Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti
2019 11 17

„Scanoramos“ dienoraštis: ką byloja pokyčiai festivalio konkursinėje programoje?

Vienintelėje Europos šalių kino forumo „Scanorama“ konkursinėje programoje „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK) dėl geriausio filmo titulo varžosi 19 trumpametražių filmų. Šiemet filmų daugiau, mat į programą pateko autorių iš Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos ir Švedijos darbai.
Kadras iš filmo „Žmogiškojo žvėries traktatas nr. 38: Širdgėla“
Kadras iš filmo „Žmogiškojo žvėries traktatas nr. 38: Širdgėla“

Išplėstas geografinis laukas – viena šių metų naujovių. Čia verta priminti, kad iki šiol NBK buvo rodomi trijų valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – trumpieji filmai. Šiemet šia programa užsimota pristatyti visas devynias Baltijos jūros regiono šalis.

Antrasis pokytis susijęs su struktūra. Įprastai Lietuvos kino kūrėjų filmai būdavo pristatomi vienoje atskiroje programoje. Seansas vykdavo didžiausioje „Forum Cinemas Vingis“ salėje, kurioje susirinkdavo režisieriai, jų dėstytojai, artimieji, draugai ir, žinoma, tiesiog trumpojo kino žiūrovai. Šįkart lietuviškus filmus nuspręsta išskaidyti ir sumaišyti su kitų šalių autorių darbais. Kitaip tariant, kiekviename NBK seanse atsirado po vieną arba du lietuviškus filmus.

Ar šiuo žingsniu siekta į NBK seansus pritraukti daugiau žiūrovų? Žiūrovams suteikti progą lietuvių darbus pamatyti platesniame kontekste? Plėsti ir stiprinti konkursinę programą, ypač turint omenyje, kad ji turi konkurentų Lietuvoje? Apie galimą programos plėtrą NBK pristatymo metu užsiminė festivalio meno vadovė Gražina Arlickaitė – ko gero, visuose spėjimuose yra krislas tiesos.

Užtikrintai atsakyti, ar toks sprendimas pasiteisino, bus galima kiek vėliau – kitąmet ar praėjus dar porai festivalių. Kol kas galima tik spėlioti, įvertinant penktadienio ir šeštadienio seansuose susirinkusių interesantų kiekį. Penktadienio vakarą II-osios NBK programos pasižiūrėti susirinko pakankamai daug žiūrovų – galbūt dėl to, kad tą vakarą vyko režisierės Marijos Stonytės filmo „Vienas gyvenimas“ premjera. Kita vertus, parinktas patogus seanso laikas. Kitos programos, rodytos ankstesnėmis valandomis, žiūrovų dėmesio sulaukė mažiau.

Kadras iš filmo „Vienas gyvenimas“
Kadras iš filmo „Vienas gyvenimas“

Dar viena šiųmetė naujiena – tai svečio trumpametražė filmų programa, kurią „Scanoramai“ pasiūlė Reikjaviko tarptautinis kino festivalis. Susipažinimui su islandų kinu skirti 6 filmai. Šį festivalio žingsnį galima vertinti kaip jau minėtą siekį vystyti programą bei skirti didesnį dėmesį mažajam kino žanrui. Tiesa, jau pernai Nepriklausomybės 100-mečio proga Islandija buvo pagerbta specialia ilgametražių filmų programa.

Prieš pereinant prie programos filmų apžvalgos, norisi žvilgtelti į konkurse dalyvavusių pareiškėjų iš Lietuvos ir Baltijos jūros regiono šalių skaičius. 2017 m. programai pateikti 38 lietuviški filmai, pernai – 33 (59 filmai sudėjus lietuvių, latvių ir estų paraiškas), o šiemet – tik 21 (paraiškų iš viso Baltijos jūros regiono – per 90). Taigi, matome mažėjantį NBK teikiamų lietuviškų filmų skaičių, kurį galima susieti su pernai išsakytu pastebėjimu, jog „Scanoramos“ konkursinė programa praranda svarbiausios jauno lietuviško kino platformos statusą.

Apie dabartį

Pristatydama atrinktus NBK filmus, juos vienijančiu vardikliu programos koordinatorė Klementina Remeikaitė įvardijo jausmus, ne įvykius. Jaunieji autoriai autoriai kalba apie dabartį, tai, kas juos jaudina – širdgėlą, santykius su tėvu, depresiją, vienatvę.

