Á. Enrigue‘ė – ne viena premija apdovanotas meksikiečių rašytojas, eseistas, kartu su keliais kitais kūrėjais laikomas vienu iš Naujojo Lotynų Amerikos literatūros bumo atstovų. Savo kūriniuose jis skaitytojus įsviedžia į gausybės faktų ir pramanų sūkurį, jis žaidžia kaip mistifikuotojas, tikrąsias prasmes atskleidžiantis ne knygų puslapiuose, o erdvėse tarp jų. Rašydamas svarbiomis temomis, tokiomis kaip imperializmas, nagrinėdamas, kaip pasaulyje pakrypo galios svertai, jis nevengia humoro ir absurdo. Jo knygos – literatūriniai nuotykiai, o geriausias dalykas, kurį galėtų pasakyti skaitytojai, perskaitę jo kūrinius, kaip prisipažino jis šiame interviu „Penkiolikai“, – kad skaitydami juokėsi.
Lietuvių kalba yra išleistos dvi šio autoriaus knygos („Staigi mirtis“, vertė Alma Naujokaitienė; „Išsvajotos tavo imperijos“, vertė Simonas Bernotas, abi jas išleido leidykla „Rara“).
Vis dar mokame už senas klaidas
Nors Á. Enrigue‘ė gyvena Niujorke, pats jis sako nejaučiantis, kad jo tapatybė gyvenant užsienyje keičiasi ar kad Meksikos realybė jam tapo tolimesnė. Kai paminiu iš Sakartvelo kilusią, Vokietijoje gyvenančią rašytoją Nino Haratischwili, kuri yra sakiusi, jog kuo daugiau ji gyvena užsienyje, tuo labiau supranta savo kartveliškas šaknis, Á. Enrigue‘ė entuziastingai sutinka. JAV praleisti metai nepakeitė ir jo kalbinių rašymo įpročių – nors esė, kritinius straipsnius jis rašo ir anglų kalba, grožinę kūrybą – tik ispaniškai. Tiksliau, kaip pabrėžia rašytojas, jis rašo taip, kaip ispaniškai kalba meksikiečiai. Net ir ispanai jo knygose kalba kaip meksikiečiai: „Kaskart, kai nuvažiuoju į Meksiką, o tai būna labai dažnai, aš tiesiog beprotiškai smaginuosi klausydamas, kaip žmonės griauna M. Cervanteso kalbą ir iš jos kuria naujus gyvius.“
