„Sprendimas išimti R.Vanagaitės knygas iš prekybos buvo nuoširdi leidyklos reakcija ir beprecedentis vertybinis sprendimas. Tolimesni rašytojos veiksmai ir pasisakymai bei tendencingas faktų iškraipymas užsienio žiniasklaidoje dar kartą parodė, kad leidyklos ir R.Vanagaitės vertybės skiriasi“, – leidyklos „Alma littera“ žiniasklaidai išplatintame pranešime perfrazuojama jos vadovė Danguolė Viliūnienė.
Apie tolimesnius planus ir knygų leidybos verslą – 15min interviu su R.Vanagaite.
– Kiek užtruko sutarties pasirašymas su leidykla?
– Keturis mėnesius užtruko.
– Leidykla buvo paskelbusi, kad jūsų knygas atiduos į makulatūrą perdirbti.
– Aš manau, kad toks pirmas planas ir buvo, bet paskui gal vis dėlto visuomenės, kai kurių žmonių, užsienio žiniasklaidos reakcija leidyklą sustabdė nuo šito žingsnio. Iš pat pradžių leidyklai aš turėjau du pasiūlymus: arba man sumoka piniginę kompensaciją už tas knygas, kurios jau buvo rinkoje, tą procentą, kurį turėjau gauti, arba jie atiduoda man visas knygas. Mano buvo tokia pozicija ir ji nepasikeitė. Aišku, aš knygų norėjau labiau negu pinigų.
– Kompensaciją ir jūs turėsite sumokėti leidyklai?
– Ne, knygos man yra kaip kompensacija. Turėsiu sumokėti mokesčius valstybei.
– Knygų, kaip suprantu, yra virš 20 tūkst.
Manau, kad nei platintojai, nei knygynai, nei prekybos centrai nesutiks priimti šių knygų, nors jos nieko bendro neturi su jokiais partizanais.
– 26,7 tūkst. Aš kaip įsivaizduoju, kokie trys sunkvežimiai knygų. Šiandien vakare jau galime pradėti priiminėti išankstinius užsakymus ir bus tik internetinė prekyba. Aš neturiu vilties, kad mane koks nors knygynas ar prekybos centras priimtų. Manau, kad nei platintojai, nei knygynai, nei prekybos centrai nesutiks priimti šių knygų, nors jos nieko bendro neturi su jokiais partizanais – knyga apie moteris, apie vyrus, ar pagaliau apie pagyvenusių žmonių slaugą. Ta knyga, manau, turėtų būti knygynuose, bet žmonės ją galės internetu nusipirkti. O Lietuvoje bibliotekos, bet kurios, kurios norės knygų, aš tikrai jas įteiksiu nemokamai. Nes žinau, kad prie kai kurių mano knygų bibliotekose stovi eilės – po 20–15 žmonių eilėse.
Skaitytojų reakcija parodys, ar tos knygos reikalingos, ar buvo teisingai padaryta, kad jos išimtos. Jeigu niekam jos nereikalingos, tai stovės pas mane sandėly. Tapau sandėlininke.
– Kada sukūrėte internetinę svetainę?
– Buvau pasiruošusi iš anksto, pajutau, kad leidykla greičiausiai linksta atiduoti knygas, tik neaišku, kokį kiekį – ar visas, ar dalį. Bet supratau, kad kažkiek knygų atgausiu, ir tada sukūrėm svetainę sausio mėnesį.
– Pati organizuosite pardavimą? Vis dėlto šitiek knygų.
– Ne, yra mano sūnėnas, kuris tuo užsiims. Užtenka, kad aš pati sandėlininke išmoksiu būti. Pardavėja interneto tai nemokėsiu – nei aš moku gražiai supakuoti knygas... Bus kas užsiima – jaunuoliai.
– Kuri jūsų knyga iki šiol buvo perkamiausia?
– „Ne bobų vasara“. Leidykla man galutinių skaičių nedavė – parduota tarp 40–50 tūkst. egzempliorių.
– Įmanoma „išgyventi iš knygų“?
