Ekspertai atrinko 11 geriausių lietuvių autorių grožinių knygų, po 15 lietuvių autorių negrožinių ir poezijos knygų bei po 15 verstinių autorių grožinių, negrožinių ir poezijos knygų.
Savo sąrašą balsavimui pateikė ir šių rinkimų rėmėjai – internetinė knygų parduotvė patogupirkti.lt, paskelbusi perkamiausių metų knygų sąrašą. Už mėgstamiausias knygas čia balsuos tik skaitytojai.
15min metų knygų rinkimai vyksta trimis etapais. Dabar iki gruodžio 13 dienos skaitytojai gali balsuoti ir išrinkti, jų nuomone, vertingiausias per metus išleistas knygas. Paskui ekspertų komisija balsuos dėl kiekvienoje kategorijoje 5 daugiausia skaitytojų balsų gavusių knygų. Taigi, išrenkant laimėtoją 50 proc. lems skaitytojai, 50 proc. ekspertai.
Nugalėtojai bus paskelbti gruodžio 19 dieną.
BALSUOTI RINKIMUOSE GALITE ČIA
Kviečiame susipažinti su knygomis, rinkimuose dalyvaujančiomis lietuvių poezijos kategorijoje.
Dovilė Bagdonaitė, „Takeliai_žolėje“
Leidykla: „Bazilisko ambasada“
Dovilės Bagdonaitės poezijos kalba kreiva, intymi ir viliojanti, tokia kaip ir išminti takeliai greta šaligatvių. Autorė rašo judėdama mieste, besigilindama į meno istoriją, sutikdama žmones ir skrolindama būdus kovoti su nemiga. Svarbią vietą čia užima queer patirtys, iš jų kylančios įtampos, konfliktai ir meilė. Knygos takelių taksonomija borchesiškai netinkama. Dovilė Bagdonaitė debiutavo laimėjusi PK konkursą su eilėraščių rinkiniu „Mėlynojo banginio širdis“ (2016). „Takeliai_ žolėje“ – antrasis poetės eilėraščių rinkinys. Autorė taip pat aktyviai kuria vizualiųjų menų lauke, jos kūrinių galima rasti viešosiose Vilniaus erdvėse.
Simonas Bernotas, „Pasakų parkas“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
„Pasakų parkas“ pasižymi savita estetika – energingu ir nenuosaikiu kalbėjimu, žongliravimu įvairiais stiliais, autorius motyvuotai naudojasi plačiu meninių raiškos priemonių spektru. Eilėraščiuose atsiskleidžia platus kultūrinis akiratis, subtilus humoro jausmas, o savarankiškas estetinių problemų formulavimas išskiria juos iš kitų jaunosios kartos autorių kūrybos. „Pasakų parkas“ – vienas Vilniaus parkų – tampa knygos temine ašimi, kuri žymi tiek konkrečią Vilniaus miesto erdvę, tiek neišsipildžiusią šios erdvės utopiją. Rinkinyje žaismingai atskleidžiamos žiaurumo, geismo, išsiskyrimo, susvetimėjimo temos, autoriui svarbi kalbos problema, reikšmės kūrimo ir ribotumo klausimas. Simono Bernoto (gim. 1993) debiutinė poezijos knyga „Reivas“ (2019) pelnė Lietuvos kultūros ministerijos Metų debiuto premiją.
Antanas A.Jonynas, „153 sonetai“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Tradicinė soneto forma itin būdinga ir įprasta Antano A.Jonyno kūryboje, nemaža sonetų esama jau pirmojoje jo knygoje „Metai kaip strazdas“, išėjusioje 1977 metais. Poetas yra sukūręs daugiau kaip du šimtus soneto forma parašytų eilėraščių, taip pat ir keletą sonetų vainikų. Šioje knygoje pats autorius simboliškai atrinko 153 sonetus, greta jau ankstesnėse knygose publikuotų pateikiami ir dar niekad neskelbti kūriniai. Dirbdamas su tokia kanonine forma A.A.Jonynas įstengia išvengti monotonijos, sugeba pasiekti net formalios įvairovės – itališką petrarkiškąjį sonetą keičia angliškas šekspyriškas, o kartais improvizuojama netgi suardant tradicinę katrenų ir ketureilių eilę. Sonetams būdinga didelė temų įvairovė, tarp lyrinių, filosofinių, dramatinių gaidų kai kur įsipina ironiškos, sarkastiškos intonacijos, humoro blyksniai.
Patricija Gudeikaitė, „Kontaktas“
Leidykla: „Kitos knygos“
Patricijos Gudeikaitės poezija tamsi, lotreamoniška. Eilėračiuose gaivališkai ir atvirai, o kartais pasitelkiant intertekstus veriasi ribinės būsenos. Jos yra tarsi plona membrana tarp autorės ir pasaulio, tarp žmogaus ir vaizduotės siaubo, smelkiančio stipriau nei realybė. Šios patirtys apmąstomos tarsi iš distancijos, lyg gebant pažvelgti į viską iš šalies. P.Gudeikaitė legitimuoja ribines būsenas, pasitelkia literatūrą kaip būdą jas analizuoti ir įforminti. Šie tekstai yra ryškūs jaunosios kartos kūrybos kontekste, autorės balsas atpažįstamas. P.Gudeikaitės poezijoje intertekstai naudojami iš gyvo poreikio – jos kūryboje pasitelkiamos asmenybės, dažniausiai menininkai ir rašytojai, atsiskleidžia naujai, tamsesniais atspalviais. Ribinių būsenų tema eina ir per intertekstus. Patricija Gudeikaitė (gim. 1998) – jaunosios kartos poetė, literatūrinių renginių organizatorė. 2020 m. festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“ buvo apdovanota A.A.Jonyno prizu.
Renata Karvelis, „mOterOs“
Leidykla: „Slinktys“
Renata Karvelis – rašytoja, menininkė. Gimė 1988 m. Gyvena Tauragėje. Knygoje „mOterOs“ veriasi aktuali, originali ir drąsi moteriškumo samprata. Eilėraščiuose kalbama apie moteris, moterystę, solidarumą, feminizmą. Gausu kritikos šiuolaikinio pasaulio detalėms, vis dar dažnai pasitaikančioms vyrų ir moterų nelygybės apraiškoms. Eilėraščiai ironiški, provokuojantys, kviečiantys diskusijai, taiklūs ir nenuspėjami.
Vytautas Kaziela, „Neatsimerk, Viešpatie“
Leidykla: „Kauko laiptai“
Vytauto Kazielos naujasis eilėraščių rinkinys „Neatsimerk, Viešpatie“ sufleruoja, kad bus kalbama apie kraštutinius išgyvenimus. Taip ir yra – eilėraščiuose, viena vertus, kalbama apie egzistencinę subjekto vienatvę, išsiskyrimus, artėjančią mirtį, kita vertus, apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. Tarsi atsakydamas į filosofo Friedricho Nietzsche's paskelbtą „Dievo mirtį“, poetas rašo: „šitos masinės / kapavietės / yra dar viena / Dievo mirtis // nesiekiant / nieko išgelbėti“. Eilėraščiuose nuolat tvyro įtampa, kuri sukuriama pasitelkiant konkrečias detales, jungiant jas asociatyviais ryšiais.
„Mačiau Vilnių. Poezijos antologija pirmojo Vilniaus paminėjimo 700 metų sukakčiai“ (sudarė Mindaugas Kvietkauskas, Alvydas Šlepikas)
Leidykla: Vilnius UNESCO literatūros miestas
„Ši antologija klostėsi nenuspėjamai, tarsi pati savaime diktuodama siužetą. Pirminis sumanymas — atrinkti Vilniaus šiuolaikinės poezijos ir jos daugiakalbės tradicijos tekstus, po keletą kiekvieno autoriaus eilėraščių — ėmė keistis, pradėjus skaityti renkamus kūrinius. Atrodė, kad skirtingų poetų tekstai kalbasi tarpusavyje, jungiasi į tam tikrus simbolinius mazgus, telkiasi apie tam tikras miesto vietas, ir kad iš jų ima ryškėti poetinis Vilniaus žemėlapis“, – taip įvade rašo vienas leidinio sudarytojų Mindaugas Kvietkauskas.Tai poetinė meilės miestui išraiška, išsakyta įvairiausiomis kalbomis – daugelį eilėraščių šioje antologijoje lietuvių kalba perskaitysite pirmą kartą.
Marija Mažulė, „Fosilijos yra nėriniai“
Leidykla: „Kauko laiptai“
Kaip teigė knygos „Fosilijos yra neriniai“ redaktorius Donatas Petrošius, „gali pasirodyti, kad šioje knygoje susitinka dvi Marijos. Pirmoji turi planą kuo tiksliau užrašyti savo giminės istoriją. Antroji – pagrįsti savo kilmę iš poezijos. Užsigalvojus – kuri yra stipresnė, galiausiai susivoki, kad niekas su niekuo čia nesivaržo, o autorė yra viena ir vientisa. Vis viena tikiuosi, kad skaitysiantieji bent kartą pasimes, sutriks. O paskui – nuskaidrės“. Tai debiutinė šios autorės knyga.
Diana Paklonskaitė, „Gėlės kaip šunys“
Leidykla: „Slinktys“
Trečiasis Dianos Paklonskaitės eilėraščių rinkinys „Gėlės kaip šunys“. Tarp poetės knygų ilgoki laiko tarpai. Štai rinkinys „Gilaus mėlynumo“ pasirodė 2006 metais, o antrasis, „Lakštingalų Airijoj nėr“, tik po aštuonerių metų (2014). Tai rodo, kad autorė ne tik kantri, bet ir itin reikli savo kūrybai – ilgokai tikrina, juvelyriškai šlifuoja kiekvieną naują eilėraštį, tada tik ryžtasi jį spausdinti. Rinkinys „Gėlės kaip šunys“ parašytas verlibru, jį sudaro trys skyriai – „Sliekų satsangas“, „Va šitaip, iš lėto“ ir „Šokantys šermukšniai“. Švelnūs, neperspausti benamio, benamystės motyvai, pokalbiai su plunksnos broliais, atminties blyksniai, savotiškas Lietuvos susigrąžinimas, gėrėjimasis tėviške, grįžus iš emigracijos Dubline, – viskas pavirsta grakščiu poetiniu mezginiu.
Auris Radzevičius-Radzius „Tuštumos duomenys“ (sudarė Greta Ambrazaitė, Simonas Bernotas, Dominykas Norkūnas Auris Radzevičius-Radzius)
Leidykla: „Bazilisko ambasada“
Rinktinė „Tuštumos duomenys“ aprėpia visą poetinę autoriaus kūrybą, atskleidžia jos raidą ir autentiškumą – čia publikuojama debiutinė knyga „Ornamentas vietoj laivo“ (1990) ir per šimtą vėlesnių eilėraščių. Knygą papildo Radziaus kūrybos recepcija ir biografiniai kontekstai, fotografijos ir prisiminimai. „Ir pirmoji A.Radzevičiaus-Radziaus knyga „Ornamentas vietoj laivo“, ir „Tuštumos duomenys“ dabartinei jaunajai poetų ir skaitytojų kartai, tikėtina, iš dalies jau yra ir ateityje gali dar labiau tapti kultinėmis knygomis, nes jose nėra saugių, pristabdytų ir kaip nors vertybiškai normuotų metaforų, motyvų ir prasmių – viskas čia vienodai drąsiai ir negrįžtamai verčia galvoti apie žmogaus ir jo kūrybos sąlygiškumą arba neatšaukiamybę. Tai, kas parašyta, nepanaikinama net kirvio mostais“, — yra teigęs Ramūnas Čičelis. Auris Radzevičius-Radzius (1965–2019) – poetas, tapytojas, scenografas, ryški andergraundinio meno figūra.
Kristina Tamulevičiūtė, „Gyvybė“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Poezijos knygą „Gyvybė“ sudaro septyni ciklai. Rinkinio struktūra yra žiedinė – pirmuose eilėraščiuose kalbama apie vaikystę, o paskutiniuose – apie motiną, auginančią ir prarandančią savo vaikus. Eilėraščiuose daug dėmesio skiriama moters santykiui su miestu ir gamta, jaučiamas būties ir buities sunkis. Knygos išskirtinumas – drąsa liestis prie lietuvių poezijoje neįprastų patirčių: mažo vaiko netekties ir persileidimo, potrauminio streso sindromo, išbuvimo ir gedėjimo gamtos apsuptyje. Kita svarbi tema – kartų santykis su šalies istorija. Knygoje daug dėmesio skiriama gamtai, tačiau šiuose eilėraščiuose ji kitokia – klampi ir pilna paslapčių, nors drėgnose pelkėse galima ne tik pasiklysti, bet ir pajusti tikrąjį gyvybės pulsą.
Rimvydas Stankevičius, „Įsitvėrimai”
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Dešimtojo Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinio „Įsitvėrimai“ išskirtinumas viso autoriaus ankstesnio poetinio kelio kontekste ir yra tai, kad ši knyga yra apie „šiapus“. Be abejo, įprastas metafizinis matmuo eilėraščiuose niekur nedingsta, nes gera poezija jį privalo turėti, tačiau šios knygos semantinis laukas ir veiksmo vieta yra ne pomirtinis pasaulis, ne abstrakti kosminė ar metafizinė erdvė, o tai, kame kasdien leidžiame laiką ir ką visuotinai vadiname tikrove. Šią knygą būtų netgi galima pavadinti biografine, jei tik poezija apskritai geba tokia būti.
Dovilė Zelčiūtė, „Koks tavo vardas“
Leidykla: „Kauko laiptai“
Autorė Dovilė Zelčiūtė kaip ir ankstesniuose lyrikos rinkiniuose šioje poezijos knygoje „Koks tavo vardas“ lieka ištikima intymiam kalbėjimo būdui, meilės, mirties, gyvenimo geismo temoms. Ir stabteli prie viso, kas regis, neatimama ir gražu, betgi neapčiuopiamai iliuzoriška. „Šis spektaklis, – rašo Zelčiūtė, – man pats sunkiausias“. Ir tai – apie meilę! Tad kiek gi tikras yra mūsų gyvenimas, kas jame autentiška, neatimama, koks jo, anot autorės, vardas? Poetė be gailesčio perkelia visus sakralius išgyvenimus į sąlyginį teatro vyksmą. Ir vis dėlto tie išgyvenimai skaitytojui atpažįstami.
Aistis Žekevičius, „Atlaidžiai šypsosi bedugnė“
Leidykla: „Bazilisko ambasada“
Aistis Žekevičius (g. 1990) – poetas, vertėjas. Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Maratonas“, kuris buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sudarytą Kūrybiškiausių 2019 m. knygų dvyliktuką. Jo eilėraščiai versti į estų, latvių ir lenkų kalbas. „Atlaidžiai šypsosi bedugnė“ – antroji autoriaus knyga. „Mūsų pasaulis pavargęs ir kiek nusidėvėjęs: jis girgžda, blunka, kai kur visai neveikia, o ir šiaip tikriausiai ritasi velniop. Poetas, visa tai puikiai suprasdamas, vis tiek kaišioja tam bedugnėn besiritančiam pasauliui eilėraščius į ratus. Atlaidžiai, bet atkakliai. Sizifiškai, bet viltingai. Apokalipsės fone tyliai vykstant kasdieniam gyvenimui“, – apie rinkinį rašė poetas ir vertėjas Marius Burokas.
Justina Žvirblytė, „Mikrosfera“
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Justina Žvirblytė – 2023 m. „Pirmosios knygos“ konkurso laimėtoja poezijos kategorijoje. Kaip pati yra rašiusi, ji gimė ir užaugo Panevėžio rajone, Šilų miestelyje tarp daržų, šiltnamių, medžių ir paukščių. Baigusi mokyklą atsikraustė į Vilnių studijuoti biofizikos ir molekulinės biologijos. Šiuo metu studijuoja biochemiją doktorantūroje Vilniaus universiteto Biotechnologijos institute. Į knygą pakliuvę tekstai radosi stebint mikro- ir makroobjektus, vidines ir išorines sistemas. Kurdama poetė pastebėjo, kad poezijoje galioja tie patys dėsniai kaip ir gamtoje – pavyzdžiui, dideli dalykai, pakankamai nuo jų nutolus, pasidaro absurdiškai maži.