Čia pateiktas knygų sąrašas, tikimės, bent iš dalies padės atsakyti į jums rūpimus klausimus ir padės apsispręsti, kurios knygos vertos atsidurti jūsų namų bibliotekoje ir bus tinkamos pagalbininkės auginant vaikus. Sąrašas apima tiek jau klasika tapusias psichologines knygas, tiek šiandien aktualius tekstus, kuriuose rasite žinių apie vaikų priklausomybes nuo medijų, socialinių tinklų, kompiuterinių žaidimų ir pan.
Pirmojoje dvidešimtuko dalyje rasite bendro pobūdžio vaikų ugdymo knygas, antrojoje – siauresnio profilio knygas apie konkrečias temas, problemas, o paryškintas šriftas leis lengviau suvokti kiekvienos knygos išskirtinumą. Be abejo, tai ne baigtinis sąrašas, tad jeigu, jūsų manymu, kažką vertingo praleidome, pasidalinkite savo patirtimi komentaruose.
1. Wolfgang Goebel, Michaila Glockler „Padėkime augti. Sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos“ (Asociacija „Paramos Valdorfo pedagogikai bendrija“, 2015)
Tai yra mamos biblija visais vaiko auginimo klausimais (knygos apimtis virš 600 psl.) – tiek medicininiais, tiek ugdymo. Esminis šios knygos išskirtinumas, kad joje pateikiamas visuminis požiūris į vaiko raidą, remiantis antroposofija. Ši holistinės medicinos kryptis traktuoja žmogų kaip nedalomą kūno, sielos ir dvasios vienovę, gydyme subtiliai panaudojant gamtos ir žmogaus ryšius, meno terapiją, saviugdą. Antroposofinė medicina vakarietiškąją akademinę mediciną, papildo įžvalgomis apie žmogaus sielos ir dvasios raidą, taip sukuriant vientisą medicininę pedagoginę koncepciją. Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad vaikai, auginti pagal šios knygos pedagogines ir medicinines rekomendacijas, būna mažiau alergiški.
Pirmoji knygos dalis apima kasdienes vaikų ligas, negalavimus ir būdus, kaip juos gydyti. Labai naudinga yra skiltis su informacija apie skiepus, kuri gana išsamiai ir objektyviai nušviečia kiekvieno skiepo sudėtį, naudą, būtinumą, riziką, visu tuo padedant tėvams priimti sprendimus ir atsakomybę už savo vaikų sveikatą dėl (ne)skiepijimo.
Antroje knygos dalyje aptariamos vaikos raidos stadijos ir pateikiama patarimų, kaip individualiai ugdyti kiekvieną vaiką, taip pat nuorodų suaugusiųjų saviugdai. Kalbama ir apie tai, kaip šiais laikais išvengti raidos sutrikimų. Pateikiama siūlymų dėl žaidimų, pojūčių lavinimo, maitinimo, aprangos bei miego, kurie yra svarbūs vaiko fizinei ir dvasinei sveikatai.
Trečioji dalis skirta pedagogikai ir gydomajam jos poveikiui aptarti. Autoriai teigia, kad šiais laikais puoselėjant naują šeimos ir auklėjimo kultūrą privalu atsižvelgti į ugdymo ir gydymo tarpusavio ryšius. Todėl turi keistis ir požiūris į žmogų: gamtos mokslų rezultatus turi papildyti naujausių dvasinių tyrimų įžvalgos, kurias atskleidžia Rudolfo Steinerio antroposofija bei kitos mūsų visų laikų visuminio pažinimo teorijos.
„Padėkime augti. Sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos“ – knyga, apimanti medicinos, vaiko raidos stadijų, ugdymo, lavinimo žinias, remiantis antroposofija.
2. Aušra Kurienė „Kaip užauginti žmogų“ („Alma littera“, 2017)
Vaikų psichologės Aušros Kurienės knyga „Kaip užauginti žmogų“ apima bene plačiausią vaikų amžiaus ir temų spektrą panašių knygų kontekste. Knyga labiau orientuota į psichologinius niuansus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį auginant vaikus, kad jie užaugtų sveikos asmenybės ne tik fiziologiniu, bet ir psichologiniu atžvilgiu.
Į vienuolika dalių padalinta knyga apima tokias aktualias temas kaip: ruošimasis tėvystei, mamos ir tėvo vaidmenys vaiko gyvenime, kas ypatingo vyksta kiekvienais metais iki mokyklos, kaip vaikui padėti pasirengti mokyklai, kaip padėti suprasti įvairius žmogiškų santykių aspektus, kaip vaikui ir tėvams padėti įveikti paauglystę, kaip padėti vaikams gyventi savo gyvenimą, įgyvendint savo svajones, o ne suprojektuotas tėvų, kaip šeimoms ir vaikams padėti išgyventi skyrybas, netektis, tėvų emigracijas tėvų ir t.t.
Knygą „Kaip užauginti žmogų“ gali pradėt vartyt dar tik besiruošiantys vaiko atėjimui į pasaulį tėveliai, ji bus naudinga iki pat vaikų išleidimo iš namų, o gal net ir dar ilgiau.
