Neseniai iš vieno tokio kūrėjo „Facebooke“ išgirdau, kad svarbiausia sukurti gerą filmą, o visa kita – tik pliusas. Mano manymu, toks pasakymas netikslus. Jei tikslas yra sukurti gerą filmą, tada taip, tereikia jį sukurti... O jei tikslas yra siekti tarptautinės karjeros, tada tas „pliusas“ bus nemažiau svarbus nei pats filmas. „Pliusas“ dar kitaip vadinamas prodiuseriu arba nepriklausomu kino kūrėju (mano atvejis).
Lietuvoje jauni prodiuseriai puikiai ruošia paraiškas nacionaliniams ir europiniams fondams, tačiau mažiau rūpinasi savo filmų pristatymu ir su tokiu požiūriu rimta karjera – neįmanoma. Kuo daugiau pats režisierius galvos apie savęs pristatymą, tuo jis galės būti labiau nepriklausomas nuo savo prodiuserių ir finansuotojų – to visiems ir linkiu.
1.Žinok savo filmo pristatymą atmintinai.
Kino mugėje nuolat sutiksi aukščiausio lygio kino profesionalų, tarp kurių – tau naudingi koprodiuseriai, finansuotojai, prekybos agentai, platintojai, spaudos ir festivalių atstovai. Kaip režisieriui, tau naudingi kone visi festivalyje sutikti kontaktai! Todėl turi bet kada būti pasiruošęs atsakyti į klausimą: „Apie ką tavo filmas?“.
Nėra nieko blogiau, kai kino kūrėjas į šį klausimą atsako atodūsiu ir improvizuotais, nerišliais sakiniais. Niekas iš tavęs nesitiki spontaniško apsireiškimo – savo pristatymą turi mokėti atmintinai. Dar daugiau, reikėtų mokėti kelis jo variantus. Iš pradžių turėtum vienu, dviem sakiniais nusakyti filmo siužetą, maždaug: veikėjas siekia to ir dėl to turi įveikti tas kliūtis; filmas originalus, nes nagrinėja tokias temas, naudoja tokį stilių. Bet jei pašnekovas susidomėtų, turėtum būti pasiruošęs penkis/šešis sakinius, kurie jau nuosekliai nusakytų filmo pagrindinius epizodus. Jie turėtų būti nusakomi kuo konkretesniais ir vizualiais veiksmais. Bet kokiu atveju, filmo pristatymas turi būti konkretus, paprastas, aiškus, ir keliantis „vau!“ reakciją.
2.Pagrindinis darbo laikas – vakarėliai.
Kiekvieno rimto festivalio metu vyksta skirtingi vakarėliai – filmų premjerų, šalių paviljonų, europinių programų, įvairių kompanijų. Tavo tikslas – patekti į kuo daugiau vakarėlių ir susipažinti su kuo daugiau žmonių. Kartais į tuos vakarėlius nebūsi pakviestas – ne bėda! Apsauginiams užteks tavo pasitikėjimo savimi. Nepradėk pokalbio „aš turėčiau būti sąraše, ar tikrai manęs nėra?“ tonu. Tiesiog eik pro duris nesidairydamas, o sustabdytas sakyk: „Aš esu iš „x“ kompanijos! Tegu nedrįsta tavęs neįleisti.
3.Pagrindinė veikla – „networkinimas“.
Tau nemėgti „networkinti“ tas pats, kas melžėjai nemėgti melžti. Tam ir yra kino festivaliai – „networkinimui“, pažinčių rato plėtimui. Taip, viskas vyksta per pažintis, bet tai nereiškia, kad sunku susipažinti – užtenka prieiti ir pasakyti „laba diena!“ Niekas nenustebs – visi juk čia to paties suvažiavo, o būdamas jaunu talentu tu esi reikalinga ir įdomi pažintis absoliučiai visiems. Visiškai normalu bet kada ir bet kur prieiti, pasisveikinti su nepažįstamu žmogumi ir paklausti, kuo jis užsiima ir iš kokios šalies yra. O tada jau būk pasiruošęs savo filmo pristatymui!
4.Nežaisk nesąžiningų žaidimų.
Savęs pristatymas kai kuriems žmonėms atrodo kaip kažkas tuščio ar net nesąžiningo – ir vis dėlto atvirkščiai, nesąžiningų žaidimų žaisti kaip tik nesiūlau! Blogiausia, ką gali sugalvoti, tai permiegoti su tau svarbiu kontaktu! Bus tik blogiau, nes tas žmogus, norėdamas išlaikyti objektyvumą, kaip tik vengs tau padėti. O jei ir nuspręs padėti, kažin ar tai įtikins aplinkinius... Kitas dalykas, kurio nesiūlyčiau daryti – padėti kam nors, kuo pats netiki, mainais už kitą paslaugą. Pats sulaukiau ne vieno prašymo ką nors kam nors rekomenduoti, bet jei netikiu tuo, niekada to nedarau. Nesąžiningi veiksmai gali akimirksniu sugadinti tavo reputaciją, o tuo rizikuoti neverta. Kino industrija – tai ne „švogerių“ visuomenė, o sistema, paremta geromis idėjomis ir drąsiu jų pristatymu.
5.Išlaikyk savo stilių!
Mokėti pristatyti save, tai nereiškia prarasti savo stiliaus. Puikiai prisistato ir Šarūno Barto prodiuserė Jurga Dikčiuvienė, bet tai nereiškia, kad ji pamiršta Barto kino stilių ar idėjas. Gali ir privalai išlikti arogantiškas, ironiškas, o gal kaip tik tylus, ramus, intelektualus ar koks dar bebūtum! Festivalininkai yra pavargę nuo uniformuoto mandagumo, todėl bet koks išskirtinumas iškart sudomina ir patraukia.
6.Bendra pokalbio tema – kinas.
Tu ir visi kiti žmonės kino festivaliuose turite vieną bendrą aistrą – kiną. Dar daugiau – tai aistra geram, nekomerciniam kinui. Todėl kai pritrūksta žodžių, visada gali paklausti: „Godardas ar Truffaut? Tarkovskis ar Sokuruvas? Kaip patiko festivalio filmai? Ar matėt naują Haneke’s? O Caraxo?“. Jei neišmanai kino istorijos ir neturi gero skonio, esi festivalio pašalietis, nes čia visų pirma vertinamas kino menas. Tik menininkas čia – ne tas postsovietinis, kuriam negalima pasisakyti politinėmis temomis ar gerai pristatyti savęs...
Siūlome pasižiūrėti Romo Zabarausko šiuo metu kuriamo filmo „Streikas“ (angl. „We will riot“) anonsą:
