„Literatūra kalba ne apie idealą, o apie žmogiškumą: ne visuomet darome grynus, idealius pasirinkimus, bet kažkaip susitvarkome. Negalime ir didžiuotis visais savo pasirinkimais. Norėjosi kaip geriau, o išėjo – kaip visada“, – cituodamas lietuvišką posakį šypsosi vienuolis.
Būdamas novicijumi Belgijoje Ivanas sunkiai sirgo ir vienuolyno vyresnysis teiravosi jo, kaip galėtų jam pagelbėti. Jis prašė tik gero romano, tačiau vyresnysis jį supeikė: vienuoliui pasinerti į grožinę literatūrą – visiška nesąmonė.