3. Danielis J. Siegelis, Tyne Payne Bryson „Auklėjimas be dramų“ („Vaga“, 2017)
Norite, jog vaikai liautųsi elgęsi netinkamai, bet taip pat norite reaguoti pagarbiai ir skatinti savo vaikus tobulėti? Norite santykius kurti, o ne griauti? Norite mažiau dramų? Galite tai pasiekti. Žinomas psichiatras Danielis J. Siegelis ir vaikų psichoterapeutė Tyne Payne Bryson knygoje „Auklėjimas be dramų: kaip visapusiškai lavinti vaiko protą ir numaldyti kylančias audras“ tyrinėja vieną daugiausiai iššūkių tėvams keliančių problemų – vaikų drausmę ir paneigia tradicinę teoriją, kad nusižengti = bausti.
Žaismingai iliustruotoje knygoje „Auklėjimas be dramų“ tėvai ras paprastų ir veiksmingų patarimų, kaip elgtis prasidėjus vaiko pykčio priepuoliui ar agresijai, išmokys švelniai numalšinti jo emocines audras ir nerimus. Išsamiai aprašytos įvairios probleminės situacijos ir jų sprendimų būdai suteiks tėvams daugiau žinių apie vaiko nervinę sistemą ir jo amžiui tinkamus auklėjimo metodus, išmokys taikiai spręsti konfliktus, įkvėps pasitikėjimo, stiprybės ir džiaugsmo kurti jaukius bei darnius santykius.
Knyga „Auklėjimas be dramų“ – iš esmės apie tai, kaip visapusiškai lavinti vaiko protą ir nuraminti kylančias audras. Autoriai, paaiškindami kaip veikia, vystosi vaiko smegenys, siūlo metodą, patariantį aiškiai nubrėžti ribas, tačiau išlikti emociškai atidiems savo vaikams, bei požiūrį, kurio esmė – mokyti ir padėti vaikams priimti teisingus sprendimus.
4. Edita Čekuolienė, „Augi(ni)mo psichologija“ („Alma littera“, 2014)
Tai dar viena bendro pobūdžio ir plataus temų spektro knyga apie vaikų auginimą, parašyta psichologės Editos Čekuolienės. Ši autorė taip pat yra knygos paauglėms „Nuo ančiuko iki gulbės“ (2009, „Tyto alba“) bendraautorė.
Autorė knygoje „Augi(ni)mo psichologija“ dalijasi daugiau kaip per trisdešimt metų sukaupta patirtimi ir žiniomis, kurios tėveliams, globėjams, seneliams ir auklėtojams padės susigaudyti sudėtinguose vaikų norų, pareigų ir geros savijautos labirintuose.
Knyga sudaryta iš 11 skyrių, kiekviename jų – vis skirtingos problemos, pradedant augi(ni)mo sezonais, mamų, tėčių ir senelių santykiais, pereinant prie skirtingo amžiaus vaikų šeimoje, jų gebėjimų ir talentų, ožiukų dresavimo ir ežiukų prisijaukinimo ir baigiant sudėtingais augi(ni)mo laikotarpiais, kančios pamokymais bei džiugiomis pamokomis. Taip pat yra atskiras skyrius aktualus šiuolaikiniams vaikams, tai interneto ir kt. informacinių technologijų integravimas/ribojimas vaiko gyvenime, apie čia tykančias grėsmes, priklausomybes ir naudą.
Svarbūs dalykai išskirti citatomis ir kitais grafiniais sprendimais, skaitymą paįvairina minimalistinės karikatūrinės iliustracijos.
Tai knyga visiems tėvams, vis ieškantiems kaip geriau auklėti savo vaikus, kaip elgtis vienose ar kitose situacijose ar tiesiog bendram suvokimui apie vaikų ugdymą praplėsti.
5. Ramunė Murauskienė „(Ne)tobulos mamos užrašai“ („Alma Littera“, 2017)
Ramunės Murauskienės knyga „(Ne)tobulos mamos užrašai“ – psichologės, kūrybingos ir ieškančios mamos užrašai. Tai viena iš paprasčiausiai parašytų knygų apie vaikų auginimą, bet ne prasčiausiai, ji – viena iš mano favoričių. Autorė, pati būdama trijų vaikų mama, o kartu psichologe, rašydama šią knygą remiasi ne viena teorija, o apima daug bendrų per gyvenimą sukauptų žinių, patirties, filosofijos, asmeninių įžvalgų. Jos knyga – gyvoji psichologija, paremta humanistine – dar vadinama širdies – pedagogika. Knygoje rasite daug pavyzdžių iš asmeninės autorės patirties su savo vaikais. Kaip ji pati įvardijo: „kalbu ne apie statistines mamas ir jų vaikus, o apie tikruosius vaikus ir labai tikras jų mamas.“
Knyga apima šias temas: mitai apie miegojimą kartu, vaiko maitinimas, kur prasideda ir baigiasi nepaklusnumas, kaip išmintingai drausti, mūsų atsakomybės ribos, kai ateina laikas lankyti mokyklą, vieniša mama: mitai ir tikrovė, tėvų barniai, kai gimsta antras vaikas, būreliai, psichologinė pagalba ir t.t..
Ramunės Murauskienės knyga „(Ne)tobulos mamos užrašai“ – esminiai laimingo ir sėkmingo gyvenimo su vaikais principai, parašyti paprasta kalba ir širdimi, be jokių įmantrių teorijų.
