2025-04-08 10:40

Agatha Christie: visus suklaidinusi moteris

Leidykla „Briedis“ pristato britų istorikės ir rašytojos Lucy Worsley biografinę knygą „Agatha Christie. Visus suklaidinusi moteris“, kuri kviečia geriau pažinti detektyvų karaliene tituluojamą paslaptingą rašytoją. Ši knyga nėra tik biografija. Tai įtraukiantis ir netikėtumų kupinas pasakojimas apie moterį, kuri, nors buvo labai populiari ir žinoma visame pasaulyje, sugebėjo išlaikyti daugybę paslapčių.
Knygos viršelis
Knygos viršelis

Kodėl Agatha Christie visą savo karjerą sąmoningai kūrė kuklios namų šeimininkės įvaizdį, nors jos gyvenimas buvo visai kitoks? Gimusi XIX a. pabaigoje, kai griežtos visuomenės normos ribojo moterų galimybes, Christie visą gyvenimą siekė saviraiškos ir nepriklausomybės. Pasak Lucy Worsley, Agatha Christie buvo „pribloškiamai, žėrinčiai moderni“. Ji plaukiojo banglente Havajuose, mėgo greitus automobilius ir domėjosi tuo metu dar nauju psichologijos mokslu, kuris jai padėjo grumtis su jos pačios psichikos negalavimu. Iš cituojamų unikalių rašytojos asmeninių laiškų ir retai skelbtų dokumentų iškyla talentingos detektyvų kūrėjos ir moters, nepaisiusios lyties ir socialinės padėties stereotipų, paveikslas.

Nuoroda
Agatha Christie: labai paslaptinga moteris,
Lucy Worsley
Įsigyti
* Kai įsigyjate partnerių paslaugas per 15min puslapį, mes gauname komisinį. Turiniui tai įtakos nedaro.

Knygoje taip pat analizuojama viena paslaptingiausių rašytojos gyvenimo akimirkų – jos dingimas 1926-aisiais, kai net vienuolika dienų Christie buvo dingusi be žinios. Šis įvykis pakėlė ant kojų policiją, buvo plačiai aptarinėjamas spaudos ir visuomenės. Worsley pateikia naują šio epizodo interpretaciją, atskleisdama, kaip asmeniniai išgyvenimai lėmė rašytojos gyvenimą, kuriame, visai kaip ir jos kūryboje, netrūko nei aistrų, nei paslapčių.

Iš anglų kalbos vertė Edmundas Juškevičius


Dabar laikas atskleisti, kas tą naktį iš tikrųjų atsitiko žolėtoje nuo­kalnėje Niulands Kornerio aukštumose. Vėliau Agatha sakė, jog jau­tėsi privalanti pateikti savąją istorijos versiją.

Deja, tai, ką ji papasakojo, labai priminė jos knygų siužetus, ku­riuose vis kartojasi „atminties praradimo“ scenos. Antra vertus, mes žinome, kad Agathos Christie kūryba visada turėjo daug sąsajų su jos asmeniniu gyvenimu. Taigi šis sutapimas nereiškia, jog ji tada melavo.

„Tą naktį aš važiavau neturėdama konkretaus tikslo“, – sakė ji.

Mano galvoje sukosi miglota mintis viską užbaigti. Automatiškai važiavau man žinomais keliais <...>, rodos, paskui nuvažiavau į Mai­denhedo miestelį [Berkšyro grafystėje], kur žiūrėjau į upę. Mąsčiau šokti į ją, tačiau supratau, jog moku per daug gerai plaukti, kad galė­čiau nuskęsti. Tada vėl grįžau į Londoną, o paskui – į Saningdeilą. Iš ten pasileidau Niulands Kornerio link.

Tais nelaimingais 1926-aisiais Agatha įprato raminti save pasi­važinėjimais „kur akys veda“. Pavyzdžiui, iškart po motinos mirties jos šuo Piteris buvo sužalotas eismo įvykyje. „Paklaikusi iš sielvarto“, Agatha „aiškiai neprisiminė, kaip grįžo namo <...>, apimta įtūžio, ji mylių mylias be tikslo važinėjo nežinomais keliais“.

Kad ir kur Agatha važiavo tą naktį, jos kelionė baigėsi kelyje, ve­dančiame į Dorkingo pusę, kur gyveno jos anyta.

Ji vairavo savo mažąjį Morris Cowley – tokio modelio Anglijos keliuose anuomet buvo daugiau kaip pusė visų automobilių. XX a. trečiajame dešimtmetyje automobiliai nepasižymėjo dideliu patiki­mumu. Žiūrint iš mūsų laikų perspektyvos, jie buvo triukšmingi ir kratė, o įvairiems mygtukams, rankenoms ir svirtims valdyti reikėjo stebėtinai daug jėgos. Tamsoje, prieš aušrą, netoli Niulands Kornerio Agathos automobilio variklis užgeso ir jai nepavyko jo vėl užvesti. Tiesą sakant, ji „niekaip nebūtų galėjusi paleisti užgesusio variklio sukdama užvedimo rankeną“.

Vienas dalykas atrodo neabejotinas: automobilyje ji praleido visą naktį. Vėliau atsiradęs liudytojas, žemės ūkio darbininkas Ernestas Crossas, ėmė tvirtinti šeštadienį 6 val. 20 min. netoli Niulands Kor­nerio padėjęs moteriai užvesti užgesusį automobilį. Dienraščiui Daily Mail jis pasakojo, kad kai aptiko tą moterį, ji „atrodė tarsi išprotėjusi <...>, dejavo rankomis susiėmusi galvą ir kaleno dantimis iš šalčio“. Jis paklausęs, ar jai reikia pagalbos, ir ji atsakiusi: „O! Padėk man jį užvesti.“ Crossui pasirodę keista, kad ji yra kelyje tokį ankstyvą metą ir dar taip netinkamai apsirengusi. Jis sugebėjo užvesti automobilį, tada moteris nuvažiavo.

Bet skirtingi laikraščiai skelbė skirtingas istorijas. Vietinis laikraš­tis Surrey Advertiser tvirtino, jog Ernestas Crossas yra nacionalinių laikraščių pramanas, kadangi Surrey Advertiser atstovai tokio asmens nerado. Vietiniai gyventojai teigė, kad vyras, aptikęs moterį ir jos au­tomobilį kelio nuokalnėje, iš tikrųjų buvo Edwardas McAllisteris, dirbantis netoliese esančioje žvyrduobėje. „Gal malonėtumėte padėti man užvesti automobilį?“ – pasak McAllisterio, paprašiusi moteris. Jos elgesys jam irgi pasirodęs „keistokas, tačiau jis pamanęs, jog ji šitaip nervinasi dėl automobilio“. Kaip rašo Surrey Advertiser, „poli­cija patikėjo McAllisterio pasakojimu ir padarė išvadą, kad jis padėjo būtent rašytojai poniai Christie“.

Gali būti, kad jos automobilis užgeso du kartus. Šiaip ar taip, Aga­tha toli nenuvažiavo. 1926 m. gruodžio 4 d., šeštadienį, šiek tiek po šeštos valandos ryto, ji neryžtingai bandė atimti sau gyvybę.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą