Jau pristatytos didžiausiame Japonijos eksperimentinio kino festivalyje „Image Forum“ ir Milano sinematekoje Italijoje, „Pirmosios“ pagaliau pasiekia ir Lietuvos žiūrovus. Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje šešių filmų programa supažindins žiūrovus su Lietuvos moterų režisierių kino ištakomis.
Programą pristatys jos sudarytoja, kino ir kultūros istorikė, medijų tyrėja, „Meno avilio“ bendrakūrė dr. Lina Kaminskaitė. Po premjeros Lietuvoje „Pirmosios“ bus rodomos Paryžiaus Pompidou centro rengiamoje Baltijos šalių dokumentinio kino retrospektyvoje.
Dr. Linos Kaminskaitės kuruotos programos filmai atsiskleidžia savitomis temomis, skirtingais dokumentinio kino žanrais ir estetinėmis priemonėmis. Programą sudaro dvi dalys, apimančios penkis Lietuvos istorijos dešimtmečius – sovietmetį ir pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį. Pirmoji dalis skirta skirtingoms moterų reprezentacijoms ir profesijoms (darželių auklėtojos, gamyklos audėjos, Klaipėdos krašto senolė), antroji – kuriančių moterų portretams (daininkė, pozuotojos, fotografė, performanso menininkė). „Abi programos dalys vieną kitą papildo, atspindi įvairiapusę Lietuvos kino raidą ir pasiūlo nematytą socialinę, kultūrinę Lietuvos istoriją, režisierių moterų žvilgsniu“, – sako dr. Lina Kaminskaitė.
Antaninos Pavlovos stebimoji dokumentika „Charakterio gimimas“ (1967 m.) fiksuoja darželio darbuotojų ir vaikų kasdienybę darželyje. Bytautės Pajėdienės „Kasnakt sapnuoju“ (1979 m.) įamžina penkias šilko kombinato audėjas, nusprendusias pagerinti audimo rekordą. Dianos Matuzevičienės su Kornelijumi Matuzevičiumi sukurtas filmas „Šičionykštė“ (2001 m.) gilinasi į hibridinę Klaipėdos krašto gyventojos Hildos Spalvienės tapatybę. Jadvygos Zinaidos Janulevičiūtės „Beatričė“ (1968 m.) jautriai ir atidžiai kuria įvairiapusį atlikėjos Beatričės Grincevičiūtės portretą. Janinos Lapinskaitės „Venera su katinu“ (1997 m.) pasiūlo tris pozuotojų portretus, kuriuose skleidžiasi skirtingos gyvenimo patirtys ir kūnai. Lapinskaitės „Aktas“ (2000 m.) stebi vieno iš fotografės Snieguolės Michelkevičiūtės modelių – vyresnio amžiaus vyro – fotosesiją.
Pasibaigus peržiūrai žiūrovai kviečiami pasidalinti įspūdžiais diskusijoje, o tuomet – pratęsti vakaro patirtį nemokamoje ekskursijoje Beatričės namuose. Vos už kelių žingsnių nuo „Skalvijos“ esantis autentiškas trijų kambarių butas (A. Vienuolio g. 12–1) atvers legendinės dainininkės pasaulį. Apsilankymas šiame bute-muziejuje taps organiška programos tąsa – galimybe dar kartą susitikti su per filmą pažinta Beatriče ir iš arčiau pajusti jos gyvenimo ir kūrybos atmosferą.
Ši programa yra „Meno avilio“ vykdomo skaitmeninto ir restauruoto lietuviško audiovizualinio paveldo projekto Sinemateka.lt dalis.