6. Rudolf Dreikurs, Vicki Soltz „Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams“ („Vaga“, 2017)
Tėvai nebežino, kaip šiais laikais elgtis su vaikais. Vaikų psichiatras dr. Rudolfas Dreikursas, šios knygos autorius, pataria nei nuolaidžiauti jiems, nei bausti, o tapti vaikų draugais. Knygoje rasite vaikų psichiatro siūlomus auklėjimo metodus, grįstus demokratiniais principais.
Knygos autorius dr. R.Dreikursas yra artimiausias individualiosios psichologijos kūrėjo Alfredo Adlerio sekėjas, jo idėjų propoguotojas, ir šioje knygoje jis daugiausia remiasi Adlerio metodikomis. Pateikdamas daugybę naudingų pavyzdžių, jis moko tėvus ir pedagogus, kaip bendrauti su neklusniais vaikais, kaip juos auklėti ir lavinti.
Mano akimis, kai kurie pavyzdžiai ar metodikos, aprašomos šioje knygoje, jau yra šiek tiek morališkai atgyvenę (knyga pirmą kartą išleista 1964 metais), bet daug šioje knygoje aprašomų principų jau tapę vadovėline klasika ir sėkmingai eksploatuojami kitų panašių knygų autorių, vaikų psichologų iki šių dienų. Esminė knygos mintis, kad norėdami padėti vaikui keisti savo elgesį, turime suprasti, kas lemia jo veiksmus ir kad vaiką išmokysime elgtis kitaip tik pakeitę jo elgesio motyvaciją.
Knygoje aprašomos šios temos: bausmė ir atpildas, konfliktų sprendimas, pagarbos vaikui rodymas ir jos diegimas kitų atžvilgiu, kritikos atsisakymas, vengimas skirti nepelnyto dėmesio, vengimas kovoti dėl valdžios, savarankiškumo skatinimas, apie linksminimasis kartu, šeimos taryba.
Rudolfo Dreikurso knygoje „Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams“ aprašomi vaikų auklėjimo būdai kaip mokomoji priemonė probleminiuose tėvų ir vaikų santykiuose. Ši knyga tiks tiems tėvams, kurie labiau pasitiki garsių šios srities autoritetų nuomonėmis, konkrečiomis elgsenos teorijomis ir ugdymo metodikomis.
7. Shefali Tsabary „Sąmoninga tėvystė. Kurkime darnų ryšį su vaiku“ („Alma Littera“, 2015)
„Sąmoninga tėvystė. Kurkime darnų ryšį su vaiku“ – tai naujoviškas, netradicinis, gal net revoliucinis požiūris į auklėjimą: knyga apie dvasinį bendravimą su vaikais. Ši knyga man pasirodė viena iš įdomiausių visų vaikų ugdymo knygų, nes autorė moko mus suvienyti savo sielą su protu įgautomis auklėjimo žiniomis, išgirsti pačius save, kai esame tėvai.
„Sąmoningos tėvystės“ tikslas – parodyti, kaip galima atpažinti emocines ir dvasines pamokas, kurias mums suteikia auklėjimas, ir kaip jas paversti akstinu patiems tobulėti
Shefali Tsabary vaiką vertina kaip savotišką tėvų veidrodį, kuriame tėvai gali pamatyti pamirštą save. Tėvai, kurie randa kelią į savo vidinę tapatybę, gali užmegzti gilų vidinį ryšį su savo vaiku. Taigi vaikai padeda tėvams išgyventi dabarties akimirką, atsisakyti egoizmo ir susitelkti į esminius dalykus. Autorė sujungia Rytų išmintį, Vakarų mokslą ir savo, kaip mamos, patirtį, apžvelgia visus vaiko augimo laikotarpius, pateikia įkvepiančių pavyzdžių.
Pasak autorės, kiekvienas vaikas gimsta turėdamas jau savo gyvenimo scenarijų, kad jie patys jau žino, kas yra ir kuo nori būti šiame pasaulyje. Tėvų užduotis, atsisakant tradicinio hierarchinio šeimos modelio – padėti jiems tai įgyvendinti.
Shefali Tsabary gimė Indijoje, filosofijos mokslų daktaro laipsnį gavo Kolumbijos universitete Niujorke, JAV. Ji anksti susidūrė su Rytų sąmonės samprata ir vėliau Rytų mokymus sujungė su vakarietiška psichologija. Būtent šis Rytų ir Vakarų tradicijų derinys lėmė tokią plačią autorės auditoriją.
Tai puikus autorės kreipimasis į visus mus, kad išlaisvėtumėm, taptume sąmoningesni, gebėtume užmegzti prasmingą ryšį su vaikais ir leistume vaikams rinktis jų gyvenimo kelią.
Shefali Tsabary auklėjimo metodai išskirtiniai, nes orientuoti į psichologiškai išsilavinusią ir dvasiniais ieškojimais besidominčią auditoriją, o pratarmę šiai knygai parašė pats Dalai Lama.
8. A. Faber ir E. Mazlish „Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų“ ( „Vaga“, 2017)
Adele Faber ir Elaine Mazlish – visame pasaulyje pripažintos ir daugybę apdovanojimų laimėjusios suaugusiųjų-vaikų santykių ekspertės. Jų dėstomos paskaitos ir sukurtos bendravimą gerinančios programos naudojamos tūkstančių įvairiausių grupių.
Šios knygos išskirtinumas nuo kitų panašių knygų, kad joje yra daug pratimų, padedančių praktiškai išbandyti ką tik perskaitytas žinias ir taip įtvirtini įgūdžius.
Tai knyga, kuria galima naudotis individualiai arba grupėse, o joje aprašomi būdai yra tinkami visiems vaikams nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Jau klasika tapęs kūrinys šiuo metu yra toks pats aktualus ir naudingas kaip ir tuomet, kada pirmą kartą pasirodė prieš trisdešimt metų, tik autorės naujus leidimus, kad šie būtų dar efektyvesni, papildė praktiniais pratimais. Knyga skaitoma gana lengvai, nes nėra jokių „sausų“ teorijų, pateikta daug konkrečių pavyzdžių, dialogų, praktinių pratimų bei papuošta tikrai smagiomis ir vaizdingomis vizualizacijomis.
Knygoje daug dėmesio skiriama šioms temoms: kaip padėti vaikams susidoroti su jų jausmais, bendradarbiavimas ir santykiai su vaikais bei jų inicijavimas, savarankiškumo skatinimas, alternatyvos bausmėms, vaikų išlaisvinimas iš jiems priskirtų vaidmenų, pagyrimai ir t.t..
Tai praktiškas ir aiškus gidas tėvams, norintiems efektyviai bendrauti su savo vaikais. Gausybė aprašymų, pavyzdžių ir iliustracijų pateikia paprastos informacijos ir žinių, kuriomis tėvai gali nedelsiant pasinaudoti praktiškai – mokytis kalbėtis bei spręsti problemas.
9. Violet Oaklander „Langas į vaiko pasaulį“ („Žmogaus psichologijos studija“, 2014)
Knygoje „Langas į vaiko pasaulį“ pateikiama daug praktinių pavyzdžių, kaip galime pažvelgti į paslaptingą vaiko pasaulį, jį suprasti, padėti išgyventi krizes, įveikti sunkumus, paskatinti augimą. Tam svarbu nuoširdžiai domėtis vaiku, priimti jį tokį, koks yra, būti greta.
Autorė Violet Oaklander kūrybiškai panaudoja įvairias meno, saviraiškos priemones, pateikia daugybę idėjų, galinčių padėti tiek su vaikais dirbantiems specialistams (psichologams, mokytojams, auklėtojams), tiek tėvams.
„Nors apie vaikystę paprastai kalbama kaip apie šviesų, nerūpestingą ir laimingą gyvenimo laikotarpį, dažnam vaikui šeimoje, mokykloje tenka susidurti su priešiška aplinka, negeranoriškais ar tiesiog nepakankamai supratingais suaugusiais, patirti baimę, kaltę, vienatvę, netektis. Šie patyrimai gali sukelti įvairių psichologinių simptomų, trikdyti sklandžią vaiko asmenybės raidą. Tokiomis situacijomis išeiti iš aklavietės vaikui gali padėti kvalifikuotas psichoterapeutas – žmogus, mokantis įvertinti vaiko sunkumus ir profesionaliai taikyti tinkamus psichoterapijos metodus, o svarbiausia – sugebantis būti su vaiku jo patyrimo erdvėje, jį išklausyti, suprasti.
Geštalto psichoterapijos atstovė Violet Oaklander knygoje „Langas į vaiko pasaulį“, remdamasi savo ilgamete patirtimi, labai paprastai, tačiau giliai ir teoriškai pagrįstai aprašo vaikų psichoterapijos metodus ir jų taikymo ypatumus įveikiant tokius sunkumus, kaip hiperaktyvumas, stresas, būklės po traumuojančių išgyvenimų, nesaugumo jausmas, žemas savęs vertinimas ir kita.
„Langas į vaiko pasaulį“ turėtų sudominti pirmiausia vaikų psichologus bei psichoterapeutus, tačiau jos skaitytoju gali tapti bet kas, kam smalsu žvilgterėti pro išminties langą į vaikystę – ir savo, ir apskritai žmogaus. Knygoje gausu pavyzdžių, kaip psichoterapeutė kūrybiškai panaudoja piešimą, lipdymą, pasakojimų kūrimą, vaidinimą, padėdama vaikams įsisąmoninti savo patyrimą, įveikti slogius išgyvenimus ir atrasti takelį vidinės laisvės bei savo galimybių įgyvendinimo link.
P.S. Yra išleista ir kita šios autorės knyga „Paslėpti lobiai: vaiko vidinio pasaulio žemėlapis“, („Žmogaus psichologijos studija“, 2012)
10. Isabelle Filliotaz „Viską išbandžiau. Priešgyniavimas, ašaros ir įniršio priepuoliai“ („Baltos lankos“, 2017)
Pavargę tėvai dažnai nuleidžia rankas. Kaip susitarti su vaikais, kai jie nenori rengtis ir tvarkytis, priešgyniauja, kai reikia eiti į mokyklą ar miegoti? Nevaldomą ar nervinantį savo mažylių elgesį tėvai linkę vertinti kaip piktavališkumą ir įžūlumą. Esama ir tokių, kurie kaltina save ir įžvelgia čia traumos padarinius. O gal yra kitų priežasčių? Nauji neurofiziologijos ir eksperimentinės psichologijos atradimai kitaip nušviečia tokį iš proto varantį elgesį.
Knygoje mažai teorijų, daugiau pateikiama iškalbingų piešinių, koncentruotų mokslinių aiškinimų ir naujoviškų patarimų, tėvams siūlančių elgtis pagal konkretų vaiko amžių. Aptariamas kiekvieno amžiaus tarpsnio specifiškumas, elgsenos tendencijos bei atkreipiamas dėmesys į tėvelių dažniausiai daromas klaidas bendraujant su vaikais.
Isabelle Filliozat – psichologė, psichoterapijos pedagogė, Ryšių ir emocijų supratimo mokyklos vadovė, daugybės knygų autorė. Anouk Dubois – psichomotorikos specialistė, ankstyvosios vaikystės metodininkė, sertifikuota Sąmoningų tėvų instituto instruktorė, veiksmingo bendravimo pagal dr. Thomą Gordoną metodininkė ir knygų dailininkė.
Knygoje pateikiama iškalbingų piešinių, mokslinių aiškinimų ir naujoviškų patarimų, tėvams siūlančių elgtis pagal vaiko amžių (nuo 1 – 5 metų).
11. Dr. Dan Kindlon ir Dr. Michael Thompson „Augant Kainui: kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį“ (Vaga, 2016)
Garsūs JAV vaikų psichologai Danas Kindlonas ir Michaelas Thompsonas knygoje „Augant Kainui: kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį“ susitelkia į berniukų elgesį bei jausmus, kurių dažnai nepavyksta įžiūrėti ir perprasti aplinkiniams.
Remdamiesi patirtimi, sukaupta per keturis darbo dešimtmečius, autoriai nagrinėja, kaip kultūra, brukdama sustabarėjusius, kartais net karikatūriškus, vyriškumo idealus, skurdina berniukų jausmų pasaulį ir pataria, ko reikia, kad šie užaugtų emociškai stabiliais, empatiškais, gebančiais mylėti, rūpintis ir bendrauti vyrais.
Knygoje nagrinėjamos tokios temos: kaip mokyti vaikus emocinio raštingumo, apsaugoti jų emocinį pasaulį, berniukų ir mergaičių skirtumai, klaidingas požiūis į berniukų judrumą, griežto auklėjimo pasekmės, žiaurumo kultūra, sporto reikšmė berniuko gyvenime, tėčio ir sūnaus, mamos ir sūnaus santykių svarba, berniukų paauglystė, brandos ritualai: alkoholis ir narkotikai, apie seksualinį smalsuma, pyktis ir smurtas.
Ši knyga berniukus auginantiems tėvams padės labiau suprasti berniukų sielas, suprasti, kaip jie kenčia, myli, konkuruoja, padedant jiems mokytis emocinio raštingumo.
12. Bruno Bettelheim „Kodėl mums reikia stebuklo: pasakų reikšmė ir svarba: psichoanalitinis požiūris“ („Tyto alba“, 2017)
Bruno Bettelheimas (1903–1990) – garsus žydų kilmės amerikietis vaikų psichologas ir psichiatras, ilgametis Čikagos universiteto psichologijos ir psichiatrijos profesorius. 1938–1939 m. kalėjo Dachau ir Buchenvaldo koncentracijos stovyklose, nuo 1939 m. gyveno JAV. B.Bettelheimą išgarsino įvairias traumas patyrusių vaikų terapijos metodas. Jo veikalai apie vaikų emocines traumas, brandos ritualus ir vyriškumo formavimąsi išlieka labai aktualūs iki šiol.
„Kodėl mums reikia stebuklo“ – vienas svarbiausių B.Bettelheimo darbų, jame į pasakas pasižiūrima psichoanalitiko žvilgsniu. Čia aptariamos visame pasaulyje žinomos pasakos („Trys paršiukai“, „Jūreivis Sindbadas“, „Anselis ir Grytutė“, „Raudonkepuraitė“, „Snieguolė“, „Miegančioji gražuolė“, „Pelenė“ ir kt.) ir atskleidžiama didžiulė jų reikšmė vaiko emocinei ir psichologinei raidai. Autorius teigia, kad pasakos per savo unikalią struktūrą perduoda vaikui tai, kas labai svarbu kiekvienam bręstančiam žmogui – įrankius suvaldyti savo vidinį pasaulį, orientyrus suvokti sudėtingas gyvenimo situacijas ir pagalbą ieškant iš jų išeities. Pasakos padeda pažinti save ir kitus, skirti gėrį ir blogį, priimti ne tik šviesiąją, bet ir tamsiąją gyvenimo pusę, suteikia drąsos ir mažina įtampą susidūrus su bauginančia, nepažįstama tikrove.
Knygoje aptariama žinomiausios pasaulio pasakos ir atskleidžiama didžiulė jų reikšmė vaiko emocinei ir psichologinei raidai.
P.S. Šia tema yra anksčiau išleista Marios Molicka knyga „Pasakų terapija“ („Vaga“, 2010)
13. Wolfgang Bergmann, Gerald Hüther „Priklausomybė nuo kompiuterio“ („Vaga“, 2011)
Wolfgango Bergmanno, Geraldo Hütherio knygoje „Priklausomybė nuo kompiuterio“ rašoma apie tai, kuo vaikus traukia kompiuteriai, tačiau joje informacija apie medijas, smegenyse vykstančius pokyčius ir priklausomybę nuo kompiuterio išdėstyta visiškai kitaip nei internete. Knygos tikslas nėra pranešti ką nors sensacingo, ji skirta padėti suprasti, kuo gi toks patrauklus modernusis medijų, socialinių tinklų pasaulis ir kaip kompiuteris veikia vaiko kūną ir sielą.
