„Mes esame įstrigę laiko kirmgraužoje: laikmečiai keičiasi, o švietimo sistema nesikeičia, nebesutampa mokyklos ir mokinių ritmai. Reikia projektų, kurie duotų vaikams sąlytį su realiu pasauliu, leistų išnirti iš to mokyklos burbulo“, – esminę švietimo sistemos problemą išryškina režisierius T.Jašinskas. Jis pats įsidarbino mokyklos teatro studijoje tam, kad tarp mokyklos sienų ir šiuolaikinių moksleivių pajaustų (ne)pasitenkinimo esama sistema „temperatūrą“. Jau daugiau nei 8-erius metus T.Jašinskas ir A.Eimulis gilinasi į švietimo sistemos mechanizmą, ieško kitokio žinių perteikimo moksleiviams per kūrybiškumo prizmę. Švietimas, kino kūrėjų nuomone, yra tai, nuo ko priklauso valstybės pamatų tvirtumas.
Ruošėsi mūšiui
Idėja filmui „Sistema“ kilo dalyvaujant projektuose „Kūrybinės partnerystės“ (vėliau – „Kūrybinės jungtys“). Jų esmė – mokyklose integruoti kūrybiškus ugdymo metodus pasitelkiant įvairių sričių specialistus ir mokslininkus. Taip gimė ne vienas unikalus mokymo metodas, kaip, pavyzdžiui, „Play math“ – Andriaus Chomičiaus, filmo „Sistema“ scenarijaus autoriaus, sukurtas matematinis žaidimas, kurį jau išbandė daugiau nei 10 tūkst. mokinių. Filmas „Sistema“ taip pat gimė kaip edukacijos forma, siekiant leisti pedagogams ir moksleiviams bei jų tėvams per meninę išraišką patirti, kad mokymosi procesas gali būti kitoks ir paskatinti dialogą permainoms.
Režisieriai filmą jau pristatė ne vienoje mokykloje ir sako išties nesitikėję tokių pozityvių reakcijų. „Pernai spalį, kai pradėjome filmą rodyti mokyklose, laukėme tarsi kovos, buvome pasiruošę eiti į mūšį, bet, iš tikrųjų, mes neįvertinome, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai yra sąmoningi, kad mes skatiname diskusiją pamąstyti ir jie tą diskusiją priima“, – džiaugiasi T.Jašinskas. Jam antrina kolega A.Eimulis, prisiminęs patirtį vienoje gimnazijoje: „Mane šokiravo vaikų reakcija – jie ėmė ploti viduryje filmo. Kinas yra, visų pirma, pramoga ir jei nori žmogų sudominti, turi jį pralinksminti, tada jis lengviau priima turinį“. T.Jašinską taip pat pribloškė vienos mokytojos refleksija, kuri išvydusi filmo personažę Stefaniją (mokyklos „geležinį kumštį“, sistemos šalininkę – red.) sušuko: „Bet juk čia aš! “.
Mokykla lyg „cypė“
„Palyginti su gyvenimu, mokyklos normos nėra gyvenimiškos, o greičiau kaip kalėjimo. Aš taip pasijaučiau, kai baigiau mokyklą – kaip išleistas iš kalėjimo. Yra egzaminai, kontroliniai, pažymiai, ir visi jiems meldžiasi, ir visi kenčia“, – lyg užburtą švietimo sistemos ratą regi filmo „Sistema“ režisierius A.Eimulis.
Jo matymu, tėvai reikalauja rezultatų iš vaikų, tuomet mokytojai bijo taikyti kūrybiškus metodus, o vaikai pyksta ant mokytojų, kad „sistema“ jų neįtraukia, nesudomina mokslu. Tačiau, pasak A.Eimulio, yra drąsesnių, emociškai stipresnių mokytojų, kurie imasi kūrybiškų metodų, nors šie dažnai susilaukia kritikos iš kolegų – taip visi mirksta nuolatiniame susipriešinime.
A.Eimulio didžiausias noras, kad trimetis jo sūnus ateityje eitų į kitokią mokyklą. „Mokykla kelia asociaciją kaip „cypė“, nes turi ten eiti ir atsėdėti. Filme mes nemoralizuojame, neverkšlename ir tiesmukai nesakome, kad va, tokią ar anokią mokyklą reikia konstruoti. Švietimo sistemos temą išvedama į aikštelę – tai pirmas toks filmas lietuviško kino padangėje. Mes skatiname mokinius, mokytojus ir tėvus tą sistemą kartu pakeisti“, – filmo tikslus įvardija T.Jašinskas.
Mokytojo profesijos prestižas – prioritetas
A.Eimulis bene sėkmingiausia švietimo sistema laiko Suomijos praktiką: „Ten nėra egzaminų, pažymių, nėra dalykų, šie apjungiami į temas, o rezultatai yra vieni geriausių pasaulyje. Mokytojo specialybė Suomijoje yra viena prestižiškiausių ir geriausiai apmokamų“. Kino kūrėjas, besidomintis švietimo sistemoje atliktais tyrimais, yra įsitikinęs, kad didžiausią rezultatą mokymosi kokybei turi mokytojas, jo taikoma metodika ir priemonės. „Infrastruktūra lemia mažiausiai, todėl svarbiausia yra tinkamai paskirstyti švietimui skiriamus pinigus, kelti mokytojo specialybės prestižą. Pinigai taip pat yra svarbi dedamoji motyvuojant gerus, protingus, kūrybiškus žmones rinktis švietimą karjerai“, – požiūrį dėsto A.Eimulis.
Jo kolega režisierius T.Jašinskas pastebi, kad Europos kontekste Lietuva švietimui skiria pakankamai lėšų, tačiau, jo nuomone, atsakymas yra ne piniguose ir atlyginimuose. „Kalba eina apie kitokį pinigų paskirstymą ir, turbūt, labiausiai nėra ryžto eiti į realų keitimą. Juk apie švietimą kalbama nuolat, bet tai tik aptakus šnekėjimas, niekas nekalba apie tai, ar mes turime kažkokią aiškią krypti, kur link einame?“, – švietimo strategijos nebuvimu piktinasi kino kūrėjas. Anot jo, kaip ir kultūra, taip ir švietimo sistema tebėra apleista, nors tai turėtų būti prioritetas. Filmo autoriai neabejoja, kad pokyčių inercija atsiras, kadangi filmas yra puikus formatas, kad tai įvyktų.
Lietuviška komedija „Sistema“, sukurta klaipėdiečių aktorių ir visos kūrybinės komandos, kino teatruose pasirodys rugsėjo 18 d. Visą premjerinę savaitę Lietuvos kino teatruose vyks susitikimai su kūrybine grupe.
