„Labai sunku skaityti eilėraštį, tarsi pardavinėtum lašišą. O dabar aukcionas – kilogramas tiek ir tiek“, – susitikimo pradžioje sakė S.Parulskis. Kaip ir daugelis jo susitikimų, tai buvo rimtumo ir humoro mišinys, kur derėjo šmaikštūs pasvarstymai su apmąstymais apie poezijos rašymą, o taip pat ir eilių skaitymais.
Nors susitikimai su S.Parulskiu visuomet geriausiai patiriami gyvai, čia siūlome keletą vaizdingų kūrėjo posakių.
Apmąstydamas Algirdo Juliaus Greimo mintį, kad poezija yra tokia pati kalba kaip ir visos kitos, kurios reikia mokytis: „Gaila, kad tos poezijos kalbos niekas nebenori mokytis, ji vis prozėja, išeina iš ribų, ir tampa nebeįdomu“.
Apie atmintį: „Aš nieko neprisimenu, – man yra gera, kad mano atmintis bloga. Aš ne Venclova, kuris pamato ir įsimena“.
Apie tai, ką poetai rašo ir galvoja: „Tai, ką mes rašome, visiškai nesusiję su tuo, ką mes galvojame. Mes už tai nebaudžiami, nes mes ne politikai“.
Apie šlovę: „Po mirties man šlovės nereikia, aš dabar noriu“.
Apie ritmą ir rimą: „Begalinė laisvė – kartais per daug, nebegali laisvės suvaldyti, negali mėgautis. Bet kai esi įkištas į ritmą ir rimą, eini, ir galvoji, Viešpatie, kur dabar išeisiu“.
Apie savo sugrįžimą į poeziją: „Poetui poezija visada išėjimas iš proto“.
Apie skirtį tarp žanrų: „Literatui rašymas yra šūdo krūva, kurioje nėra didelio ar mažo, viskas yra ta pati krūva“.
Atsakymas A.Andriuškevičiui, ką jis galvodavo tarnaudamas desantininku, kai šokdavo į žemę: „Dažniausiai galvodavau, kad neišsimuščiau dantų“.
Apie tai, kaip teko skaityti poeziją BMW salone: „BMW parėmė mano albumo leidybą, ir dabar visi rašytojai manęs nekenčia. Aš dabar kaip Paskenduolė“.
Atsakymas G.Grajauskui, ar iki šiol sapnuoja, kad jį nori paimti į sovietinę kariuomenę, o jis negali įrodyti, kad jau tarnavo: „Iš pradžių sapnuoji, kad matematikos egzaminas. Paskui – kad į armiją vėl ima ir negali įrodyti, kad jau tarnavęs. Paskui dar kažkas būna – tik neprisimenu, su dviračiais ar su sliekais“.
Apie tai, ką veikia gyvenime: „Kaupiu sapnų atsargas amžinybės miegui“.
Kas bendro tarp poezijos ir fotografijos: „Vaizdas ir vaizdinys – tai bendra. Bet šiaip fotografija yra brangiau. Kainuoja brangiau“.
Apie kitą planuotą pavadinimą šiam rinkiniui: „Buvau sugalvojęs „Bučinio ašmenys“. Bet pagalvojau – taip nusiristi... Tada sugrąžinau šitą, ne taip bjauru“.
Apie pasirinkimus: „Bus eilėraštis apie nuogą moterį ir fotografija. Ką rinksis vyras?“
Apie tai, kas yra esminio: „Arba ištiks tas jausmas, kad prisiliečiau prie būties, arba neprisiliečiau“