Vienas garsiausių vokiečių vaikų ir šeimos psichologų Wolfgangas Bergmanas kartu su kolega Geraldu Hütheriu teigia, kad nors realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už kompiuterinį, dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko augančiai kartai reikia norint atsiskleisti: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, struktūrų, kurios suteiktų paramą, ir žmonių, kurie suteikia globą, vertina, pripažįsta, padrąsina ir stiprina pasitikėjimą. Autoriai įsitikinę, kuo turtingesnis ir saugesnis yra vaikų gyvenimas, tuo atsparesni jie tampa virtualaus pasaulio vilionėms.
Knygoje „Priklausomybė nuo kompiuterio“ padedama tėvams suprasti, kuo patrauklus vaikams medijų pasaulis, ir dalinasi sėkmingai besiklostančių santykių ir klaidų, iš kurių tėvai sugebėjo išbristi, patirtimi.
P.S. Panašia tema yra anksčiau išleista Zarianos ir Ninos Nekrasovos knyga „Kaip atitraukti vaiką nuo kompiuterio ir ką daryti paskui?“ („Mijalba“, 2008)
14. Zariana ir Nina Nekrasovos „Be pavojų. Nuo gimimo iki mokyklos. Mokyklos tarpsnis“ („Mijalba“, 2010)
Laiminga žvaigždė, žinoma, niekam nepakenktų, tačiau, kalbant apie vaikų saugumą, didžioji dalis vaiko sėkmių ar nesėkmių priklauso nuo mūsų, tėvų, nuo tėčių ir mamų, močiučių ir senelių, nuo to, kaip mes ruošiame savo vaikus (tiek rėplinėjančius bamblius, tiek jau paaugusius) susitikti su didžiuoju pasauliu.
Kuo gi pasikliauti tėveliams, išleidžiantiems vaiką į mokyklą, sporto sekciją ar pas draugus? Autorės yra įsitikinusios: pasikliauti turime tik pačiais vaikais, juk mes negalime visą laiką būti šalia. Tačiau mes galime padaryti taip, kad vaikas širdyje jaustųsi saugus, įdiegdami jam vidinio saugumo įgūdžius ir juos vystydami. Knygoje vaizdingai rašoma, kaip įveikti mokykloje patiriamus stresus, ką priešpastatyti blogiems draugeliams (apie seksą, ekstremalias pramogas ir narkotikus čia taip pat rašoma).
Autorių nuomone, vaikų saugumo taisyklės laikosi ant trijų banginių, kitaip sakant, yra sudarytos remiantis trimis pagrindinėmis tiesomis. Jei tėvai jas žino ir taiko, vaikas turi daug daugiau šansų išvengti pavojingų traumų, tiek fizinių, tiek ir dvasinių. Knygoje medžiaga išdėstyta pagal vaiko amžių: nuo gimimo iki mokyklos. Kad skaitymas nebūtų nuobodus, knyga paįvairinta iliustracijomis, žaidimais, testais, pratybomis ir idėjomis tiek vaikams, tiek tėveliams.
Šioje knygoje, autorės, remdamosi pagrindinėmis trimis taisyklėmis, siūlo, kaip sukurti dvasinį saugumą sau ir savo vaikams, kad jie drąsiai, užtikrintai eitų per pasaulį.
15. Dario Martinelli „Laiškai sūnui vegetarui“ („Kitos knygos“, 2017)
Italų semiotikos profesorius ir mylintis tėtis Dario Martinelli trejus metus rašė laiškus sūnui, pradėjęs, kai jam sukako pusė metų. Šie laiškai, tarsi mažos esė apie esmines gyvenimo etines ir moralines vertybes, turinčias jungiančią teminę jungtį – gyvūnų temą. Tačiau D.Martinelli svarbus ne vien vegetarizmas. Nors autorius visa tai pateikia „laiškų sūnui“ forma, bet iš esmės, jis kreipiasi į visą visuomenę, kiekvieną iš mūsų, savo knygoje apimdamas tokias sritis kaip – politiką, santykius, pasaulietiškumą, technologijas, laisvę, išlikimą, protą, orumą, diskriminaciją ir t.t.
Autorius teigia, kad mes, tėvai, turime moralinę ir biologinę prievolę būti greta savo vaikų ir juos auginti, puoselėdami jų turimus gabumus, taip pat siekdami jiems įdiegti naujų. Pasak jo, vaikui nėra svarbiau mokytis astronomijos, lavinti meninius gabumus ar traukti kvadratines šaknis, ko daugumai Žemės gyventojų niekada gyvenime neprireiks, tačiau su gyvūnais susiduriame kas dieną – namuose, lėkštėse, ant odos, juos matome, girdime... Todėl, jo nuomone, ugdymas gyvūnų teisių gynimo praktine prasme yra privalomas dar labiau nei moraline.
