Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 30d. 13:18

„Kino pavasario“ svečias: tai, kas įvyko prieš 80 metų, gali bet kada pasikartoti

Emmanuel Finkiel
G.Gražio nuotr. / Emmanuel Finkiel

Menininkai kuria filmus apie Antrąjį pasaulinį karą, kad kalbėtų apie tai, apie ką visuomenėje nekalbama, nes visur yra ženklų, kad reikia būti atsargiems. Taip LRT KLASIKAI sako filmo „Memuarai apie skausmą“ režisierius Emmanuelis Finkielis. „Tai, kas įvyko prieš 80 metų, nėra tik praeitis, tai nėra tik istorijos vadovėliuose. Tai vėl gali tapti realybe, kurią bet kuri tauta gali kitą dieną išgyventi. Deja, ši tema aktuali“, – pastebi menininkas.

– Kaip jaučiatės „Kino pavasaryje“? Gal spėjote ir pats keletą filmų pamatyti?

– Labai džiaugiuosi, kad esu čia. Paryžiuje labai daug girdėjau kalbant apie šį festivalį. Deja, laikas spaudžia. Kol kas Vilniuje mačiau tik kino ekranus ir viešbučio kambarį. Bet tikiuosi, kad galėsiu greitai šiek tiek pasivaikščioti po Vilnių.

 Audriaus Solomino, Roberto Daškevičiaus ir Tautvydo Stuko nuotr./Lietuvos filmų savaitgalis „Kino pavasario“ festivalyje
Audriaus Solomino, Roberto Daškevičiaus ir Tautvydo Stuko nuotr./Lietuvos filmų savaitgalis „Kino pavasario“ festivalyje

– Žiuri narė Kathleen McInnis sakė, kad tokie mažesni kino festivaliai, kaip „Kino pavasaris“, yra nukreipti į auditoriją ir tai puiki galimybė kino kūrėjams pasiekti žiūrovą. Žinau, kad dalyvavote susitikime su žiūrovais. Kokios buvo jų reakcijos?

– Po filmo peržiūros vyko diskusija su žiūrovais. Keli žmonės salėje reiškė savo nuomonę, klausinėjo. Įvertinau tai, kad diskusija su žiūrovais buvo aukšto lygio. Mane paveikė būtent tai, kad žiūrovai pajuto labai subtilius filmo niuansus. Kinas yra labai galingas, turi didelę įtaką. Matote, man nepavyksta kalbėti jūsų kalba, jūs nesuprantate mano kalbos, bet vis dėlto per filmą man pavyksta su jumis komunikuoti.

– Kokius niuansus pajuto žiūrovai?

– Visų pirma, nustebau, kad žiūrovai gerai žino Marguerite Duras. Kai kurie netgi geriau nei tam tikra Prancūzijos publika. Man taip pat pasirodė, kad filmo tema – Antrasis pasaulinis karas, deportacija, okupacija – buvo ir dar yra svarbi jūsų žiūrovams.

– Lietuvoje Prancūziją matome kaip labai didelius reikalavimus kultūrai keliančią šalį. Ar sunku įtikti prancūzams savo filmais?

– Dažnai, kalbant apie publiką, kalbama apie masę, bet užmirštama, kad publiką sudaro asmenybės, individualybės. Kalbama apie tos didelės publikos poreikius, bet iš tiesų mes nežinome, kas yra ta masė. Jei kalbėtume atvirai, iš tikrųjų lyderis ir Prancūzijoje yra komercinis kinas, amerikietiški filmai.

Vis dėlto aš niekada nesilioviau vaizduoti savo filmuose labai gilių, subtilių jausmų, galvodamas, kad jei tai man daro poveikį, mane tai veikia, tai kodėl kitam tai neturėtų daryti poveikio. Mase negalima pasitikėti, bet į žmogų, individualybę mes galime sudėti visas viltis. Baigsiu tuo, kad filmas, kuris pasirodė Prancūzijoje sausio pabaigoje, turėjo didelį pasisekimą. Tai ir įrodo, kad dažnai mes masę laikome kažkokiais idiotais, nors taip nėra.

Kino pavasario nuotr./Emmanuel Finkiel
Kino pavasario nuotr./Emmanuel Finkiel

– Ar matote vieną specifinį žiūrovą ir jam kuriate filmą?

