Sekite 15min Google
Tragikomiškoje dramoje „Teodoro Ozieravo gulbės giesmė“ iki Naujųjų metų liko vos kelios dienos, aplink tvyro Trečiojo pasaulinio karo nuojauta, o 25-erių muzikantas Teodoras Ozieravas pasiryžta suburti grupę ir parašyti naujų dainų.
Tačiau jo planus sujaukia dingęs mėgstamas megztinis, kurį Teodoras laiko savo kūrybinės galios šaltiniu. Norėdamas jį susigrąžinti, muzikantas leidžiasi į netikėtą kelionę.
Pagrindinį filmo veikėją įkūnijęs aktorius V.Kmit šypsosi, kad jo Teodoras – pernelyg susitelkęs į save. „Jis yra iš tų žmonių, kurie nuolat smarkiai viską permąsto ir niekada iki galo neatsipalaiduoja. Jis susikoncentravęs vien į save, o išoriniu pasauliu nelabai ir besidomi. Tačiau kartais, nušvitimo akimirkomis, jis galiausiai supranta kai kuriuos svarbius dalykus.“
-
Berlyno kino festivalyje pristatytas nuo režimo pabėgusių baltarusių filmas atkeliauja į Lietuvą
-
„Oasis. Pyktį palik praeityje“ – iš Venecijos kino festivalio į Lietuvos kino ekranus
-
Venecijos kino festivalyje savo darbą pristatantis Tomas Tamošaitis: „Virtuali realybė leidžia tyrinėti neįmanomas idėjas“
Atsiribojimas grėsmės fone
Viena Teodoro susivokimo akimirkų – į bėdą patekusi herojaus sesuo, kurią įkūnija aktorė V.Rahachova. Ir nors filmo istorija vyksta tiesiogiai neįvardintoje šalyje, aktorė įžvelgia filmo paraleles su dabartiniu baltarusių būviu: „Pagrindinio personažo atsiribojimas nuo visko, kas vyksta aplink, itin rezonuoja. Jaučiu, kaip žmonės dabar vis randa priežasčių nusigręžti nuo svarbių pasaulyje vykstančių dalykų“, – pastebi ji.
Galima justi ore, kokie pavargę, net išsekę visi esame.
„Galima justi ore, kokie pavargę, net išsekę visi esame. Veikėją pabudina kritinis momentas – tik praradęs artimą žmogų jis kažko imasi. Manau, tai kažką pajudina ir žiūrovuose – net ir mėgindamas išlaikyti abejingumą, kartais galiausiai visgi suvoki, kaip arti tavęs, iki pat tavo durų, gali ateiti grėsmė“, – svarsto aktorė.
V.Rahachova pasakoja, kad tarptautinė ir baltarusių publika filmą priima labai skirtingai. „Po kai kurių rodymų tarptautiniuose festivaliuose žmonės vis kartojo, kad tai – giliai politinis filmas. Tačiau kai jį pamatė Baltarusijoje likę mano artimieji, vienintelis dalykas, kuris jiems rūpėjo – mano įkūnytos veikėjos mirtis.“
„Manau, tai gerai atspindi, kaip dabar gyvena daugelis baltarusių šeimų – jie neliečia politikos temų, renkasi kalbėtis apie orą ir buitį. Atrodo, tarsi realybėje būtų paspaustas kažkoks pauzės mygtukas. Žmonės kažkaip mėgina tęsti gyvenimus sutelkdami dėmesį į kažką kitą, visi ieško savų būdų.“
Troškimas kurti
Filmas pasakoja apie begalinį norą kurti net ir, regis, pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis, o pagrindinis aktorius sako pažįstąs šį jausmą – muziką kuriantis V.Kmit jautėsi panašiai, kaip jo herojus. „Net šiek tiek juokinga, kad gavęs režisieriaus Jurijaus žinutę apie filmą ir pats buvau tokioje pat situacijoje, kaip pagrindinis filmo personažas – mėginau kurti naujas dainas, bet labai nesisekė.“
„Tačiau vos pasibaigus filmavimams mane pagavo didžiulis įkvėpimas – kasdien parašydavau po dainą. Filme paliečiama daugybė svarbių temų, o kūrybinis procesas – viena iš jų. Realiame gyvenime jis atrodo taip pat, kaip pavaizduota filme – kaip iš nieko kažkas gimsta, kažkas sukuriama“, – svarsto aktorius.
Vien iš nenumaldomo troškimo kurti atsirado ir pati „Teodoro Ozieravo gulbės giesmė“. Režisierius J.Semaško su Varšuvoje įsikūrusios baltarusių bendruomenės, lietuvių ir vokiečių pagalba, beveik be biudžeto sukūrė filmą, kuris premjerą šventė prestižiniame Berlyno kino festivalyje, varžėsi „Forum“ programoje ir pelnė laikraščio „Tagesspiegel“ skaitytojų žiuri apdovanojimą.
„Visi buvome labai įkvėpti filmo idėjos ir pasiruošę padėti jam gimti. Turėjome susitarimą – kai nesifilmuoji, kažkaip vis tiek padedi – su mikrofonu, apšvietimu, kamera – bet kuo, ko prireiks, – prisimena V.Rahachova. – „Teodoro Ozieravo gulbės giesmė“ man tapo kažkuo daugiau nei vien filmu. Jis tapo kažkuo, apie ką kalbamės, kas skatina iškelti tam tikras temas, sužadina norą apie jas galvoti ir kurti.“
Tragikomiškos dramos „Teodoro Ozieravo gulbės giesmė“ aktoriai rugsėjo 2-6 d. keliaus per Lietuvos kino teatrus susitikti su Lietuvos žiūrovais. Šį bendros Lietuvos ir Vokietijos gamybos filmą prodiusavo lietuvių kompanija „Artbox“ (prod. Kęstutis Drazdauskas) kartu su „Singo“ (prod. Leonid Kalitenya), o jį užbaigti padėjo vokiečių postprodukcijos studija „Shoot’N’Post“ (prod. Marc-Daniel Dichant ir Christian Riegel). Filmo platinimą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.