Knygoje permąstoma aibė dalykų, dėl kurių jaučiamės tikri, apie tai net negalvodami. Autorius kritikuoja ne tik šiuolaikinį žmonių ir gyvūnų santykį, bet ir savipasitenkinimą, neretai būdingą gyvūnų teisių gynėjams. Pasitelkdamas erudiciją ir argumentus, D. Martinelli paaiškina kasdienius savo sprendimus, kurie daro jį laimingesnį ir teisesnį patį prieš save. Kaip rašė pats autorius: „Pagaliau, gali padėti jam tapti geresniu žmogumi už tą, kuriuo tapai tu pats“.
Autorius knygoje „Laiškai sūnui vegetarui“ siekia atkreipt tėvų dėmesį į tai, kad vaiko auginimo procese svarbu ne tik jo fizinė ar psichinė gerovė, ne mažiau svarbu nuo mažų dienų diegti jam moralines vertybes, skatinti jį gyventi atsakingai už supančią aplinką, gyventi harmonijoje su kitomis šioje planetoje gyvenančiomis gyvomis būtybėmis.
16. Ross Campbell „Kaip mylėti savo paauglį“ („Katalikų pasaulio leidiniai“, 2008)
Visiems tėvams, auginantiems paauglį, rekomenduoju perskaityti Rosso Campbello knygą „Kaip mylėti savo paauglį“, kurioje tikrai rasite begalę patarimų, kaip elgtis paaulgystės metais su savo atžalomis. Dr.R.Campbellas įsitikinęs, kad šiuo laikotarpiu tėvai išgyvena didelių sunkumų, neįstengdami bendrauti su savo paaugliais.
Dažnai klaidinga paauglystės samprata ir nerealistiniai lūkesčiai pastūmėja tėvus į nusivylimą. Dar labiau viską komplikuoja tai, jog iš tiesų mylintys savo vaikus ne visada geba išreikšti savo meilę taip, kad paaugliai jaustųsi tikrai mylimi ir suprantami.
Tai, ką sužinosite iš šios knygos, padės jums perteikti besąlygišką meilę paaugliui, tvardyti paauglio pyktį, kaip ir savo paties, įveikti paauglio depresiją, ugdyti paauglį dvasiškai ir intelektualiai.
Išmintingi dr. R.Campbello patarimai padės jums ir jūsų paaugliui tapti artimesniems. Tiesiog nustebsite, kokį džiaugsmą ir pilnatvę iš tiesų suteikia meilė.
Knygoje autorius siūlo idėjų, padėsiančių susidaryti rimtą, pusiausvirą požiūrį į bendravimą su paaugliais.
17. Alice Miller „Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška“ („Vaga“, 2015)
Alice Miller – žydų kilmės šveicarų psichoterapeutė. Po dvidešimties metų psichoanalizės praktikos ji atsidėjo vaikystėje patirtų traumų tyrinėjimams ir knygų rašymui.
„Gabaus vaiko drama“ – pirmoji autorės knyga, išgarsinusi ją visame pasaulyje. Knygoje A.Miller akivaizdžiai parodo, kaip vaiko išnaudojimas suaugusiųjų poreikiams, jo baudimas, mušimas ir manipuliavimas pažeidžia jauno žmogaus integralumą bei skatina jį atsižadėti savasties. Nors autorė knygoje labiau analizuoja suaugusiųjų patirtų vaikystėje traumų poveikį, bet, be abejonės, kartu tai yra medžiaga, kuria remiantis galima orientuotis šiandien į savo vaikų auginimą, išvengiant esminių klaidų ir traumų.
Anot autorės, „neįmanoma pakeisti praeities, neįmanoma panaikinti vaikystėje patirtų traumų. Tačiau galime keistis patys, galime „sutaisyti“ save, atgauti prarastą vienovę.“ Tam reikia atsigręžti į praeitį, atverti duris į vaikiškos tikrovės suvokimą bei sąmoningai išgyventi išstumtus jausmus. Taip galime ne tik išsivaduoti iš vaikystėje patirtos baimės bei jos destruktyvių padarinių dabartyje, bet ir sustabdyti prievartos perdavimą iš kartos į kartą ateityje.
Knyga neilgo turinio, bet kiekvienas sakinys yra be galo koncentruotas. Gana sausoką tekstą knygoje paįvairina pateikti epizodai iš žymių žmonių vaikystės bei autorės pacientų patirtys.
A.Miller „Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška“ – jau klasika tapusi knyga apie vaikystės traumas, rekomenduojama labiau mėgstantiems teorinio pobūdžio literatūrą.
18. Ross W.Greene „Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas – it tiksinti bomba“ (Vaga, 2017)
Žymus vaikų psichologas dr. R.W.Greene'as knygoje „Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas – it tiksinti bomba“ pristato auklėjimo metodą, kuris padės suprasti ir auginti rizikingos elgsenos vaikus, stokojančius lankstaus mąstymo, gebėjimų prisitaikyti, pakelti nusivylimą ir spręsti užklupusias bėdas. Aptardamas atsiliekančius įgūdžius ir neįveiktus sunkumus, dėl kurių kyla nevaldomų emocijų protrūkiai, autorius brėžia gaires, kaip teisingai spręsti nesutarimus ir sugrąžinti į namus ramybę.
Dr. R.W.Greene'o siūloma metodika plačiai taikoma viso pasaulio ugdymo bei gydymo įstaigose.
