Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2017 birželio 26d. 18:11 , atnaujinta: 2017 birželio 26d. 18:58

Propaganda apšauktų rusų kūrinių išgąsdinti trys Seimo konservatoriai nori, kad filmų turinys būtų prižiūrimas

Kadras iš filmo „Vikingas“
Kadras iš filmo „Vikingas“

Pirmadienį TS-LKD frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Kernagis ir Paulius Saudargas kreipėsi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį bei kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, siūlydami Lietuvos kino centrui (LKC) priklausančią filmų priežiūros funkciją perleisti Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK). Tačiau LKC teigia, jog tai būtų neįmanoma, nes tokios funkcijos LKC paprasčiausiai neturi.

TS-LKD narių siūlymas buvo išreikštas po jo iniciatorių propagandiniais įvardintų filmų „Vikingas“ bei „Šaltasis tango“ pasirodymo kino teatre. Pasak kreipimąsi pasirašiusiųjų, abu filmai yra informacinio karo dalis – pirmuoju atveju bandant įrodyti, jog Ukraina neturi istorinių šaknų, antruoju Lietuvos partizanus siejant su Holokaustu.

Tiesa, 15min susisiekus su L.Kasčiūnu, jis teigė, jog nors buvo pasirinkti du pavyzdžiai, tokių atvejų Lietuvoje būta ir daugiau.

„Turime labai aiškiai įsisąmoninti, kad gyvename informacinio karo sąlygomis. Mums gal tas atrodo tolima ir nesuprantama, bet iš tikrųjų taip yra. Taikiniai yra mūsų istorija, mūsų kaimyninių draugiškų šalių istorija, valstybingumo idėjos ir visa kita. Tai daroma ne primityviai, bet, ką rodo šitas paskutinis filmas [„Šaltasis tango“] – labai apgalvota ir užslėpta maniera. Tą reikia matyti. Norisi, kad būtų institucijos, kurios nesakau, kad cenzūruotų, kad kontroliuotų, bet šiek tiek prižiūrėtų, perleistų per filtrą, kad pasižiūrėtų, ar filme nėra kokios užslėptos propagandos, ar tai atitinka mūsų visuomenės informavimo įstatymo principus pamatinius“, – sakė L.Kasčiūnas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Pasak jo LRTK šiuo klausimu turi daugiau patirties, gerai išmano propagandos ideologiją, yra sėkmingai sustabdžiusi kai kurių priešiškai nusiteikusių televizijos programų licencijas: „Matome, kad tai yra institucija, kuri dirba ir efektyviai dirba. <…> Priežiūros mechanizmą reikėtų centralizuoti. Nėra svarbu, kaip tai vadintųsi, ar struktūra nauja ar sena, mums svarbiausias pats principas – kad atsirastų realus filtras, kuris neleistų pasikartot tokiems atvejams.“

Rolandas Kvietkauskas: „Kaip įstatymų leidėjas apsispręs, taip ir bus

LKC direktorius Rolandas Kvietkauskas, komentuodamas TS-LKD narių siūlymą, teigė, jog perduoti kreipimesi minimų funkcijų LRTK nepavyktų, nes tokių funkcijų paprasčiausiai nėra: „Šiuo atveju LKC funkcijos yra susijusios su kino filmų registro priežiūra ir administravimu. Įstatymų leidėjas yra aiškiai numatęs, kokios galios LKC yra suteiktos. Vertinti kino filmų turinio kitaip negu kad nustatyta įstatymu, LKC neturi pagrindo. Tame kontekste, kuris buvo paskelbtas, kalbėti apie funkcijų perdavimą būtų ganėtinai keista, nes tokių funkcijų LKC tiesiog neturi.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rolandas Kvietkauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rolandas Kvietkauskas

Paklaustas, ar matytų tokios funkcijos atsiradimo poreikį, R.Kvietkauskas teigė, jog galimybė egzistuoja: „Tačiau Lietuvoje konstitucija yra nustačiusi laisves ir tik įstatymais tos laisvės gali būti kažkokiu būdu apribotos. Šiuo atveju, manyčiau, kad įstatymų leidėjas turėtų apsispręsti, kokiais atvejais ir kas galėtų riboti saviraiškos, kūrybos ir kitas laisves, atsiradus jų piktnaudžiavimo požymiui.“

Pasak LKC direktoriaus, šis klausimas kino kontekste valstybiniu lygiu kol kas keltas nebuvo: „Kaip įstatymų leidėjas apsispręs, taip ir bus.“

Jis taip pat pridūrė, jog nežino nei vieno valstybinės kino institucijos Europoje, kuri užsiimtų turinio reglamentavimu.

Kultūros ministerija: reikėtų kalbėti apie didesnį institucijų bendradarbiavimą

Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas teigė, jog Kultūros ministerija sveikina visas iniciatyvas, kurios stiprina visuomenės informacinį atsparumą priešiškai propagandai, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog kino produkcija patenka į dviejų įstatymų – Kino įstatymo ir Visuomenės informavimo įstatymo – reguliavimo sferą: „Reikėtų kalbėti ne apie vienos institucijos funkcijų perdavimą kitai, o apie didesnį šių institucijų bendradarbiavimą“, – sakė V.Bachmetjevas.

A.Matelis įžvelgia cenzūrą

Naujienų agentūros BNS kalbintas Lietuvos kinematografininkų sąjungos vadovas Arūnas Matelis parlamentarų siūlymą pavadino radikaliu ir vedančiu link cenzūros.

„Aišku, kad Rusija bando daryti įtaką per viską – per žiniasklaidą, per koncertus, filmus ar knygas. Bet toks pasiūlymas reikštų, kad visi filmai būtų kontroliuojami pagal turinį“, – pirmadienį BNS sakė kino režisierius ir prodiuseris.

„Joks meno kūrinys šiaip nėra kontroliuojamas pagal turinį jokioje Europos valstybėje, nebent tik pačioje Rusijoje“, – pridūrė jis.

A.Matelis teigė, kad su propagandą skleidžiančiu Rusijos kinu Lietuvos politikai turėtų kovoti skirdami daugiau lėšų vietos produkcijos kūrėjams ir taip didinti lietuviško kino kiekį bei kokybę.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas tvirtino, kad jeigu jai bus priskirta funkcija kontroliuoti kino turinį, komisijai reikės daugiau pinigų papildomam personalui ir įrangai.

„Jeigu mums bus pavesta tokia funkcija, vykdysime“, – BNS sakė jis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Žinau, ką renkuosi

Atnaujinkime namus

Video

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Remontas be nervų

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas