Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 24d. 19:45

Trys filmų rekomendacijos savaitgaliui

Kadrai iš filmų „Kaltė“, „Ateitis“, „Čia buvo Saša“
Kadrai iš filmų „Kaltė“, „Ateitis“, „Čia buvo Saša“

Renkantis filmą savaitgalio vakarui, rekomendacijas pateikia 15min. Šįkart – trys dėmesio verti vaidybiniai filmai, kuriuos pasižiūrėti galite namų kino platformoje „Cinema Club“.

Kaltė / The Guilty

Kaip jau buvo rašyta „Scanoramos“ apžvalgoje, Gustavo Möllerio režisūriniame debiute „Kaltė“ (The Guilty) žiūrovai nemato nieko daugiau – tik prie savo darbo stalo dirbantį pareigūną, pagalbos telefono dispečerį, tačiau drama, kuri veriasi per jo telefoninius pokalbius, privers įsitempti kur kas labiau, nei efektingas holivudinis trileris.

Darbo dienos pabaigoje Holmsas sulaukia skambučio – kalba pagrobta moteris. Ryšys greitai nutrūksta, tačiau Holmsas nusprendžia žūtbūt padėti išsilaisvinti skambinusiajai: apsiginklavęs vien telefonu, jis daro viską, ką mano esant teisinga. Įspraudęs savo herojų į ankštą biurą, režisierius kuria klaustrofobišką, dusinančią atmosferą – Holmsas (puikus aktoriaus Jakobo Cedergreno darbas), lygiomis dalimis kankinamas frustracijos ir empatijos, netrukus pats tampa savo gerų ketinimų įkaitu. Pasirodo, situacija yra gerokai sudėtingesnė, nei galėjo pasirodyti.

VIDEO: Filmo "Kaltė" anonsas

„Kaltė“ yra puikus kino dramaturgijos kūrinys (scenarijų G.Mölleris rašė su Emiliu Nygaardu Albertsenu) – ir ne tik dėl to, jog jame pulsuote pulsuoja įtampa, o twistai subtilūs, netikėti, grakštūs. Taip, scenaristai užsuka trilerį, prikaišiotą mįslių, tačiau už jų išgliaudymą kur kas svarbesnė vidinė personažo drama. Holmsas čia yra ir manipuliatorius, ir manipuliuojamasis, ir pasiaukojantis herojus, ir antagonistas. Ir visada, nuo pirmos iki paskutinės filmo minutės, kaltės kamuojamas žmogus.

Čia buvo Saša

Ernesto Jankausko ilgametražis debiutas „Čia buvo Saša“ prasideda scena, kurioje Jurga ir Tomas sugrįžta prie savo automobilio. Čia buvo Saša, bet jo nebėra. Kaip ir Jurgos rankinės.

Šioje istorijoje, kurioje atsisakoma linijinio pasakojimo, Sašos dingimas yra vienas lūžinių, į finalą vedančių epizodų. Tačiau iki jo žiūrovai ne kartą sugrįš į praeitį – susipažins su Jurgos bei Tomo pora ir sužinos, kad jiedu iš tiesų norėjo įsivaikinti mažą mergaitę. Tik dėl biurokratinės klaidos atvykus į vaikų namus jiems buvo pasiūlyta praleisti dieną su sunkiai sutramdomu dvylikamečiu Saša. Tomas ir Jurga šią dieną įsivaizdavo kitaip. Iš tiesų, ši diena niekada neturėjo nutikti.

VIDEO: Filmo „Čia buvo Saša“ anonsas

Personažų portretai skleidžiasi palengva ir su kiekvienu dramaturginiu sugrįžimu atgalios įgauna vis naujų spalvų – kantrus ir supratingas Tomas paaiškėja turintis nemažai dvejonių bei santūrumu dangstomos frustracijos, o aklai savo tikslo siekianti Jurga pasirodo esanti gerokai pažeidžiamesnė, nei atrodė iš pradžių. Tai, be jokios abejonės, yra ir puikaus aktorių dueto nuopelnas. G.Siurbytė ir V.Novopolskis kuria sudėtingus personažus, atsidūrusius sudėtinguose santykiuose. Ne tik su savo partneriu ar šeimos nariais bet, svarbiausia, su pačiu savimi – būtent vidinius personažų konfliktus bei nuolat vykstančias transformacijas filme „Čia buvo Saša“ ir yra įdomiausia stebėti.

Visą filmo recenziją skaitykite čia.

Ateitis / Things to Come

Paryžių sukaustęs streikas, pusryčiai gamtoje, atostogos Bretanėje, samprotavimai apie autoriaus sąvoką ir socializmą – skaitant šiuos žodžius nesunku susidaryti įspūdį, jog režisierės Mios Hansen-Løve Prancūzija filme „Ateitis“ yra nelyg atgyvenusi Prancūzijos parodija. Tačiau tai toli gražu nėra tiesa. Kaip jau buvo rašyta po filmo premjeros Lietuvoje, rodydama Prancūziją, kaip ir pasakodama savo herojės istoriją, režisierė sugeba remtis puikiai atpažįstamomis detalėmis, kurios čia nevirsta klišėmis.

Natali (akt. Isabelle Huppert) moko filosofijos Paryžiaus licėjuje. Ištekėjusi, du suaugusius vaikus turinti moteris vieną dieną išgirsta vyro sprendimą – po 25-erių bendro gyvenimo metų jis palieka namus, nes rado kitą. Prasideda nelaimių ruožas, o aiškiai sustyguotas Natali gyvenimas netenka pagrindo. Tik priešingai nei daugelyje filmų, pasakojančių apie krizes, „Ateityje“ atsisakoma verksmingo tono ir bet kokios užuominos į tradicinę dramą.

VIDEO: Flmo „Ateitis“ anonsas

Nors filme netrūksta įvykių, atrodo, jog nieko neįvyko – akistaton su savo vienatve stojusi moteris gyvena toliau. Jos kasdienybė pernelyg nepasikeičia, gyvenimas nesugriūna, o ir jos pačios, rodos, tikrai negalėtum pavadinti palūžusia. „Ateityje“ taip pat nėra nei kulminacijos, nei viską išsprendžiančios viltingos atomazgos. O už tokį gaivų žvilgsnį į kine gerokai pabodusią temą bei lengvą režisūrinę ranką M.Hansen-Løve Berlynalėje buvo apdovanota „Sidabriniu lokiu“.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/