Kai jūsų vaikui pakanka įgūdžių tinkamai atsakyti į jam keliamus reikalavimus ir jo atžvilgiu puoselėjamus lūkesčius, jis tą ir daro. Jei jam pakanka įgūdžių įveikti nesutarimus, susitaikyti su mintimi, kad pasikeitė planai, priimti suaugusiųjų nubrėžtas ribas ar keliamus reikalavimus ir dėl to nesijausti sugniuždytam, jis be didesnių nesklandumų susidoros su šiais iššūkiais. O štai neturėdamas šių įgūdžių – nesusidoros. Neabejotinai svarbiausia šios knygos tema – jei tik sugeba, vaikai elgiasi tinkamai.
Knygos „Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas – it tiksinti bomba“ autorius pristato auklėjimo metodą, kuris padės suprasti ir auginti rizikingos elgsenos vaikus.
19. Elaine N. Aron „Itin jautrus vaikas“ („Sofoklis“, 2017)
Itin didelis jautrumas būdingas 15–20 proc. vaikų. Jie, regis, pastebi menkiausią maisto skonio ar temperatūros pasikeitimą, krūpčioja nuo triukšmo ir ima verkti, vos į akis tvyksteli ryški šviesa. Juos lengva įskaudinti, jie dažniau nerimauja, ilgiau pasvarsto prieš veikdami, skaudžiai išgyvena dėl neteisybės, žiaurumo ir neatsakingumo. Kai šią savybę suvokiame kaip jautrumą, galima apie ją kalbėti tiksliau, įžvelgti daugybę jos privalumų, o svarbiausia – kompetentingiau ugdyti jautrius vaikus. Knygos autorė, psichologė tyrėja ir klinikinės psichologijos specialistė Elaine N. Aron taip pat yra itin jautrus asmuo ir tokio asmens motina. Nuo to laiko, kai pradėjo tyrinėti itin didelį jautrumą, ji apklausė tūkstančius jautrių suaugusiųjų, tėvų bei vaikų. Elaine N. Aron padės suprasti, kaip auginti savo itin jautrius vaikus. Jei tėvai ir mokytojai išmokys juos save mylėti ir vertinti, ugdyti savitą požiūrį ir efektyviai bendrauti, labai palengvins jų gyvenimą šiuolaikiniame pasaulyje.
Knygoje taip pat aptariama: kaip suprasti ir nustatyti, kad jūsų vaikas yra itin jautrus, kaip įveikti itin jautraus vaiko auginimo iššūkius kiekvienu amžiaus tarpsniu, kaip taikyti keturis laimingo itin jautraus vaiko ugdymo principus, kaip padėti savo vaikui gerai jaustis už namų ribų.
Praktiška ir išmintinga psichologės – mokslininkės ir praktikės Elaine N. Aron knyga „Itin jautrus vaikas“ jautrius vaikus auginantiems tėvams padės suprasti – kas yra jautrumas ir kaip su tuo gyventi?
20. Jennifer Senior „Tėvystės paradoksai. Kaip vaikai keičia tėvų gyvenimus“ („Alma littera“, 2015)
Pasaulyje yra daug knygų apie tai, kokią įtaką tėvai daro vaikų gyvenime, o kaip vaikai keičia tėvų gyvenimus? Žurnalistė Jennifer Senior knygoje „Tėvystės paradoksai. Kaip vaikai keičia tėvų gyvenimus“ drąsiai ieško atsakymų į klausimą, kaip vaikai paveikia įvairias savo tėvų gyvenimo sritis ir pačias asmenybes: jų santuoką, darbą, įpročius, hobius, draugystės ryšius ar savęs vertinimą.
Autorė paliečia iki skausmo tėvams pažįstamus išgyvenimus ir rūpesčius visais vaikų amžiaus tarpsniais: gimus kūdikiui, netenkama autonomijos ir įprastų ritualų, bet tai suteikia neprilygstamą džiaugsmą; pradinės mokyklos metai – kai tėvai patiria spaudimą parengti vaikus gyventi konkurencijos kupiname pasaulyje, o popietės ir savaitgaliai skiriami begalinei užklasinei veiklai; paauglystės metai, apie kurių poveikį tėvams diskutuojama per mažai. Paskutiniame šios knygos skyriuje – svarstymai, ką reiškia auginti vaikus, žvelgiant iš platesnio gyvenimo konteksto – ką reiškia justi džiaugsmą, ką reiškia atsisakyti savęs, kad galėtum atlikti savo priedermę.
J.Senior – žurnalo „New York Magazine“ redaktorė, gavusi ne vieną apdovanojimą, rašanti apie politiką, socialinius mokslus, psichinę sveikatą. 1991 m. su pagyrimu baigė antropologijos studijas Prinstono universitete. „Tėvystės paradoksai“, išleista 2014 metais, yra pirmoji jos knyga, kuri aštuonias savaites išsilaikė „The New York Times“ perkamiausių knygų sąraše ir yra išversta į vienuolika kalbų.
J.Senior knyga „Tėvystės paradoksai. Kaip vaikai keičia tėvų gyvenimus“ pasakoja apie porų santykius, susilaukus vaikų ir iškylančius kasdienius sunkumus, kuriems iš anksto nusiteikti neįmanoma, apie tai, kas komplikuoja gyvenimą tapus tėvais, bet suteikia kasdienybei tikslą ir prasmę.
