Sėkmės paslaptis – kūrybiškumo ir sunkaus darbo kokteilis
„Aš esu labai laimingas ir manau, kad mes dar kartą įrodėme, jog kūrybiškumas ir sunkus darbas gali sukurti stebuklus. Manau, kad mes sukūrėme vieną,“ – sako A. Ramaška, savo patirtimi jau pasidalinęs tarptautinėje virtualioje konferencijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 500 dalyvių, tarp kurių – kolegos iš „Kanų kino festivalio“, „Berlyno kino festivalio“, „Karlovi Varų kino festivalio“ ir kitų panašių, pasaulyje pripažintų renginių.
Pasak A. Ramaškos, „Kino pavasaris“ buvo pirmasis festivalis, kuriam teko susidurti su karantino situacija ir, kurio komanda, nepaisant to, nenuleido rankų. Nors komandai teko susidurti su įvairiais iššūkiais, svarbiausias tikslas pasiektas – didžiąją dalį festivalio filmų žiūrovai pamatė.
Dovilė Raustytė-Mateikė sako, kad šis festivalis buvo neabejotinai kitoks ir tai, ką teko patirti, buvo labai įdomi. Nepaisant to, komunikacijos vadovė neslepia liūdesio dėl to, kad filmai nepasiekė didžiųjų kino ekranų, nebuvo galima susitikti su žiūrovais, pristatyti jiems filmų, pabendrauti, išgirsti jų įspūdžių.
Kino patirtis: ne vien žiūrėti, bet ir kalbėti
Lenkų režisieriaus Jano Komasos filmas „Kristaus kūnas“ šiemet festivalyje ne tik gavo žiūrovų simpatijų apdovanojimą, bet ir sulaukė daugybės reakcijų viešojoje erdvėje, žiūrovai nevengė palikti atsiliepimų, nuomonių ir komentarų apie matytą dramą. Ir tai – ne vienintelis atvejis. Net ir žiūrint filmus namuose, noras kalbėti apie juos, rekomenduoti matytas istorijas kitiems, išliko labai stiprus.
„Filmo žiūrėjimas namuose niekada neprilygs kino salės patirčiai“, – sako A. Ramaška. Jam pritaria ir programos sudarytoja Aistė Račaitytė, teigianti, kad kiekvieną filmą didesniu natūraliai paverčia kino teatro ekranas, o visi režisieriai, kurdami savo filmus, orientuojasi į būtent šį didelio vaizdo potyrį. Vis tik A. Račaitytė sako, kad tai – ne festivalio sumanymas ar persiorientavimas, o laikinas pasikeitimas, reaguojant į susidariusią situaciją.
Naujas verslo modelis ar vienkartinis projektas?
Susumavus peržiūras paaiškėjo, kad festivalio filmus namuose pamatė beveik tiek pat žiūrovių, kiek „Kino pavasaris“ sulaukė praėjusiais metais. Nereikia nuomoti kino salių, organizuoti susitikimų – galima sutaupyti daug pinigų. Paklausus, ar išbandžius tokį modelį, nekilo minčių perkelti festivalį į namų kino platformas, pasirodė, kad atsakymas – gerokai sudėtingesnis...
Plačiau – naujausiame „Kino pavasario“ pokalbių epizode:
