Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 7d. 20:01

Trys filmų rekomendacijos savaitgaliui

Kadrai iš filmų „Borgmanas“, „Žiulis ir Džimas“ ir „Žemės druska“
Kadrai iš filmų „Borgmanas“, „Žiulis ir Džimas“ ir „Žemės druska“

Renkantis filmą savaitgalio vakarui, rekomendacijas pateikia 15min. Šįkart – trys dėmesio verti filmai, kuriuos pasižiūrėti galite namų kino platformoje „Kino deli“.

Borgmanas / Borgman

Borgmanas – iš miško tankmės išlindęs, apskuręs ir purvinas vyras – stovi ant prabangaus priemiesčio namo slenksčio. Paklausus, ar galėtų nusimaudyti, jam prieš nosį užtrenkiamos durys. Tačiau tikėtis, kad taip lengva atsikratyti Borgmano, misiją vykdančio blogio įsikūnijimo, naivu. Tuo netruks įsitikinti namo gyventojai, kurie bus įtraukti į pavydo, tamsiausių savo troškimų ir baimių raizginį.

Olandų režisieriaus Alexo van Warmerdamo absurdo trileris „Borgmanas“ (2013) premjerą šventė Kanų kino festivalyje, o nuo to laiko savo juodesniu už juodą humoru, gerklę gniaužiančia įtampa, keisčiausiomis alegorijomis bei hipnotiškais vaizdiniais jaukė žiūrovų protus visame pasaulyje.

VIDEO: Filmo „Borgmanas“ anonsas

„Borgmaną“ sunku su kuo nors palyginti – tai iš kino konvencijų išsivaduojanti, netikėta, o kai kuriuos žiūrovus gal net šokiruosianti patirtis. Ir perskaityti šį sodrų filmą galima skirtingai. Nuo religinių interpretacijų, sužadintų citatų iš Biblijos, kurios iš tiesų nėra citatos iš Biblijos, nesunku pereiti prie privilegijuotųjų kritikos, nors privilegijomis ir privilegijuotųjų kalte režisierius žongliruoja taip, kad vienareikšmio atsakymo nerasime ir čia. Viena aišku, „Borgmanas“ yra apie blogį, kuris tarpsta visur. Tai vienintelis dalykas, kuriuo A.van Warmerdamas savo žiūrovams neleidžia suabejoti.

Žemės druska / The Salt of the Earth (2014)

Šio dokumentinio filmo pradžia tapo dvi režisieriaus Wimo Wenderso įsigytos nuotraukos. Vienoje – akla moteris, kitoje – darbininkai. Abi jos sukurtos visą pasaulį išmaišiusio ir savo darbuose įamžinusio brazilų fotografo Sebastião Salgado. Praėjus ketvirčiui amžiaus, W.Wendersas imasi kurti filmą apie nuotraukų autorių, į pagalbą pasitelkdamas jo sūnų, Juliano Ribeiro Salgado.

„Žemės druska“, Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje pelniusi specialųjį žiuri prizą, S.Salgado asmeninio gyvenimo istoriją pristato punktyriškai. Filmo autoriams, didžiąją laiko dalį rodantiems įspūdingas S.Salgado nuotraukas, gerokai įdomesnis jo kūrybinis kelias, fotografą vedęs per daugiau nei šimtą šalių: kvapą gniaužiančius gamtos kampelius, karinius konfliktus, ekologines katastrofas ir skurdą.

VIDEO: Filmo „Žemės druska“ anonsas

Filmas pristato tris skirtingas perspektyvas – paties fotografo, jo sūnaus ir W.Wenderso, per kurias žiūrovai gali dirstelėti į sudėtingą ne tik S.Salgado, bet ir mūsų visų kelionę. Ją S.Selgado įvardija karų, represijų ir beprotystės istorija, tačiau net ir tokioje tamsoje gali rastis vilties grumstas – visą gyvenimą stebėjęs, kiek daug visko naikiname, gimtinėje S.Salgado bando atkurti bent gabalėlį tropinio miško.

Žiulis ir Džimas / Jules and Jim

Francois Truffaut 1961 m. sukurtas „Žiulis ir Džimas“ yra prancūzų „Naujosios bangos“ klasika. Viena tų juostų, kuri niekada nedings iš privalomų pamatyti filmų sąrašų, nepaliaus būti cituojama ir dar ne vienai sinefilų kartai taps meile iš pirmo žvilgsnio.

„Žiulis ir Džimas“ nukelia į Paryžių prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kur užsimezga meilės trikampis tarp Katerinos ir dviejų draugų – prancūzo Džimo ir vokiečio Žiulio. Katerina – laisva ir nepriklausoma, kupina jaunatviško šėlsmo ir ryžto, galiausiai bus priversta pasirinkti vieną iš draugų, tačiau tai, ar jos sprendimas buvo teisingas, paaiškės tik po daugelio metų.

VIDEO: Filmo „Žiulis ir Džimas“ anonsas

F.Truffaut pavyko sukurti lengvą ir valiūkišką jaunos meilės portretą, kurio iš pirmo žvilgsnio nepastebimas svoris personažus pradeda slėgti tik po kurio laiko. Nors F.Truffaut filmas yra liaupsinamas dėl daugybės skirtingų priežasčių – fantastiško aktorių kolektyvo, stiliaus pojūčio, „Naujosios bangos“ pažado įkūnyti tikrovę išpildymo – didžiausiu šio filmo laimėjimu man atrodo būtent tai, kaip meistriškai jis rodo bėgantį laiką. „Žiulis ir Džimas“ žiūrovus panardina į raibuliuojančią, regis, pradžios ir pabaigos neturinčią kasdienybę, iš kurios staiga pabundama supratus, kiek daug visko – meilės, tikėjimo, nekaltumo – jau prarasta. Nerūpestingos popietės Pietų Prancūzijoje liko kažkur praeity. Dabar širdyje tik ilgesys, o prieš akis – kino kronika: nacistinėje Vokietijoje deginamos knygos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos
Interviu
Interviu

Video

17:24
00:38
13:16

Esports namai

URBAN˙/