Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 6d. 12:39

5 įvykiai, negrįžtamai pakeitę pasaulį

Danas Snowas „Ši diena istorijoje“
Knygos viršelis / Danas Snowas „Ši diena istorijoje“

365 metų dienos, 365 istoriniai įvykiai, vienaip ar kitaip veikę pasaulio raidą. Kiekviena diena atveria skirtingą langą į mūsų praeitį: nuo antikos iki naujausių laikų. Tokią netikėtą ir labai žmogišką pasaulio istoriją knygoje „Ši diena istorijoje“ pateikia britų istorikas, istorijos populiarintojas, BBC, „History Chanel“ ir „Discovery Chanel“ istorinių laidų vedėjas Danas Snowas.

Tai 365 trumpi pasakojimai apie svarbiausius įvykius, nutikusius pasaulio istorijoje kurią nors vieną metų dieną. Vieni įvykiai žinomi visiems, kiti tikrai nustebins. Į lietuvių kalbą šią knygą išvertė Aurelijus Katkevičius.

Šį kartą D. Snow, kurio tinklalaidės „History Hit“ klausosi daugiau nei milijonas sekėjų, dalijasi 5-iais pasaulį negrįžtamai pakeitusiais įvykiais. Įvykiai, kurie gal ne pirmiausia jums ateitų į galvą, bet dėl jų mūsų gyvenimas šiandien visai kitoks.

Moterys išsikovoja teisę balsuoti

Šis milžiniškas pasiekimas padėjo pamatus šiuolaikiniam pasauliui, kuriame moteris ir vyras turi lygias teises. Už teisę balsuoti kovojančių moterų, sufražisčių, judėjimai prasidėjo XIX a. viduryje Europoje ir JAV. Pirmoji valstybė, pripažinusi moterų rinkimų teisę, buvo Naujoji Zelandija, tai padariusi 1893 metais. Nemažai Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva (1918 m.), rinkimų teisę moterims pripažino tarpukario metais. Paskutinės Europos šalys, suteikusios moterims rinkimų teisę, buvo Šveicarija (1971 m.) ir Lichtenšteinas (1984 m.).

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Asociatyvi nuotrauka: balsadėžė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Asociatyvi nuotrauka: balsadėžė

Tiesa, kai kuriose šalyse visiškos lygybės rinkimuose dar reikėjo gerokai palaukti. Pavyzdžiui, nuo 1918 m. vasario 6 dienos Didžiojoje Britanijoje balsuoti galėjo tik trisdešimties sulaukusios ir minimalų nuosavybės cenzą atitikusios moterys. Rinkimų teisė vyrams ir moterims Didžiojoje Britanijoje suvienodinta tik 1928 m. Viena iš priežasčių, kodėl reikėjo tiek laukti, – baimė, kad tiek daug vyrų kritus kare, moterys sudarytų ryškią rinkėjų daugumą.

Pirmasis „Concorde“ skrydis

„Didysis paukštis“ – taip „Concorde“ praminė pirmasis jo pilotas. Du priekiniai langai ir judantis pirmagalys iš tikrųjų suteikė jam paukštišką išvaizdą. 1969 m. kovo 2 dieną pakilęs iš Tulūzos „Concorde“, sveikinamas nerimaujančių žiūrovų, skrido bemaž pusę valandos. Šis pramonės revoliucijos vaisius buvo sukurtas skristi dvigubai greičiau už garsą.

Tačiau paaiškėjo, kad „Concorde“ kūrimas ir išlaikymas neadekvačiai brangus. Jis eikvojo milžiniškus kiekius degalų, tad naftos krizė neleido įeiti į labai pelningą lėktuvų, kertančių Ramųjį vandenyną, rinką. Garsus „bum“, girdimas, kai įveikiamas garso barjeras, virš žemės buvo uždraustas, o tai reiškė, kad viršgarsinis skrydis galėjo vykti tik virš vandenynų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Concorde MSN1“ viršgarsinis lėktuvas
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Concorde MSN1“ viršgarsinis lėktuvas

Nepaisant to, žmonės „Concorde“ mėgo ir žavėjosi. Lėk­tuvui vis dar priklauso 1996 m. pasiektas greičiausio transatlantinio keleivinio skrydžio rekordas – 2 valandos 52 minutės ir 59 sekun­dės esant itin smarkiam palankiam vėjui. Galiausiai didelės naftos kainos ir 2000 m. Paryžiuje sudužęs laineris privertė „Concorde“ 2003 m. pasitraukti iš rinkos.

Joh­nas Lennonas sutinka Paulį McCartney

Tai vienas svarbiausių susitikimų visai popkultūrai. 1957 m. liepos 6 dieną, Liverpulyje, Šventojo Petro bažnyčioje šešiolikmetis sutiko penkiolikmetį. Johnas Lennonas su savo grupe grojo priemiesčio šventės

„Didžiuosiuose šokiuose“. Paulis, pažino­jęs vieną vaikiną iš Lennono grupės, atėjo pasiklausyti.

Paulis prisimena, kad Lennonas tiko atliekamam vaidmeniui – „iš tikrųjų atrodė maloniai“ su languotais marškiniais ir sulaižytais atgal plaukais. Jis taip pat prisiminė Johno, atrodytų, kietą įprotį iš­galvoti dainų žodžius. Jis manė, kad taip Johnas darė tyčia – senojo bliuzo žodžius vartojo vietoj originalių, – nors dažniausiai Johnas paprasčiausiai teisingai jų neišgirsdavo. O Paulis padarė įspūdį Lennonui muzikos išmanymu ir skambi­nimu gitara. Jis netikėtai sugrojo Little Richardo kūrinį kaire ranka dešinei rankai pritaikyta gitara.

„Scanpix“ nuotr./Iš kairės: Paulas McCartney, George'as Harrisonas, Johnas Lennonas ir Ringo Starr (1964 m.)
„Scanpix“ nuotr./Iš kairės: Paulas McCartney, George'as Harrisonas, Johnas Lennonas ir Ringo Starr (1964 m.)

Po to Paulis ėmė lankytis Lennono grupės repeticijose, ankstesni grupės nariai vienas po kito išėjo, o po metų prisijungė vaiki­nas vardu George’as. Netrukus jie rado būgnininką ir tapo ketvertuku, o paeksperimentavę su tokiais pavadinimais kaip „Johny and the Moondogs“, „The Silver Beetles“ ir „The Beatals“, persikrikš­tijo „The Beatles“.

Joh­no Lennono ir Paulio McCartney pažintį galima laikyti kultūros revoliucija. Be jo neturėtume J.K.Rowling ir Coldplay.

Sukuriama Google

Jos vardas – vienas iš dažniausiai vartojamų anglų kalbos žodžių. Tai viena iš vertingiausių pasaulio bendrovių. Bet vos prieš kelis dešimtmečius jos nebuvo. Ji gimė 1998 m. rugsėjo 4 dieną. Dvidešimto amžiaus pabaigoje tapo aišku, kad internete bus visos žinios, kurias žmonija sukaupė per visus laikus. Du Stenfordo doktorantai – Sergėjus Brinas ir Laris Peidžas suvokė, kad šis milžiniškas rinkinys yra beveik bevertis be vartų sargo, be būdo jame ieškoti. Jiems atėjo geniali mintis rūšiuoti paieškos rezultatus pagal jų svarbą, o ne paminėjimo dažnį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Google“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Google“

Kai pastebėti Silicio slėnio, jie gavo pirmąją reikšmingą investiciją – 100 000 dolerių čekį, galėjo persikelti į savo pirmąjį biurą: garažą Kalifornijoje. Tuomet bendrovei buvo suteiktas „Google“ vardas – pagal googol, didžiulio skaičiaus – vienetas, po kurio eina šimtas nulių, – pavadinimą. Paieškos tinkla­lapis buvo laikomas išskirtinai paprastu ir aiškiu, iš dalies dėl to, kad jie negalėjo sau leisti programų dizainerio, iš dalies, kad paspartintų variklio greitį.

Poveikis, padarytas kultūrai ir žmonių priėjimui prie informaci­jos (taip pat ir klaidinančios), buvo toks pat didelis kaip Gutenbergo spaudos preso išradimas, o technologija vis dar žengia pirmuosius žingsnius. Be Google, leidžiančios mums prasikasti pro neaprėpiamus informacijos klodus, net šiuolaikinės knygos būtų kur kas kitokios.

Londono vertybinių popierių biržos krachas

Viskas prasidėjo nuo hipotekinių paskolų augimo ir „Lehman Brother“ banko bankroto, o baigėsi skaudžiausiu šio amžiaus finansiniu nuosmukiu. Į prekybos pabaigą makleriai žvelgė į ekranus netikėdami savo aki­mis. Londono vertybinių popierių biržoje vyko „skerdynės“.

2008 m. sausio 21 dieną atsiliepdamas į finansinę krizę Jungtinėse Valstijo­se, „Financial Times“ vertybinių popierių biržos 100 indeksas (arba FTSE100) smigo žemyn. Jo 323,5 punkto kritimas buvo didžiausias per vieną dieną istorijoje, nušlavęs 77 milijardus svarų didžiausių D. Britanijos bendrovių vertės.

Didžioji recesija, kurios pirmoji salvė buvo šis nuosmukis, padarė didžiulį poveikį. Karas Sirijoje, Donaldo Trumpo pergalė, „Brexit“, atgimstantis nacionalizmas ir net serialas „Meilės sala“ – visa tai susiję su ekonominiais sunkumais, sukeltais 2008 m. suirutės. 2008-ųjų krizė tiesiogiai atsakinga už tai, kas vyksta šių dienų politinėje ir socialinėje erdvėje.

Daugiau panašių istorijų surasite D.Snowo knygoje „Ši diena istorijoje“. Iš anglų kalbos vertė Aurelijus Katkevičius. Viršelio dailininkė Ilona Kukenytė. Vilnius: Tyto alba, 2019.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:02
01:19
00:44