„Sidabrinės gervės” iniciatorius, prodiuseris Rolandas Skaisgirys, džiaugiasi sėkmingais lietuvių kino darbais ir skatina jų dialogą su kitų šalių prodiuserinėmis kompanijomis, kartu pabrėždamas, kad valstybinės institucijos taip pat privalo suvokti tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo svarbą.
Dar 2008-aisiais gimusi nepriklausoma iniciatyva rengti apdovanojimus „Sidabrinė gervė” šiemet švenčia penktąjį jubiliejų. Iškilmių organizatorius – vienas iš Lietuvių kino akademijos (LiKA) steigėjų, prodiuseris R.Skaisgirys akcentavo, kad kasmetiniais tapę apdovanojimai augina kitą svarbią tradiciją – vasaros kino festivalį „Sidabrinės gervės naktys”, kuris populiarina šiuolaikinį kiną mažesniuose šalies miestuose.
 |
| Statulėlės „Sidabrinė gervė“ ir „Auksinė gervė“ |
„Jei ne „gervės” – ir toliau didžiuotumėmės praeities kinu, kuris buvo gerbiamas sovietmečiu. Daugeliui atrodė, kad lietuviškas kinas baigė savo epochą prieš 20-40 metų – kiek buvo sukurta, tiek ir liko. Bet per 5 metus daug kas pasikeitė, – kalbėjo R.Skaisgirys. – „Gervių” dėka jau visi – nuo mažiausių šalies rajonų iki didžiausių politinių sluoksnių – žino apie šiandieninę lietuviško kino situaciją. Sujudimas šioje srityje – akivaizdus. Šiuolaikiniai lietuvių filmai eina į priekį, renka pilnas sales. Priimamas kino įstatymas, gimsta Kino centras. Man tik apmaudu, kad mūsų valstybiniai kultūros sektoriai nekonstruktyviai bendradarbiauja su kitomis šalimis. Lietuviško kino komunikacija su pasaulio kinu yra apgailėtina. Rumunai, kroatai ir serbai pastato iki 10 filmų per metus, bet jie dirba koprodukcijos principu. Mūsų šalyje tai vis dar retas atvejis. O kodėl negalėtume statyti filmų kartu su baltarusais, gruzinais, suomiais?”
Prodiuseris paminėjo, kad mūsų šalies kino profesionalai yra priversti patys dirbti užsienyje, nes čia nesudaromos tinkamos sąlygos tarptautinio kino atėjimui. „Mes turime fantastinį personalą ir daug pavyzdžių, kad lietuviai gali statyti tarptautinį kiną. Bet dėl elementaraus mokestinių lengvatų nebuvimo pralošiame Rygai, Prahai, Budapeštui – kinas iškeliauja ten, kur jam sudarytos geresnės sąlygos, – kalbėjo prodiuseris. – Valstybiško mąstymo stoka kai kuriuose Seimo komitetuose išties stebina. Kultūros kaip ekonomikos nesuvokimas yra viena didžiausių mūsų valstybės tragedijų.”
Vis dėlto „Sidabrinės gervės” iniciatorius džiaugėsi, kad net ir per sunkmetį lietuviško kino daugėjo. „Šiemet jau beveik pastatyti penki dideli vaidybiniai filmai (keli jų nepabaigti dėl techninių dalykų). Lietuvai tai – pakankamai daug, nebekalbant, kad dar yra sukurta daug gerų trumpametražių, dokumentinių filmų”, – sakė R.Skaisgirys.
Jubiliejinių apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2012” rengėjai gegužės 13-ąją žada visų kino gildijų atstovus ir jų kūrybos gerbėjus pradžiuginti ceremonija, kupina gerų emocijų, išskirtinės muzikos ir skanaus humoro. Iškilmėse dalyvaus ryškiausios kino, televizijos ir teatro žvaigždės. Prestižines statulėles laureatams teiks skirtingų profesinių sričių autoritetai. Renginį tiesiogiai transliuos apdovanojimų draugas LRT.