– Aš išgyvenu tik iš knygų. Per mėnesį gaudavau apie 1 tūkst. eurų – dvi minimalios algos man tekdavo. Įsivaizduojate, kokie turi būti tiražai, kad galėtum išgyventi iš knygų. Mano išleistos buvo penkios knygos, kurių visų virš 15 tūkst. tiražai – 15, 20, 30 tūkst. Tik su tokiais tiražais rašytojas gali išgyventi. Kiekvienais metais aš išleisdavau po naują knygą.
– Tai ši situacija, kad leidykla nutraukė jūsų knygų platinimą...
– Nebeturiu jokių pajamų, ką dabar padarysi. Kaip sakoma, niekada neišsižadėk tiurmos ir tarbos.
– Vis tiek kažkokių ateities planų yra.
– Rašysiu knygas. Keturi mėnesiai, kai buvau išsimušus iš sugebėjimo rašyti. Nusiraminsiu, po kokio mėnesio aš pradėsiu rengti medžiagą kitoms knygoms.
– Pati bandysite knygas leisti?
– Kito varianto nėra, nes jokia leidykla nesutiks su manim susidėti. Aš manau, kadangi truputį bijos ir represijų. Gali sakyti, kad čia leidyklos („Alma littera“ – aut. past.) buvo vertybinis sprendimas, bet aš kažkur girdėjau, skaičiau vieną Gabrieliaus Landsbergio pasisakymą, kur buvo pasakyta, kad rašytojos karjera Lietuvoje yra stipriai ribojama. Tai vadinasi, imtasi politinių priemonių. Žmonės tą jausdami, turėdami baimę nuo tarybinių laikų... Aš labai sunkiai suradau advokatą, kuris sutiko mane atstovauti. Daugelis atsisakė, sakė, kad tai yra politinis klausimas ir mes nenorime politikoje dalyvauti. Viena, kas skelbiama oficialiai, kita, ką kalba žmonės. Aš manau, kad aš nerasiu nei platintojo, nei knygynų, nei leidėjo.
– O užsienyje būtų galimybių leisti lietuvišką knygą?
– Čia yra labai paprastas dalykas – knygą parašai, kažkas ją sumaketuoja ir tada kur nors Lenkijoj ar bet kur ją atspausdina. Tiesiog reikalinga spaustuvė.
2017-ųjų lapkritį portalas „Rokiškio Sirena" skelbė publikaciją, kurioje cituojamas parlamentaras konservatorius G.Landsbergis. Esą, jo nuomone, „žmonių reakcija į R.Vanagaitės pareiškimą pranoko visus lūkesčius: iš knygynų išimtos rašytojos knygos, o jos tolimesnė karjera šiuo metu stipriai ribojama.“
„Šis įvykis parodė, kad esame kritiški, mokame teisingai atsirinkti, skiriame, kas yra juoda, o kas – balta. Esame užėmę tvirtą poziciją informacinio „karo lauke“ ir niekam neleisime ateiti su melo pilnu pamazgų kibiru – mes pažįstam savo istoriją“, – portale cituojamas Seimo narys.
Leidykla „Alma littera“ yra išleidusi šešias R.Vanagaitės knygas – „Pareigos metas: pirmoji knyga Lietuvoje apie artimųjų senatvę ir slaugą“, kurios 2014-ųjų leidimo tiražas siekė 2 tūkst., 2015-ųjų – 1,5 tūkst. egzempliorių; „Ne bobų vasara“, 2015 metais išleistą 4,5 tūkst., 2016 metais – 2 tūkst., 2017 metais – 2,5 tūkst. egzempliorių tiražais; „Ne bobų reikalai“, 2016 metais išleistą 5 tūkst. egzempliorių tiražu; „Mūsiškiai“, 2016-aisiais padaugintą beveik 16 tūkst. egzempliorių tiražu; „Jis“, kuri praėjusiais metais buvo išleista 15 tūkst., šįmet – 5 tūkst. egzempliorių tiražais, ir naujausią knygą „Višta strimelės galva“, kurios tiražas siekia 15 tūkst. egzempliorių.
Šių knygų platinimą leidykla sustabdė po to, kai autorė pareiškė surinkusi skandalingų faktų apie Lietuvos karininką, partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą – esą jis buvo KGB agentas, dalyvavo žydų žudynėse.
