Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 16d. 12:15

Tarptautinis Kauno kino festivalis šiemet atsigręžia į sveikatos temą: pristatomi kino ribas peržengiantys darbai

Kino festivalio pristatymo akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kino festivalio pristatymo akimirkos

Kaune prasideda tarptautinis Kauno kino festivalis „Videogramos“. Rugsėjo 17–27 dienomis vyksiančio festivalio filmus bus galima pamatyti „Romuvos“ kino centre, Kauno kultūros centre, Kauno menininkų namuose, o paroda-videoinstaliacija vyks Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje 101. Kino festivalį lydi ir to paties pavadinimo videoparoda, veikianti Kauno menininkų namuose.

Šių metų Tarptautinis Kauno kino festivalis pristatys kuruotą filmų bei šiuolaikinių menininkų videokūrinių programą.

Festivalio pavadinimą įkvėpė vokiečių režisieriaus Haruno Farockio dokumentinis filmas „Revoliucijos videogramos“, kuriame analizuojama televizijos ir jos kuriamų vaizdų įtaka Rumunijos revoliucijos istoriniams įvykiams.

Viena iš temų – sveikatos apsaugos sistema

Tarptautinis Kauno kino festivalis siekia pristatyti kiną bei videomeną, kuris gali veikti kaip aktyvus istorijos dalyvis ar kūrėjas, o šie metai, kupini perversmų ir istorinių įvykių bei globalių judėjimų, taip pat atsispindės festivalio programoje.

Festivalio kuratorės Viktorija Šiaulytė, Monika Lipšic ir bendrakuratorė Milda Januševičiūtė programoje pristatys šiuolaikinius kūrėjus ir jų darbus, dažnai pasirodančius už įprastos filmų rinkos ribos, daugiau dėmesio skiriant skirtingoms judančio vaizdo kolektyvinės autorystės formoms – pavyzdžiui, aktyvizmui, moksliniams ir meniniams tyrimams.

Viena iš festivalyje nagrinėjamų temų – kaip videovaizdai šiandien tampa išplėstine mūsų vizualinio mąstymo gija ir kokią vietą jie užima mūsų vaizduotėje? Kaip videovaizduotė, kuriama judančio vaizdo ir technologijų priemonėmis, tarpsta pasaulyje? Ar tuomet mūsų sapnai taip pat gali būti vadinami video?

Kita festivalyje atskleidžiama tema – sveikatos ir gerovės sąvokos bei sudėtingas santykis tarp asmeninės ir visuomeninės „sveikatos“ skirtinguose politiniuose kontekstuose. Kas ir kaip nusako ribas tarp sveikatos ir ligos? Kas gali ir išgali būti sveikais? Kaip esame vieni nuo kitų priklausomi?

„Šiemet, reaguojant į pastarųjų metų įvykius, viena iš pagrindinių festivalio temų yra sveikatos apsaugos sistema ir jos klausimai.

Mes keliame sau klausimus: kas gali leisti sau būti sveikais šiandieninėje sistemoje ir dažnai mūsų filmai dekonstruoja įvairias sveikatos apsaugos sistemas. Viena iš kuruojamų filmų programų taip ir vadinasi – „Sveikatos apsaugos sistemos“, kur menininkai išskleidžia įvairias temas. Jos yra susijusios ir su gamtos santykiu, kaip mes naudojame gamtą savo sveikatinimui.

Festivalyje mes taip pat bandome per temas atkreipti dėmesį į savo daugiakultūriškumą, multikultūriškumą, rasės ir kultūros klausimus, nacionalizmo dekontrsukciją. Šių metų programa tiesiog reaguoja į įvykius“, – kalbėjo M.Lipšic.

Pasak kuratorės, festivalis nėra tradicinis kino industrijos festivalis, o jį galima vadinti meninių filmų arba menininkų kuriamo videomeno festivaliu.

„Šiemet labai daug kūrėjų, kurie yra dažniausiai vizualūs menininkai, o filmų kūryba yra viena iš jų sričių. Festivalyje bus pristatyta apie 40–50 įvairių kūrėjų. Spektras labai įvairus – įvairių tautybių, įvairių kartų, šalių“, – sakė kuratorė V.Šiaulytė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kino festivalio pristatymo akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kino festivalio pristatymo akimirkos

Dešimt ilgametražių filmų

Tarptautinis Kauno kino festivalis šiemet siūlo dešimties pilnametražių filmų programą.

