Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 22d. 17:40

„Kino pavasaryje“ lietuvių trumpametražiai filmai žengia į tą kitą nepažintą pusę

Kadras iš filmo „Adamah“
Organizatorių nuotr. / Kadras iš filmo „Adamah“

Ne paslaptis, kad visa kino industrija prasidėjo nuo trumpojo metro juostos. Ir nors dažnai manoma, kad trumpi filmai yra pradedančiųjų žanras, iš tiesų tokios juostos yra puiki terpė norint drąsiai eksperimentuoti, ieškoti naujų formų, labiau detalizuoti ar nutrūktgalviškai pasiduoti kino avantiūrai. Panašiai kaip ir poezijoje – reikia daug meistriškumo sudėtingą mintį išreikšti keliais žodžiais.

Šiemet festivalis „Kino pavasaris“ pristato net 57 kruopščiai atrinktus trumpametražius filmus, iš kurių 11 – lietuvių kūrėjų darbai. Juos galima išvysti seansuose „Trumpos lietuvių filmų premjeros“, „Studentų filmų konkursas“ ir „Pati trumpiausia naktis“.

Konkursinė programa „Trumpas konkursas“

Konkursinėje programoje „Trumpas konkursas“ varžysis 32 juostos, tarp kurių Lauryno Bareišos vaidybinis filmas „Kaukazas“, Akvilės Žilionytės dokumentinė juosta „Langai“, Kamilės Milašiūtės trumpametražis vaidybinis filmas „Nacionalinės premijos laureatų vaikai“, Tito Lauciaus vaidybinė juosta „Šeima“ ir Skirmantos Jakaitės animacinis filmas „Žonglierius“.

Akvilė Žilionytė juostą „Langai“ sukūrė neišeidama iš namų. Pastaruosius septynerius metus režisierė gyveno 5 šalyse, 7 miestuose, 16 skirtingų butų. „Mes nuolat sau sugalvojame taisykles: kaip gyventi, kaip kurti filmus. Turėjau tokią taisyklę – sukurti filmą neišeinant iš namų, pasitikėti viskuo, kas auga, gyvena ir vyksta už lango. Langai rodo nuolatinį praradimą taip pat gerai kaip ir nuotraukos, jie juos vizualizuoja. Langas man yra akvalangas. Prie langų praleidome apie 120 valandų, filmavome juos ir akimirkas iš žmonių gyvenimų. Visos akimirkos yra trumpos, o tai tik įrodo, kad labai dažnai svarbiausius dalykus patiriame per sekundę ar minutę“, – pasakoja kino kūrėja.

Lauryno Bareišos filme „Kaukazas“, kurio premjera įvyko prestižiniame Lokarno kino festivalyje, žiūrovai galės išvysti kino dramaturgę Teklę Kavtaradzę. Jos herojė Teklė grįžta iš užsienio į gimtąją Karmėlavą su devynerių metų dukrele Ema aplankyti mamos. Vaikaitei išvedus šunį pasivaikščioti, močiutė išskuba jos ieškoti, nes bijo, kad anūkei gali atsitikti kažkas baisaus.

Titas Laucius vaidybinėje juostoje „Šeima“ pasakoja senelio ir dviejų jo vaikų šeimų istoriją: Miglės senelis gyvena bute, kuris jam per didelis, tad jo vaikai nusprendžia jį iš ten iškraustyti. Į pagalbą, norėdamas įsiteikti šeimai, atskuba ir Miglės vaikinas Eimantas. „Kiekviena šeima turi savo vidaus taisykles. Visi jos nariai žino, kas jiems leidžiama, o kas – ne. Man buvo įdomus naujo šeimos nario žvilgsnis į jau nebekvestionuojama kasdienybe tapusias šeimos elgesio normas. Ar naujokui leidžiama lygiai tiek pat, kiek bet kuriam kitam šeimos nariui?“ – klausia režisierius, kurio filme galima išvysti Lietuvos publikai gerai pažįstamus veidus Arūną Sakalauską, Dainių Gavenonį, Vidą Petkevičių, Rasą Samuolytę ir Aldoną Vilutytę.

Prieš metus „Sidabrinę gervę“ už geriausią trumpametražį vaidybinį filmą „Motinos diena“ atsiėmusi režisierė Kamilė Milašiūtė grįžta su dar viena dėmesį į socialines problemas atkreipiančia juosta „Nacionalinės premijos laureatų vaikai“. Ieva kartu su broliu negali įeiti į namus. Namuose mama užsirakino iš vidaus ir į skambučius bei beldimą nereaguoja. Kai atvyksta vyriausioji sesuo Dovilė, tampa aišku, kad nieko kito nelieka, tik laukti ir tikėtis, kad mamai viskas bus gerai.

Apie nežinomą ir bauginančią gyvenimo pusę, kurios niekada iki galo nesuvokiame, tačiau žinome, kad ji kažkur šalia, kalba Skirmantos Jakaitės animacinis filmas „Žonglierius“. „Aš nežinau, kodėl tai vilioja, ir abejoju, ar žavi – juk nežinia, kas ten, gal ten kažkas visai ne žavaus. Taip pat nežinau, ar svarbu apie tai kalbėti, turbūt kiekvienam svarbūs vis kitokie dalykai“, – atsako režisierė, paklausta, kodėl ta nepažinta gyvenimo pusė taip masina žmones. „Man įdomu tai, kas užslėpta, kam nėra paaiškinimo, ką jauti, bet iki galo nesuvoki, ko negali išreikšti žodžiais. Tai žadina smalsumą, šiek tiek baugina ir traukia“, – tikina ji.

