiečiai, lenkai ir žydai – iki tol, kol prasideda karas. Režisieriaus filmas „Voluinė“ susilaukė prieštaringų reakcijų – puikiai įvertintas lenkų kino kritikų, Ukrainoje jis buvo uždraustas.
Praėjusių metų „Baltijos žvilgsnio“ laureatas Vitalijus Manskis („Čia visad šviečia saulė“) šįkart į programą sugrįžta su visiškai kitokiu darbu. Dokumentinis filmas „Giminaičiai“ atskleidžia unikalią, visai šalia mūsų vykstančio karo istoriją – po Krymo užgrobimo režisierius ima keliauti po Ukrainą ir kalbinti savo giminaičius, kurių pozicijos politiniais klausimais radikaliai skiriasi.
Kitas garsus dokumentinio kino režisierius Sergejus Loznitsa kvies pažvelgti į muziejais pavestas koncentracijos stovyklas ir selfių kultūrą. „Filmas nufilmuotas režisieriui būdingu stiliumi – statiška kamera, išlaikant distanciją ir nieko nekomentuojant, leidžiant žiūrovui pasidaryti išvadas“, – sakė E.Pukšta, atkreipęs dėmesį, jog filmą montavo lietuvis Danielius Kokanauskis.
Išskirtinio žiūrovų dėmesio turėtų sulaukti režisierių Andreaso M. Dalsgaardo ir Obaidaho Zytoono „Venecijos dienose” ir Geteborgo kino festivalyje apdovanotas dokumentinis filmas „Karo šou“, pasakojantis apie karo siaubą Sirijoje, bei Venecijoje pristatytas ir Geteborge prizą pelnęs Amandos Kernell darbas „Samių kraujas“, supažindinantis su rasizmu ir nesantaika 1930-ųjų metų Švedijoje, kai samiai buvo bandomi drastiškai integruoti į šalies bendruomenę.
Programoje bus galima išvysti ir geriausiu Estijos filmu 2016 m. Talino kino festivalyje paskelbtą juodojo humoro komediją „Mama“ (rež. Kadri Kõusaar) bei Chriso Krauso „Vakarykštes gėles“, kuriose kraupūs istoriniai faktai jungiami su romantinės komedijos žanru.
„Nauja Europa – nauji vardai“ – jau 9 kartą
9 kartą vykstanti konkursinė programa „Nauja Europa – nauji vardai“ šiemet žiūrovams pasiūlys 11 filmų, kuriuos festivalio meno vadovė Santa Lingevičiūtė suskirstė į tris kategorijas: komedijas iš Balkanų, psichologinius ir veiksmo trilerius bei jaunų žmonių gyvenimo dramas.
Bene laukiamiausias festivalio filmas, Andriaus Blaževičiaus „Šventasis“, pasak S.Lingevičiūtės pasakoja apie įvairias krizes – ekonominę, finansinę, tikėjimo ir santykių: „Filme labai taikliai perteiktas gyvenimas provincijos miestelyje <...> Čia kalba vaizdai, žiūrovas priverstas ieškoti prasmės tarp eilučių – tai viena stipriųjų filmo pusių“.
Asmeniniu programos favoritu festivalio vadovė įvardijo pagrindinį Gdynės kino festivalio prizą pelniusį Jan P. Matuszyńskio debiutą „Paskutinė šeima“, paremtą dailininko Zdzisławo Beksińskio šeimos istorija. „Režisieriaus kamera nelenda herojams į akis, stebi iš distancijos, tačiau kartu leidžia susipažinti su šeimos siaubu, absurdu, meile, kūrybiškumu“, – sakė S.Lingevičiūtė.
Pasak S.Lingevičiūtes, intelektualine ir menine branda sužavi Kubos Czekaj filmas „Girių karalaitis“, kurio struktūra tapo Goethe’s eilėraštis „Girių karalius“, o tarp realizmo ir kičo laviruojanti Hanos Jušić juosta „Nespoksok į mano lėkštę“ taikliai klausia, kodėl šeima kartais tampa kalėjimu.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendros produkcijos filmas „Apsimetėliai“ (rež. Vallo Toomla) pristato jauną porą, kuri vieši draugų viloje, tačiau prieš sutiktus nepažįstamuosius apsimeta jos savininkais. Pasak festivalio meno vadovės, režisierius palaipsniui augina personažus ir atskleidžia vis daugiau jų tamsiųjų pusių, kol galiausiai kyla klausimas – kas iš tiesų yra apsimetėliai?..
Apie kunigo ir miestelėnų konfliktą pasakojanti komedija „Adata po slensčiu“ (rež. Ivan Marinović) S.Lingevičiūtės teigimu išvengia banalių juokelių, būdingų komedijoms iš Balkanų: „Šį filmą rekomenduoju tiems, kurie nemėgsta per didelio dramatizmo, o iš gyvenimo situacijų veikiau pasijuoks, nei jas apraudos.“ Kita programos komedija „Rekviem poniai J“ (rež. Bojan Vuletić) padės įsitikinti, jog gyventi gal ir sudėtinga, tačiau mirti – dar sunkiau, o „Žudikai ant ratų“ (rež. Attila Till) trilerio žanrą sujungs su sveika juodojo humoro doze.
Programoje taip pat pristatomas jaunos režisierės Terezos Nvotovos filmas „Purvas“, kurio premjera įvyko Roterdamo kino festivalyje – autorė kritiškai vertina Slovakijos visuomenės ir medicinos sistemos santykį su seksualinės prievartos aukomis, o programos sudarytojų simpatijų sulaukęs kriminalinis rumunų trileris „Šunys“ (rež. Bogdan Mirică) pasakos apie korupciją – tačiau ne taip, kaip esame įpratę matyti rumunų „Naujosios bangos“ filmuose.
Po programų pristatymo žiūrovams buvo parodytas jau daugybę prizų susišluoti spėjęs Kristinos Grozevos filmas „Šlovė“. „Tai – antroji trilogijos dalis, kritikuojanti biurokratinį aparatą, korupciją ir populizmą“, – sakė S.Lingevičiūtė, atkreipusi dėmesį, jog režisierė nuosekliai augina įtampą, tačiau ir šįkart palieka atvirą pabaigą.
Festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 23 – balandžio 6 d.