– Manau, kad visada kalbame apie kitą „save patį“. Net ir jūs: kai vedate radijo laidas apie kasdienius įvykius, matote visumą, bet tą visumą perteikiate per save.

– Filmas yra pastatytas pagal M.Duras knygą. Kodėl pasirinkote šią istoriją?

– Yra du atsakymai. Pirmas – faktinis, kad man buvo pasiūlytas užsakymas kurti tokį filmą. Bet tikrasis atsakymas tas, kad šią knygą aš skaičiau prieš daugelį metų – man buvo apie dvidešimt metų, kai ji buvo išleista. Knyga mane labai sukrėtė, nes joje atpažinau tai, ką išgyvenau savo vaikystėje. Būtent per santykius su savo tėvu, nes mano tėvas buvo kaip vienas iš M. Duras knygos personažų. Jis buvo būtent tas žmogus, kuris visą savo gyvenimą laukė sugrįžtant savo tėvų ir savo jaunesnio brolio.

Labiausiai stebinantis dalykas, kuris mums atskleidžia, kas yra skausmas, tas, kad net sužinojęs, jog artimieji negrįš, jis toliau jų laukė. Kai pirmą kartą perskaičiau M. Duras „Skausmą“, atpažinau būtent tą jausmą. Kai man pasiūlė adaptuoti romaną kine, buvau sukrėstas ir iš karto sutikau.

– Ar buvo sunku statyti filmą pagal knygą, kuri palietė taip asmeniškai?

– Žinote, nuėję pas psichoterapeutą, kalbate apie savo problemas, jums nuo to palengvėja. Taigi tai yra puiki galimybė, nes ištransliuojate tai į išorę, susikaunate su savo vidiniais demonais.

– Filmas buvo kaip terapija?

– Taip, truputėlį terapija. Bet tai buvo ne pats įdomiausias dalykas, nes filmus mes kuriame ir kitiems.

VIDEO: „Memuarai apie skausmą“

– Teko skaityti, kad knyga sulaukė kontroversiškų reakcijų. Ar tai tiesa?

– Taip. Prologe M. Duras sako, kad knyga yra jos dienoraštis, kurį ji rašė 1945 m. Vėliau, jį suradusi, nieko nekeitė. Vyko polemika, nes kiti sakė, kad ji 1980 m. viską perrašė. Kadangi tai iš dalies autobiografinis pasakojimas, kilo diskusijos, ar tai tikrai autobiografinė knyga, kiek pakeista, o kiek tikra.

Jei lygintume su tikrąja biografija, ką M.Duras veikė tuo metu, pamatytume didžiulį skirtumą. Tai reiškia, kad jei ji nusprendė kažką sukurti, išgalvoti, vadinasi, norėdama komunikuoti su mumis, skaitytojais, nusprendė pasirinkti fikciją. Būtent per fikciją, per vaizduotę jūs galite pasiekti žmogaus širdį. Tam tikra prasme, norint papasakoti teisybę, kartais yra teisinga meluoti.

– Prieš pradėdamas režisuoti filmą, kiek ieškojote biografinių faktų, kiek gilinotės į šią asmenybę?

– Aš norėjau adaptuoti tai, ką ji parašė, o ne kurti biografinį filmą. Nors turėjau įkūnyti personažus, vis tiek domėjausi jos biografija, ir tie faktai man buvo tarsi galinis veidrodėlis.

– Kas buvo sunkiausia statant filmą pagal romaną?

– Sunkiausia buvo perteikti M.Duras kūrinio muzikos kvapą. Be to, tai labai intymus pasakojimas. Kartu tai ir epinis istorinis pasakojimas. Tam tikra prasme vidinis gyvenimas eina per istorinius sukrėtimus. Sunkiausia ir subtiliausia buvo rasti sąsają tarp vidinio gyvenimo ir to, kas vyko išorėje. Tai – labai intymus filmas ir kartu labai vaizdingas, tarsi spektaklis.

– Tai – ne pirmas jūsų filmas, kuriame vaidina aktorė Melanie Thierry.