Kadras iš filmo „Žonglierius“
Kadras iš filmo „Žonglierius“

Studentų filmų konkursas

Kaip ir kasmet, šiemet festivalyje vyks Studentų filmų konkursas, kuriame dalyvaus 7 lietuvių režisierių darbai. Be jau minėtų Akvilės Žilionytės „Langai“, Kamilės Milašiūtės „Nacionalinės premijos laureatų vaikai“ ir Tito Lauciaus „Šeima“, žiūrovai galės išvysti Tado Šlajaus vaidybinį filmą „Adamah“, Saulės Bliuvaitės vaidybinę juostą „Konkursas“, Silvestro Polinausko trumpametražį vaidybinį „Siena“ ir Jevgenij Tichonov dokumentinį filmą „Taco“.

Ar tikrai Rojus yra visų žmonijos svajonių išsipildymas? Tokį klausimą kelia režisierius Tadas Šlajus juostoje „Adamah“. Dievui nesukūrus Ievos, galinčios sugundyti Adomą, gyvenimas Edene atrodo amžinas, o kažkur giliai viduje slypi neapsakomas visumos ilgesys.

Emocines kaukes ir gyvenimo pokyčius tyrinėjantis Saulės Bliuvaitės filmas „Konkursas“ iliustruoja skaudų moters paveikslą. Neseniai išsiskyrusi Silvija švenčia pirmąsias Kalėdas be vyro. Kūčių vakarienės grįžusiems suaugusiems vaikams moteris pristato savo naująjį vaikiną. Toks vakaras visiems susirinkusiesiems nėra malonus, o jam įsibėgėjus pradeda aiškėti, kad visi Silvijos pokyčiai yra tik kaukė.

Režisierius Silvestras Polinauskas įtemptoje juostoje „Siena“ pasakoja jaunos merginos Nastios istoriją. Nastia atsibunda automobilio gale nuošalioje degalinėje. Prieš ją stovi niekada anksčiau nematytas vyras Dima. Mergina mėgina bėgti, tačiau nepažįstamasis jėga priverčia ją važiuoti kartu nežinomais keliais.

Jevgenij Tichonov sukūrė dokumentinį filmą apie legendinį šokėją, vieną iš gatvės šokių pradininkų ir inovatorių, Michaelo Jacksono šokių mokytoją ir kūrybos konsultantą Bruno „Pop'n'Taco“ Falcon. Juostoje „Taco“ atskleidžiamas žmonių „Magija“ vadintos legendos portretas.

Pati trumpiausia naktis

Didžiausia trumpametražių filmų gerbėjų šventė vyks kovo 23 dieną 22.15 val. kino teatre „Pasaka“, kovo 30 dieną 22.15 val. kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ Vilniuje ir „Forum Cinemas“ Kaune – čia ištvermingiausių kinomanų lauks tradicinė „Pati trumpiausia naktis“, kurios metu bus rodoma 20 įvairių šalių kūrėjų darbų, o visos programos trukmė – net 6 valandos 15 minučių.

Vakarą atidarys lietuvių režisieriaus Ričardo Matačiaus dokumentinė juosta „Lizdas. Filmas apie du žmones ir du paukščius“. Filme pasakojama apie artimus dviejų namų netekusių kranklių ir dviejų aktorių šeimos santykius ir meilę. Ekrane matomas tarsi įprastas idiliškas šeimos gyvenimas baigiasi tada, kai globotiniai užauga, išmoksta skristi ir palieka namus. „Natūrali šeimos raida neišvengiamai pasiekia tokią savo vystymosi stadiją, kai vaikai užauga, palieka tėvų namus ir imasi kurti savuosius. Tai toks pat natūralus pokytis šeimoje, kaip ir vaiko gimimas, išėjimas į mokyklą ar vaikų paauglystė. Vaikai užaugo, tėvai galėtų lengviau atsikvėpti – jie savo pareigą atliko. Dabar turės daugiau laiko sau ir vienas kitam, galės realizuoti savo pomėgius, mėgautis didesne laisve ir mažesne atsakomybe. Tačiau kartais perėjimas į naują šeimos santykių etapą tampa ne nauja pradžia, o grėsminga krize“, – sako juostos „Lizdas. Filmas apie du žmones ir du paukščius“ kūrėjai ir pristato tuščio lizdo sindromo atvejį plačiajai visuomenei.

Man visada buvo įdomus klausimas, kodėl žmogus mėgsta viską savintis. Tai savotiška prigimtinė problema. Kažkodėl viskas, į ką žmogus įdeda darbo, laiko, pastangų, iškart siejama su savininkiškumo jausmu. Gal tai tiesiog įprotis, kaip priprantama prie tam tikrų jausmų, ritualų, su kuriais nesinori išsiskirti. Juk Aleksas ir Aušra galėjo paukščius tiesiog uždaryti į narvą ir laikyti visą gyvenimą. Tas pats vyksta su viskuo, kas mus supa. Mes kažkodėl jaučiame, kad tie, kuriuos auginame, globojame ar kažką jiems duodame, mums priklauso. Tada galime jiems klijuoti etiketes, vadinti savais vardais ar priekaištauti. Šis santykis perauga į lizdo sindromą. Tačiau man daug svarbiau suprasti, kad nesvarbu, kas laukia, reikia mokėti paleisti ir suprasti, kad skrydis į laisvę yra svarbesnis, – pasakoja režisierius Ričardas Matačius.

Filme vaidina Valstybinio jaunimo teatro aktoriai, kranklių globėjai Aleksas Kazanavičius ir Aušra Pukelytė.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

03:48
01:56
01:51

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Maistas