Pasak režisieriaus Samuel Maoz, „Fokstrotas“ – tai žmogaus šokis su likimu. „Filmas yra filosofinis palyginimas, bandant paaiškinti mistišką „likimo“ idėją per tėvo ir sūnaus istoriją. Juos skiria didelis atstumas, bet, nepaisant atskirties, jie vis tiek sugeba pakeisti vienas kito likimą.“
Dar prieš pasirodydamas, karą kvestionuojantis filmas Izraelyje susilaukė aršių diskusijų ir kai kurių politikų kritikos dėl vaizduojamo konflikto su Palestina. Paties režisieriaus nuomone, „Fokstrotas“ nėra apie palestiniečius ar vyraujantį konfliktą. Tai – kūrinys apie Izraelio visuomenę ir jos trauminę patirtį.
„Pagrindinė mūsų kartos problema yra tai, kad mums neleidžiama skųstis. Mūsų tėvai ir mokytojai, kurie išgyveno Holokaustą, ant mūsų šaukdavo, kad esame išlepinti ir neturėtume niekuo skųstis. Todėl savotiškai tapome papildoma traumos aukų karta“, – teigė režisierius.
Filmo protagonistas Michaelis nėra vaizduojamas kaip tipinis karo traumos kankinamas vyras. Jis – sėkmingai dirbantis architektas, sukūręs šeimą ir gyvenantis iš pirmo žvilgsnio gerą gyvenimą. „Tiesa yra ta, kad daugelio kare tarnavusių vyrų širdys kraujuoja, jie vaikšto ant veido užsidėję X-ą, tokį, kokį sūnus nupiešė ant Michaelio galvos. Aš žinau daug vyrų Izraelyje, kurie taip vaikšto, nes mes puikiai slepiame emocijas. Manau, šio filmo užduotis yra padėti apie tai kalbėti.“
„Fokstrote“ veikėjai nėra kalbūs. Taip yra todėl, kad S. Maoz žodžius laiko kino priešu. „Aš esu vizualus mąstytojas. Kai galvoju apie sceną, pirmiausia mano mintyse atsiranda vaizdas, o tik po to pradedu galvoti apie dialogą. Jeigu galiu perteikti mintis ar emocijas be žodžių, visada taip darau. Trumpas žvilgsnis į Michaelio butą, turėtų mums pasakoti pusę istorijos,“ – pasakojo režisierius.
„Fokstrotas“ kinuose – nuo rugsėjo 7 d.