– Taip, prieš tai buvau sukūręs vieną filmą su ja. „Skausme“ ji sukūrė išskirtinį vaidmenį. Ji niekada neapgaudinėja, nevaidina – ji tiesiog egzistuoja šiame filme. Režisieriui tai nuostabu, nes jis kartais mintyse turi neįtikėtinų mizanscenų, o M. Thierry – aktorė, kuri viską įgyvendina.

– Ar tai, kad ji anksčiau vaidino jūsų filme, padėjo geriau parengti šį vaidmenį?

– Manau, kad tikrai padėjo. Mes suprasdavome vienas kitą iš žvilgsnio. Užtekdavo tiesiog parodyti nedidelius gestus, ir ji iš karto mane suprasdavo.

– Filmas – apie labai jautrią temą. Veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo metais. Ar prancūzų režisieriai dažnai renkasi šią temą?

– Tai, kas įvyko Prancūzijoje, išgyventa trauma nesiliovė veikusi daugelio prancūzų kartų. Ir dabar nacių judėjimas gana stipriai reiškiasi Prancūzijoje. Toje epochoje buvusi situacija buvo beveik civilinis karas, nes prancūzai skundė vieni kitus. Tuo metu Prancūziją valdė kraštutiniai dešinieji. Apie tai nebekalbama, nes galvojama, kad tuo metu viską valdė vokiečiai.

Žinote, būtų žuvę ir būtų buvę nužudyta mažiau prancūzų žydų, jei prancūzai nebūtų žudę ir nebūtų kolaboravę su tuometine valdžia. Taip pat buvo išžudyti ir ištisi prancūzų kaimai. Manau, kad mes niekada nesiliovėme apie tai kalbėję. Pažiūrėkite, kiek amerikiečių filmų buvo sukurta apie Vietnamo karą.

– Vadinasi, menininkai kuria filmus apie Antrąjį pasaulinį karą, kad kalbėtų apie tai, apie ką visuomenėje nekalbama?

– Taip. Visur yra ženklų, kurie sako – atsargiai, tai, kas įvyko prieš 80 metų, nėra tik praeitis, tai nėra tik istorijos vadovėliuose. Tai vėl gali tapti realybe, kurią bet kuri tauta gali kitą dieną išgyventi. Deja, ši tema aktuali.

– Ar kalbėdamas apie tai, apie ką visuomenėje nekalbama, nebijote nukentėti?

– Nežinau, kokia situacija pas jus, bet aš sau asmeniškai nekėliau klausimų, kaip būsiu priimtas, ką apie mane žmonės pasakys. Jeigu jaučiu, kad turiu apie tai kalbėti, tai ir sakau. Jei pasigilintumėte į fašistų, nacistų kalbas XX a. 4-ajame dešimtmetyje, pamatytumėte, kad dabartinių kraštutinių radikalių dešiniųjų kalbose – analogiškos frazės. Tai – siaubinga.

Todėl manau, kad viskas, kas gali padėti sukurti jausmą ar mintį žiūrovo sieloje, viskas, kas jam gali duoti ginklų susikurti nuomonei apie savo aplinką, nėra nenaudinga. Priešingai – tai turi reikšmę ir prasmę.

– Pasakojote, kad prancūzų žiūrovai labiau renkasi amerikietišką, komercinį kiną. Ką kuria režisieriai Prancūzijoje?

– Sakiau, kad Prancūzijos publika mėgsta amerikiečių filmus, veiksmo filmus. Vis dėlto Prancūzijoje yra išlikusi salelė, kur autorinis kinas gali pasiekti žiūrovų širdis. Taigi Prancūzijoje dar galima paveikti žmones per subtilius siužetus ir sunkesnes temas. Be to, kitaip aš liaučiausi dirbęs, daryčiau ką kita.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Streikuojantys Klaipėdos mokytojai išeis į gatves: „Tai gaisras, kurį gesinti reikia tuoj pat“

Verslas

Seime prasidėjo diskusijos dėl PVM lengvatų elektromobiliams, malkoms ir vaikų maistui

Aktualu

Justinas Mickus: Tikra Europos armija? Verčiau pakalbėkime apie tikrąją PESCO naudą

Vardai

15min studijoje – iš ekstremalios kelionės grįžę L.Pobedonoscevas ir A.Bružas

Verslas

Seimas pritarė naujovėms: individualiai veiklai – mažesni mokesčiai, o „Sodrai“ – įrankis prieš sukčius

