Sekite 15min Google
Tačiau, nors kūrėjai užsimojo nagrinėti pačią žmogaus prigimtį, šiam pasakojimui pritrūksta gelmės, rašo „The Guardian“ kino kritikė Lucy Mangan.
Kaip pastebi L.Mangan, Johno Steinbecko kūryba niekada nepasižymėjo šviesiu požiūriu į gyvenimą. Naujoji jo 1952 metų romano „Į rytus nuo Edeno“ ekranizacija šios taisyklės nelaužo ir nė akimirkos nedelsdama panardina žiūrovus į tamsą.
Pirmojoje scenoje matome sumuštą, kruviną moterį, šliaužiančią per purviną lauką link vienintelio namo apylinkėse. Iš jo išeina du broliai. Vienas puola jai į pagalbą. Kitas, vos pažvelgęs, pareiškia: „Tai klaida.“ Kaip ironiškai pažymi kritikė, jis nė neįsivaizduoja, kokia didelė.
Gelbėtojas – Adamas Traskas (Christopheris Abbottas), skeptikas – jo brolis Charlesas (Mike'as Faistas). Tuomet pasakojimas persikelia 25 metus į praeitį, kur atskleidžiama nelaiminga jų vaikystė. Berniukai auga beveik be motinos, valdomi žiauraus tėvo Cyruso (Tracy Lettsas) – pilietinio karo veterano, nepaliaujamai pasakojančio apie savo didvyriškus žygdarbius.
Charlesas trokšta sekti tėvo pėdomis, o Adamas mušamas dėl agresyvumo stokos. Tačiau būtent Adamą Cyrusas išsiunčia į kariuomenę, o Charlesą priverčia likti dirbti šeimos ūkyje. Tėvo įsitikinimu, Charleso prigimtyje slypi polinkiai, kuriuos būtina pažaboti.
Kai neapykantos apimtas Charlesas išvykimo į kariuomenę išvakarėse vos nenužudo Adamo, anot L.Mangan, tėvo sprendimas ima atrodyti suprantamas.
Praėjus metams Cyrusas miršta, palikdamas beveik neabejotinai nesąžiningai sukauptą turtą. Adamas grįžta namo, broliai nusprendžia pamiršti praeitį ir pradeda kurti padoresnį gyvenimą ūkyje.
Ir tuomet pasirodo Cathy Ames (Florence Pugh) – ta pati sumušta, kruvina moteris, kurios atėjimas, kaip leidžia suprasti kritikė, sugriaus jų gyvenimus.
„Į rytus nuo Edeno“ buvo priešpaskutinis reikšmingas J.Steinbecko kūrinys, kurį pats rašytojas laikė geriausiu savo darbu.
„Į rytus nuo Edeno“ buvo priešpaskutinis reikšmingas J.Steinbecko kūrinys, kurį pats rašytojas laikė geriausiu savo darbu.
Kritikai su juo nesutiko. Jų manymu, gėrio ir blogio nagrinėjimas – ar gimstame geri arba blogi, ar galime rinktis ir kiek pajėgiame priešintis savo instinktams – buvo pernelyg tiesmukas, o įkyrus autoriaus moralizavimas trukdė istorijai skambėti įtikinamai.
Tačiau skaitytojai romaną pamilo kaip dramatišką šeimos sagą – savotišką Kaino ir Abelio istoriją, perkeltą į Amerikos Vakarus ir apimančią tris kartas. Galbūt J.Steinbeckas siekė ne visai to, tačiau romanas akimirksniu tapo bestseleriu.
Pasak L.Mangan, būtent kaip šeimos drama geriausiai veikia ir naujoji ekranizacija, kurią sukūrė Zoe Kazan – režisieriaus Elia Kazano, 1955 metais ekranizavusio „Į rytus nuo Edeno“ su tuomet dar mažai žinomu Jamesu Deanu, anūkė.
Kritikė giria įspūdingą serialo vaizdinę pusę, emocinių ir fizinių sukrėtimų kupiną pasakojimą bei puikius aktorių pasirodymus, kurie neleidžia atitraukti akių nuo ekrano.
Adamas beviltiškai įsimyli Cathy, o gerokai daugiau gyvenimo matęs Charlesas į tai žvelgia su panieka ir neviltimi.
Antrajame epizode atskleidžiama audringa Cathy praeitis. Ji – įgimta manipuliuotoja, po savęs paliekanti į neviltį puolusius jaunuolius ir savižudybės link stumiamus vyrus.
Prostituciją ji pasirenka kaip pragmatišką verslo sprendimą, o jos siūlomos paslaugos tokios neįprastos, kad, kaip ironiškai rašo L.Mangan, dauguma XIX amžiaus viešnamių tikriausiai būtų norėję, jog tokie dalykai Amerikos Vakarus pasiektų tik interneto amžiuje.
Siekdama turto ir laisvės – o gal tiesiog savo malonumui – Cathy išduoda geradarius, padeginėja, inscenizuoja savo mirtį, palieka vyrus, o galiausiai ir kūdikius.
L.Mangan primena, kad Cathy sociopatija ar psichopatija buvo viena priežasčių, dėl kurių anuomet kritikai atmetė romaną – esą moteris negalėtų taip elgtis. Šiandien toks požiūris atrodo pasenęs, tačiau, anot recenzentės, tai nereiškia, kad pats personažas per praėjusius dešimtmečius tapo įdomesnis.
Kritikės vertinimu, F.Pugh daro viską, ką gali, tačiau Cathy taip ir lieka labiau stebėti skirtu reginiu nei visaverčiu personažu.
Vyrams, kaip ironiškai pastebi L.Mangan, sekasi geriau. Abu broliai turi daug erdvės atsiskleisti, blaškydamiesi tarp meilės ir neapykantos vienas kitam, Cathy, savo gyvenimams ir tėvui.
Apibendrindama L.Mangan teigia, kad kaip kokybiška šeimos saga „Į rytus nuo Edeno“ yra puiki, įtraukianti pramoga.
Vienu subtiliausių ir labiausiai jaudinančių serialo aspektų kritikė laiko pamažu užsimezgančius santykius tarp Adamo kaimyno Samuelio Hamiltono (Ciaránas Hindsas) ir jo tarno Lee (Hoon Lee), kai Adamas su Cathy persikelia į Salinaso slėnį. Pasak jos, ši istorijos linija suteikia žiūrovams taip reikalingą atokvėpį.
L.Mangan taip pat išskiria puikų Marthos Plimpton vaidmenį. Ji įkūnija netikėtai pažeidžiamą viešnamio šeimininkę Faye – iš pradžių Cathy darbdavę, o vėliau dar vieną jos auką. Kritikės teigimu, šis personažas taip pat suteikia pasakojimui daugiau erdvės atsikvėpti.
Apibendrindama L.Mangan teigia, kad kaip kokybiška šeimos saga „Į rytus nuo Edeno“ yra puiki, įtraukianti pramoga. Tačiau kaip negailestingas žmogaus prigimties tyrinėjimas, bandantis atskleisti, kokie bejėgiai esame prieš savo įgimtus polinkius, serialas, kritikės vertinimu, pritrūksta reikiamos gelmės.
Serialą „Į rytus nuo Edeno“ („East of Eden“) galima žiūrėti platformoje „Netflix“.