Keli kūriniai paliečia aštresnes aktualijas – #MeToo (vaidybinis „Niekuo dėtos moters atranka“, rež. Jacob Thomas Pilgaard) bei pabėgėlių (dokumentinis „Mano naujasis europietiškas gyvenimas“, rež. Abou Bakar Sidibé, Moritz Siebert) klausimus.

Pastarojo autorius, migrantas Abou Bakar Sidibé iš Malio sukūrė dokumentinį filmą apie tai, kaip jam sekasi gyventi Europoje. „Mano naujasis europietiškas gyvenimas“ (My New European Life) – jo antrasis filmas, sukurtas su bičiuliu Moritzu Siebertu iš Vokietijos. Pirmasis filmas (Those Who Jump, 2016), kuriame jis įamžino savo kelionę iš Afrikos į Europą, susilaukė itin daug dėmesio bei apdovanojimų (pavyzdžiui, pelnė Ekumeninės žiuri prizą Berlynalėje). Tačiau kas iš to?, – klausia režisierius. Gyvenimas nepasikeitė. Vieną dieną jis rėžia kalbą prieš svarbius asmenis, o kitą – leidžia laiką kambaryje su dar trimis prieglobsčio prašytojais. Savo kasdienybę filmuodamas autorius kritikuoja sistemos ydas ir siekia būti išgirstas. Prieglobsčio prašytojų išreikšta socialinė kritika kine nėra naujiena, tačiau dažniausiai ji susitelkia į gyvenimą pabėgėlių stovyklose ar kelionę, bet ne į gyvenimą po to.

Kadras iš filmo „Mano naujasis europietiškas gyvenimas“
Kadras iš filmo „Mano naujasis europietiškas gyvenimas“

Iš paprastų, bet ne prastų pagyvenusios švedų poros kasdienybės scenų susideda suomės Tia Kouvo komiškas vaidybinis filmas „Mes, senukai“ (We, Retired People). Mizanscenos statiškos, čia svarbu klausytis dialogų, veiksmo beveik nėra. Kasdieniai pokalbiai (apie kainas maisto prekių parduotuvėse, kokiomis ligomis galima susirgti rūkant ir pan.) bei poelgiai atrodo absurdiškai, šiek tiek primena režisieriaus Royaus Anderssono, kurio filmą „Apie begalybę“ šiemet galima pamatyti „Scanoramoje“, darbus.

Prarastus santykius tėvas ir sūnus gaivina nuoširdžiame dokumentiniame filme „Užtvanka“ (Dam, rež. Natalia Koniarz). Karolis ir jo tėvas Piotras išsiruošia į Lenkijos kalnus. Ten, gamtoje, anot sūnaus, juodu labai smagiai leisdavo laiką. Gamta gydo. Leidžia neskubėti, išgirsti save, ramiai pamąstyti ir atsikratyti miesto primesto gyvenimo ritmo. Šįkart juodu kartu stato užtvanką, kuri, be abejonės, turi simbolinę prasmę. Filme stebime tėvą ir sūnų, pamažu apie juos sužinome daugiau, tačiau „Užtvanka“ praeina be didelių posūkių ir dramų.

Kadras iš filmo „Užtvanka“
Kadras iš filmo „Užtvanka“

Būdamas šešiolikos, lenkų režisierius Karolis Lindholmas viešėjo Danijoje, kur junginėdamas televizijos kanalus netyčia pamatė kai ką, kas į jo atmintį įsirėžė taip, kad po keleto metų jis nusprendė sukurti dokumentinį filmą. „Liūto viduje“ (In a Lion) vaizduojama „edukacinė“ veikla – gyvūno vidurių narstymas – įvairaus amžiaus lankytojams vyksta „Odense“ zoologijos sode, Danijoje. Režisierius nuosekliai seka įvykį, tačiau nuo užuominų prie veiksmo (kuris toli gražu nėra simbolinės trukmės) pereina be pagražinimų. Autorius nemaskuoja šokiruojančio vaizdo, pateikia įvairias susirinkusiųjų reakcijas – jas stebėti įdomu. Pabaigoje jis nepamiršta atspindėti ir pačių įgyvendintojų požiūrio, o filmo titrams bėgant pateikia daugiau detalių apie šią zoologijos sodo veiklą. „Liūto viduje“ pavadinčiau labiausiai supurtančiu visoje NBK programoje.