Festivalyje, tarp daugelio kitų filmų, bus pristatytas Kauno bendruomenei itin aktualus Simonos Žemaitytės filmas „Grįžtamasis ryšys“ apie aistringą muzikos kolekcionierių – „Senojo Tresto“ DJ Saulių Čemolonską.

Rugsėjo 17 d., ketvirtadienį, festivalio atidarymo renginyje Kauno kultūros centre, kuris bus nemokamas ir atviras visiems, bus pristatytas režisieriaus Philo Collinso filmas „Rytojus — visada per vėlai“.

Tai — miuziklas, kuriame vaidina tikri Glazgo miesto gyventojai, o jo pristatymas vyko parke po atviru dangumi ir buvo nemokamas visiems miesto gyventojams.

Tarptautinis Kauno kino festivalis taip pat kviečia į trijų kuratorių komandos organizuojamas filmų peržiūras, kur skirtingose programose pristatomi nuo dviejų minučių iki maždaug 40 minučių trukmės skirtingų menininkų videodarbai.

Pavyzdžiui, programoje „Mamolaivis“ vienas iš filmų – tik dviejų minučių trukmės režisierės Ulijonos Odišarijos darbas „Mirštanti gulbė“. Tai – užfiksuotas „Skype“ skambučio vaizdas, kuriame jos motina prisimena mirštančios gulbės šokį iš baleto „Gulbių ežeras“.

Festivalį lydi paroda ir filmas-instaliacija

VDU menų galerijoje 101 pristatoma Iris Smeds filmas-instaliacija „Vidutinybė“.

Žiūrovui siūlomas asociatyvių gijų pasakojimas apie vidutiniškumą, pateikiamas per skirtingus vizualinius skyrius – Salvadoro Dali tirpstančių laikrodžių, į dvi dalis perskilusio šimtakojo. I.Smeds sukuria naują mitologiją, simbolių kalbą ir taip įkūnija pasaką apie vidutinybę.

Kauno menininkų namuose atidaryta paroda „Videogramos“ ieško atsakymų į klausimus, kaip veikia judantys vaizdai, kaip jie kuria ir dalyvauja istorijoje.

Vienas pagrindinių parodoje rodomų filmų, įkvėpęs viso Tarptautinio Kauno kino festivalio antraštę – H.Farockio „Revoliucijos videogramos“ nurodo, kad judantys vaizdai ne tik reprezentuoja ar atspindi realybę, bet ir aktyviai ją kuria.

„Svarstyti apie judantį vaizdą ir jo galią veikti neįmanoma neapmąstant masinės žiniasklaidos vaidmens. Šį vaidmenį ironiškai vertina ir inscenizuoja tiek medijų meno klasikinis darbas – JAV menininkų kolektyvo „Ant Farm“ performanso „Media Burn“ dokumentacija, tiek Berlyne kuriančios lietuvių menininkės Dovilės Aleksaitės „Hypnosis Session“, primenantis apie Sovietų Sąjungoje paplitusį kultūrinį reiškinį – gyvai transliuojamus hipnozės seansus.

Tai, kaip vartojame vaizdus, veikia ne tik dabar besiskleidžiančią istoriją, bet ir praeities matymą ir atkuriamus praeities pasaulius. Apie tai ir apie antrosios kartos nostalgiją, tam tikrų vaizdinių nostalgijos nostalgiją – Maxo Grau kūrinys „Craving for Narrative“, analizuojantis savo paties kuriamus naratyvus, įkvėptus populiaraus Holivudo filmo „Grease“ scenų.

Persijn Broersen & Margit Lukács dekonstruoja idilinio peizažo įvaizdį kino istorijoje. Allison Henriquez darbas poetiškai perteikia naktinį video žvilgsnį. Tuo tarpu Forensic Architecture tyrimas-filmas „Triple-Chaser“ pristato video kaip įrankį atkurti ir atsekti istorijas iš įvairių perspektyvų“, – teigia parodos rengėjai.

Pasak bedrakuratorės M.Januševičiūtės, ši paroda vadinama videoperžiūrų kambariu, kur yra aštuoni skirtingi ekranai ir tiek pat videodarbų.

„Čia galima ateiti trims valandoms ir įnerti į juos, peržiūrėti darbus, kurie taip pat atliepia festivalio temas. Visi šie darbai yra skirtingi ir svarbūs kalbant apie festivalio kontekstą“, – sakė M.Januševičiūtė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kino festivalio pristatymo akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kino festivalio pristatymo akimirkos
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/