Finikso priemiestyje, gyvenamųjų namų rajone vyksta speciali FTB operacija – reikia išgelbėti įkaitais paimtus žmones. Operacijoje dalyvauja gerą vardą bei reputaciją užsitarnavusi Keitė (aktorė Emily Blunt). Supratusi, kad įkaitų nėra, ji greitai išsiaiškina, kad FTB agentams įtarimų sukėlęs namas priklauso Meksikos narkotikų karteliui, nelegaliai gabenančiam narkotikus per JAV ir Meksikos sienas.
Keitė gauna pasiūlymą prisijungti prie itin slaptos operacijos, kurioje dalyvauja įvairiausio plauko vyriausybės pajėgos. Jie privalo užkirsti kelią nusikaltimui ir pašalinti kartelį. Tačiau Keitei kyla daugybė klausimų tiek apie operaciją, tiek apie joje dalyvaujančius žmones – pradedant nuo operacijos vadovo Mato (aktorius Joshas Brolinas) iki paslaptingojo Alechandro (aktorius Benicio Del Toro).
Mergina pamato, koks yra gyvenimas už įstatymo ribų, ir po truputį pradeda abejoti savo moralinių įsitikinimų tikrumu, dėl kurių ir tapo teisėsaugos atstove.
Nuo pirmųjų filmo scenų režisierius D.Villeneuve'as pradeda kurti įtampą, stengdamasis po truputį supažindinti žiūrovą su pagrindinio personažo Keitės darbu. Nuolat antrame fone girdima besikeičianti įtampą kurianti muzika, dažnai stambiu planu rodomi veidai visą filmą kuria nuojautą, jog tuoj kažkas nutiks, ir žadina smalsumą, kaip viskas pasibaigs.
Šio filmo kūrėjas yra ne tik režisierius, bet ir legendinis kino operatorius Rogeris Deakinsas, nominuotas net dvylikai „Oskarų“ už kinematografiją. Būtent R.Deakinso sugebėjimas filmuoti ypač patraukliais akiai kampais ir sugebėjimas rimtumą bei pavojų perteikti per kameros objektyvą suteikia filmui keisto žavesio. Taip meistriškai nufilmuotų tamsių filmo scenų dar reikėtų paieškoti, ką jau kalbėti apie iš sraigtasparnio nufilmuotas scenas.
Filmo režisierius D.Villeneuve'as įgyvendino tai, kas daugumai filmo režisierių yra tik svajonė – pastatyti filmą būtent taip, kaip įsivaizdavai savo galvoje. Viename interviu režisierius prisipažino, kad jam buvo malonu dirbti kartu su profesionalais, sugebančiais įgyvendinti režisieriaus norus.
Kalbant apie idėjinę filmo pusę, kūrėjai mus puikiai supažindina su dilemomis, su kuriomis susiduria ir pagrindinė herojė Keitė – kur yra riba tarp įstatymo ir nusikaltimo? Ji susipažįsta su tikruoju narkotikų pasauliu, kuriame neegzistuoja įstatymas, žmogiškumas ar žmogaus gyvybės vertė.
Režisierius sukuria purviną ir neįprastą pasaulį, kuriame jautiesi blogai, nors nesi padaręs nieko blogo. Žiūrovui nuo pat filmo pradžios gana paprasta tapatintis su Keite. Tai pasauliui norinti padėti mergina, stipriai išgyvenanti kiekvieną siaubingą akimirką. Toks personažas puikiai atskleidžia režisieriaus sukurto pasaulio moralines problemas.
Nuostabi režisūra ir kinematografija tai tik viena medalio pusė. Vaidyba – bene svarbiausias filmo aspektas. Panašu, kad Emily Blunt talentas tik auga, su kiekvienu jos nauju filmu leisdamas aktorę vertinti vis geriau. Emily nepriekaištingai atliko savo vaidmenį sugebėdama puikiai įamžinti naujai pasaulį pamačiusį personažą.
Visgi, labiausiai prie filmo kokybės prisidėjęs yra Benicio Del Toro, kuris atliko tai, ką jis moka geriausiai – prikaustė žiūrovo dėmesį ir privertė jį įtempus ausis klausytis kiekvieno aktoriaus ištarto žodžio.
Filmas turi tik vieną mažą problemą, kuri kai kuriems gali pasirodyti netgi kvaila ir pretenzinga. Filmas yra per rimtas. Tai vienas idealiai pastatytų filmų, tačiau žmonės, sakantys, kad šis filmas yra nuostabus, pažiūrės jį tik kartą.
Būtent šiam filmui trūksta vadinamojo pramoginio aspekto, dėl kurio žiūrovai būna tiesiog įpareigoti žiūrėti filmą dar ir dar. Kita vertus, gal tai ir žiūrovo problema, su kuria susitaikė tamsaus bei rimto kino kūrėjai.
Apibendrinus, tai filmas, kuris priverčia truputį kitaip pažiūrėti į žodį „įstatymas“ ir paberia žiupsnelį realybės iš narkotikų paveikto pasaulio kasdienybės. Taip pat jis puikiai atitinka menines ypatybes: nuostabi režisūra, stulbinanti kinematografija ir be galo įdomi bei įtikinama vaidyba.
Jau vien dėl šių trijų aspektų šis filmas privalo pretenduoti į „Oskarų“ nominaciją, nes kol kas tai geriausias šių metų filmas. O kas dar išdrįs konkuruoti su „Sicario: Narkotikų karas“ – pasakys laikas.