Kadras iš filmo „Liūto viduje“
Kadras iš filmo „Liūto viduje“

Filmas „Žmogiškojo žvėries traktatas nr. 38: Širdgėla“ (A Treatise of the Human Animal No. 38: Heartache, rež. Jacob Møller) prasideda nuo pingvino, beieškančio savo mylimosios Marion, tačiau netrukus aštuoniuose epizoduose susipažįstame su pacientais, besigydančiais širdgėlą. Įdomu, kad sanatorijoje vien tik vyrai. Jų sudaužytos širdies skausmui įveikti taikomi gydymo metodai atrodo abejotini ir komiški. Autorius perfrazuoja populiarų klausimą „Ko nori moterys?“ į „Ko nori vyrai?“ ir tarsi siūlo savo atsakymo versiją.

Autentiškoje, 16 mm kamera nufilmuotoje Meksikos ir Peru gamtoje gyvena iš porceliano pagaminti siurrealūs „aktoriai“ – gyvūnai, paukščiai, ėdrūs augalai ir žaliaakė mergaitė. Tiek pasikartojančio ritmo garso takelis, tiek kadrai kalba apie gyvenimą ir mirtį magiškame animacinio filmo „Žiema atogrąžų miške“ (Winter in the Rainforest, rež. Anu-Laura Tuttelberg) pasaulyje. Čia norisi pabūti ilgiau.

VIDEO: Filmo „Žiema atogrąžų miške“ anonsas

Iš Lietuvos

O dabar šiek tiek apie trumpuosius filmus iš Lietuvos. Tris iš penkių.

Tęsiant animacijos temą, norisi paminėti jaukų Vykinto Labanausko bei Dominykos Adomaitytės lėlinės animacijos filmą, kurį galima pavadinti priminimu. Trumpiausias NBK programos filmas „Močiutės blynai“ (2019) kviečia pagalvoti apie vyresnio amžiaus žmones, t.y. visas anūkų belaukiančias močiutes. Aiškiai žinutei ištransliuoti autoriams pakanka vos dviejų minučių – už tai juos galima tik pagirti. Beje, svarbu paminėti, jog 19 filmų programoje tėra tik 2 animaciniai darbai.

Ryškiausias konkurse dalyvaujantis lietuviškas filmas – „Vienas gyvenimas“ (2019, rež. Marija Stonytė). Tai dokumentika, kurioje laikinumo ir gyvybės tema atsiskleidžia fiksuojant trumpą drugelio gyvenimą. Aiškiai artikuliuojamą mintį palydi ir stipri vizualinė filmo dalis. Filmo idėja režisierei, scenarijaus autorei ir vienai iš operatorių kilo prieš kelerius metus, kai prekybos centre ji pamatė, kad drugelius tarsi prekes galima nusipirkti – negana to, jie buvo parduodami su nuolaida.

VIDEO: Filmo „Vienas gyvenimas“ anonsas

Režisierė Jorė Janavičiūtė, 2017 m. NBK pristačiusi filmą „Kur dingsta daiktai, kur dingsta žmonės“, šįsyk konkurse dalyvauja su filmu „Laiku“ (2019). Pagrindinę filmo veikėją Julę nuolat matome kur nors bėgančią, ji amžinai vėluoja, bet tuo jos vėlavimas nesibaigia. Per pirmąją vairavimo pamoką ji taip ir neišvažiuoja į miestą (kaip kad jos brolis), ji neturi vaikino, o kai atsiranda simpatija, pasirodo, kad ir čia ją kažkas jau aplenkė. Julė vėluoja gyvenime, tačiau mano, kad įgytas vairuotojo pažymėjimas išspręs jos bėdą. Ar tikrai? Pagirtina, kad autorė ne viską pasako veikėjų lūpomis. Galiausiai, Julė iš nežinančios tampa daugiau suprantančia apie savo gyvenimą, t.y. pokytis įvyksta, tačiau jo poreikį žiūrovas užfiksuoja gerokai anksčiau, nei filmo herojė.

VIDEO: Filmo „Laiku“ anonsas

Šiandien bus išrinkti du NBK laimėtojai – geriausias Baltijos šalių filmas ir geriausias lietuvių režisieriaus darbas. Manau, kad rimtas kandidatas į abiejų kategorijų nugalėtojus – poetiškas M. Stonytės trumpasis filmas „Viena diena“. Dėl klausimų, kuriuos kelia subtiliai ir originaliai, dėl aukštos kokybės garso ir vaizdo dermės, dėl išbaigtumo. O kaip bus iš tikrųjų, paaiškės visai netrukus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius