Sekite 15min Google
Pernai – amerikiečių aktoriaus Nicolo Cage’o ir Senegalo kino tėvu vadinamo Ousmane Sembène programos, šį rugsėjį „Skalvijos“ kino centras pristato Taivano Naujosios bangos atstovo Hou Hsiao-hsien (g. 1947) filmų retrospektyvą.
Programoje, pavadintoje „Atminties sala“, atsiskleidžia Taivano istorinė atmintis ir tapatybė, o kartu – šeimos, kartų santykių, vaikystės ir brendimo, praeities bei dabarties susidūrimų temos. Režisieriaus filmuose didieji istoriniai lūžiai atsiveria per kasdienį žmonių gyvenimą ir asmenines istorijas, o laikas, atmintis ir praradimas tampa neatsiejama jų dalimi.
Nauja režisierių karta
„Taivano Naujosios bangos judėjimas 8 deš. pabaigoje–9 deš. pradžioje iš esmės pakeitė ne tik Taivano, bet ir pasaulio autorinį kiną. Iki tol Taivano kino industrijoje dominavo komerciniai filmai – melodramos, koviniai filmai, romantinės komedijos. Dauguma jų buvo kuriami pagal aiškias studijines formules, dažnai orientuoti į vietinę rinką. Tačiau sparčiai besikeičiantis Taivanas „reikalavo“ kitokio kino.
Ženklūs ekonominiai pokyčiai, urbanizacija, migracija iš kaimo į miestus, sudėtingas šalies santykis su savo istorija ir tapatybe – apie tai nebuvo reflektuojama. Ir čia įžengia naujoji režisierių karta, kuri norėjo kalbėti apie tai, ką matė aplink save – paprastus žmones, šeimas, provinciją, vaikystę, urbanizaciją ir besikeičiančią visuomenę. Kamera iš studijų buvo perkelta ir nukreipta į gatves, mokyklas, kaimus“, – pasakoja retrospektyvos programą sudariusi Laura Bartusevičiūtė.
Kartu su tokiais režisieriais kaip Edward Yang, Tsai Ming-liang ir Ang Lee Hou Hsiao-hsien padėjo Taivano kinui tapti tarptautiniu reiškiniu. Jo filmai pelnė svarbiausius pasaulio kino festivalių apdovanojimus ir padarė didelę įtaką šiuolaikiniam autoriniam kinui.
Hou Hsiao-hsien kino kalba išsiskiria ilgais kadrais, statiška kamera, kruopščiai komponuojamu vaizdu ir fragmentišku pasakojimu. Režisierius dažnai atsisako tiesiogiai parodyti svarbiausius įvykius, palikdamas juos už kadro, o pasakojime suteikia daug erdvės stebėjimui, tylai ir kasdienybės detalėms.
Programoje – daugiau nei dvidešimt metų kūrybos
Retrospektyvoje bus pristatyta dešimt skirtingus Hou Hsiao-hsien kūrybos etapus atskleidžiančių filmų. Ankstyvosios juostos „Gražuolė“ (1980) ir „Žalia, žalia namų žolė“ (1982) artimos tuo metu Taivane populiariam kinui, tačiau jose jau ryškėja režisieriui svarbus dėmesys kasdienybei ir jauniems žmonėms.
Filmuose „Vaikinai iš Fengkuei kaimo“ (1983), „Vasara pas senelį“ (1984), „Laikas gyventi ir laikas mirti“ (1985) bei „Dulkės pavėjui“ (1986) pasakojimas tampa fragmentiškesnis ir asmeniškiau žvelgia į Taivano visuomenę bei paties režisieriaus kartos patirtis. „Nilo dukra“ (1987) žymi kitą kryptį – urbanizuotą, jaunatvišką ir nerimastingą 9-ojo dešimtmečio Taivaną.
Retrospektyvoje taip pat pristatomi trys tarptautiniu mastu pripažinti režisieriaus darbai: „Liūdesio miestas“ (1989), istorinė šeimos saga, Venecijoje pelniusi „Auksinį liūtą“, „Šanchajaus gėlės“ (1998) – rafinuota XIX a. pabaigos Šanchajaus kurtizanių pasaulio drama, ir „Tūkstantmečio mamba“ (2001) – fragmentiškas, hipnotizuojantis pasakojimas apie jauną moterį ir besikeičiantį Taivaną naujojo tūkstantmečio pradžioje.
Retrospektyvą lydės filmų pristatymai
Rugsėjo 10 d. retrospektyvinę programą atvers juosta „Liūdesio miestas“ – pirmasis Taivano filmas, pelnęs Venecijos kino festivalio „Auksinį liūtą“. Jį žiūrovams pristatys VU Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto direktorius doc. dr. Deimantas Valančiūnas.
Kitus retrospektyvos filmus taip pat lydės gyvi pristatymai – apie juos žiūrovams papasakos kino kritikai Dmitrijus Gluščevskis ir Monika Gimbutaitė, žurnalistė Ieva Balsiūnaitė, tinklalaidės „Proto pemza“ bendraįkūrėjas Aivaras Žukauskas, Taivano atstovybės Lietuvoje vadovė ambasadorė Constance Hsueh-hong Wang bei VU FsF Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorė, ilgametė festivalio „Taivanas ekrane“ organizatorė Nomeda Gabija Vosyliūtė.
Visa retrospektyvos programa čia.