Vardai

Eimunto Nekrošiaus netektis: „Mirė visa lietuviška teatro epocha. Kurti toliau bus labai sunku“

Kultūra

O koks tu, kai nevaidini? Saulius Čiučelis

Kultūra

Mirė režisierius Eimuntas Nekrošius: artimųjų pageidavimu laidotuvės bus privačios

15min iš Belgrado Sportas

Serbų mačas su lietuviais Belgrade – vertas milijono

Aktualu

Garsus fotografas drėbtelėjo: niekas nepasikeis, kol asocialams leidžiama daugintis

Mokslas.IT

Pasaulyje sutriko „Facebook“ ir „Instagram“ veikla

Gazas

Ar automobilis gali degalams naudoti vandenį?

Aktualu

Dailininkės A.Každailytės artimieji neiškovojo didesnės bausmės jos žudikui

Mokslas.IT

Tiesos serumas: filmų kūrėjų pramanas ar realiai egzistuojanti tardymo priemonė?

Aktualu

Visiškai girtas BMW vairuotojas Kaune sukėlė kraupią avariją

Verslas

Seimas po svarstymo pritarė vaiko pinigų didinimui iki 50 eurų

Vardai

R.Mačiulytės skriaudėjo nepasigailėjo ir apeliacinis teismas: nelaisvės terminas prailgintas

Aktualu

Neprotestuojančios profsąjungos siūlo, kaip koreguoti atlyginimų pedagogams tvarką

Aktualu

Sprogimas per dvasininkų susitikimą Kabule pražudė mažiausiai 40 žmonių

Gyvenimas

15min studijoje – pokalbis su neurologe apie migrenos simptomus ir pasekmes

Naujienos

Aktualu

Lietuvos vadovai vieningi – dažnai gendančiu „Spartan“ orlaiviu skraidyti nenori

Verslas

Seimas tęs diskusijas dėl PVM lengvatų malkoms ir laikraščiams, paramą būstui ir elektromobiliams išpeikė

Tik 15min Gazas

Renkame Lietuvos Šimtmečio automobilį: išbandėme „Volga“ GAZ 21, vadintą rykliu

Aktualu

Dėl LGL bendruomenę įžeidusio lankstinuko kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir VDAI

Prie Pakso buvo...

Aktualu

Streikuojantys Klaipėdos mokytojai išeis į gatves: „Tai gaisras, kurį gesinti reikia tuoj pat“

Vardai

Eimunto Nekrošiaus netektis: „Mirė visa lietuviška teatro epocha. Kurti toliau bus labai sunku“

Sportas

Jautrus olando gestas sužavėjo pasaulį – po įvarčio guodė teisėją

Aktualu

50 metų vienoje įmonėje išdirbęs ir net paminklą jai pastatęs kaunietis: „Niekad neėmiau biuletenio“

Kultūra

Mirė aktorė Birutė Raubaitė

Aktualu

Justinas Mickus: Tikra Europos armija? Verčiau pakalbėkime apie tikrąją PESCO naudą

Verslas

Seimas pritarė naujovėms: individualiai veiklai – mažesni mokesčiai, o „Sodrai“ – įrankis prieš sukčius

Kultūra

O koks tu, kai nevaidini? Saulius Čiučelis

Vardai

15min studijoje – iš ekstremalios kelionės grįžę L.Pobedonoscevas ir A.Bružas

15min iš Belgrado Sportas

Serbų mačas su lietuviais Belgrade – vertas milijono

Aktualu

Dailininkės A.Každailytės artimieji neiškovojo didesnės bausmės jos žudikui

Vardai

R.Mačiulytės skriaudėjo nepasigailėjo ir apeliacinis teismas: nelaisvės terminas prailgintas

Aktualu

Garsus fotografas drėbtelėjo: niekas nepasikeis, kol asocialams leidžiama daugintis

Aktualu

Apstulbino E.Misiūno požiūris į ugniagesius: ministras „raunasi“ ant visuomenės numylėtinių

Gyvenimas

Pirmasis plikledis: kaip išsilaikyti ant kojų ir išvengti traumų?

Vardai

Ypatingos

07:48
07:40

Gera keliauti kartu

Sveikata

Būk nesustabdoma