-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 06 13

Rytų Europos kino istoriją papildys skaitmenizuotas ir restauruotas Lietuvos dokumentinio kino paveldas

Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungos (ES) Tarybai proga pristatomas pirmą kartą restauruotas Lietuvos dokumentinio kino palikimas, kuris keliaus po įvairias užsienio šalis. Projekto „Kino inkliuzai“ idėjos autorė, kultūros istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė džiaugėsi, kad naujam gyvenimui prikelti septyni ryškiausi XX a. lietuvių dokumentiniai filmai leis pasauliui atrasti nematytus mūsų šalies kūrinius.
Filmo restauravimo pavyzdys
Filmo restauravimo pavyzdys / Meno avilio nuotr.

„Šie kūriniai, kurie sovietmečiu neturėjo galimybės dėl cenzūros ar sistemos būti pristatyti užsienyje, dabar galės pakoreguoti Rytų Europos kino istorijos puslapius. Iki šiol užsienio festivaliai negalėdavo jų rodyti dėl prastos kokybės, tačiau po skaitmenizavimo ir restauravimo darbų šie filmai yra prikelti naujam gyvenimui, – pasakojo projekto idėjos autorė. – Šiuolaikinės Europos kino tendencijos – atrasti mažų šalių mažai žinomus kinematografus, taigi mes šiuo projektu pataikome į dešimtuką.“

Konsultuojantis su kino kritikais, projektui buvo atrinkti filmai, atspindintys Lietuvos dokumentinio kino tradicijos tąsą – deja, pavyko rasti ne visų filmų negatyvus. Į „Kino inkliuzų“ filmų programą pateko ne tik šios tradicijos pradininkų Roberto Verbos, Henriko Šablevičiaus, Almanto Grikevičiaus kūriniai, bet ir jau nepriklausomos Lietuvos pirmosios kino kūrėjų kartos – Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Algimanto Maceinos – filmai, tarptautiniuose festivaliuose sulaukę ypatingo dėmesio bei apdovanojimų. Restauruotų filmų kopijos yra parengtos itin aukštos kokybės skaitmeniniam kino teatrų rodymui (DCP formate) bei DVD formate.

Lina Kaminskaitė-Jančorienė
Lina Kaminskaitė-Jančorienė

„Tie, kas domisi kino istorija, puikiai žino visus šiuos filmus. Juos visus sieja laiko, žmonių ir erdvės temos. Geriau suprasti šią programą užsieniečiams padės katalogas anglų kalba, kuriame išryškinti filmų cenzūros atvejai, – aiškino L.Kaminskaitė-Jančorienė. – A.Grikevičiaus 1966 metais sukurtas filmas „Laikas eina per miestą“ šioje programoje pirmą kartą bus rodomas toks, koks iš tiesų turėjo būti. Tuometinė valdžia buvo nusprendusi nukirpti paskutinį kadrą, neva jis galėjo sukelti naujo karo nuojautą. Didelio cenzūros dėmesio ir tyrimo buvo sulaukęs ir pats seniausias šios programos filmas – 1965 metais sukurtas režisieriaus R.Verbos „Senis ir žemė“. Tik jį išsaugojusių Lietuvos kino studijos darbuotojų dėka šiandien galime jį pasižiūrėti.“

Į „Kino inkliuzų“ programą patekę filmai buvo suskaitmeninti Lietuvos centriniame valstybiniame archyve, o vėliau filmų kopijos buvo restauruotos, naudojant 35mm negatyvus, levandas, pozityvus ir magnetines fonogramas. Filmus restauravo nepriklausomi kino postprodukcijos ekspertai, konsultuodamiesi su kino kūrėjais. Projektas kainavo 126 tūks. Litų.

Jau numatytos „Kino inkliuzų“ kelionės į Škotiją, Prancūziją ir Italiją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius