Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 birželio 18d. 20:01

Anapilin iškeliavo L.Riley: kuo įdomi jos kūryba, kurią skaitė milijonai?

Lucinda Riley
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Lucinda Riley 2017 metais Vilniaus knygų mugėje
Birželio 11 dieną pasaulį apskriejo žinia, kad mirė bestselerių autorė Lucinda Riley. Rašytoja 2017 metais viešėjo Lietuvos sostinėje vykusiose Vilniaus knygų mugėje, skaitytojams žadėjo, kad grįš čia dar kartą. 15min kalbasi su L.Riley kūrybos vertėjais apie šios autorės kūrybą, kuri užkariavo milijonų skaitytojų visame pasaulyje širdis.

Kaip 15min nurodė L.Riley knygas Lietuvoje leidžianti leidykla „Tyto alba“, autorės knygos išverstos į 37 užsienio kalbas, visame pasaulyje parduota per 30 milijonų egzempliorių, o į populiariausių knygų sąrašų viršūnes nuolat iškopia 25 šalyse.

Bene didžiausio dėmesio L.Riley kūryba sulaukė Nyderlanduose: būtent čia ne vieną savaitę šios šalies populiariausių knygų sąraše 8 iš 10 knygų priklausė L.Riley. Kasmet jos romanai perkamiausių kalendorinių metų knygų sąrašų viršūnėse atsiduria Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje.

Tuo metu Lietuvoje, kaip nurodo leidykla „Tyto alba“, yra išversta 16 autorės knygų, o jų bendras tiražas jau perkopęs 100 tūkst. egzempliorių.

Rašytoja gimė 1966 metais Airijoje. O iš pradžių pirmas aštuonis romanus parašė prisidengdama Lucindos Edmonds slapyvardžiu. Autorę pasaulyje išgarsino ciklas „Septynios seserys“ – viso šio ciklo knygų Lietuvoje parduota daugiau nei 41 tūkst. egzempliorių.

Knygose nėra emocinio šantažo

Keturias L.Riley knygas – „Orchidėjų namai“, „Vidurnakčio rožė“, „Mergaitė ant jūros skardžio“ ir „Levandų sodas“ – į lietuvių kalbą išvertusi vertėja Aušra Stanaitytė-Karsokienė prisimena, kaip į jos rankas pirmą kartą pateko rašytojos kūryba. Tuomet ją versti pasiūlė leidykla, o pačiai vertėjai autorė buvo nežinoma, tačiau vos susipažinusi su kūrinio originalu pajuto jam simpatiją. Vertėja pasakoja, kad nesigaili net keturiems L.Riley romanams atiduoto gyvenimo laiko.

„Taip, tai vadinamieji laisvalaikio skaitiniai, populiarioji literatūra, tačiau nereikia manyti, kad tikrai daugybės žmonių skaitomi kūriniai, tokie, kaip parašyti L.Riley, gali atsirasti be talento“, – kalba A.Stanaitytė-Karsokienė.

„Kaip vertėją, L.Riley mane mokė tam tikro kuklumo – jos tekstai nėra itin žodingi, sudėtingi, tad, viena vertus, jie mokė atsispirti vertėjui draudžiamai pagundai „patobulinti“, paredaguoti originalą. Kita vertus, mokė jo nesukarikatūrinti ieškant lietuviškų atitikmenų tegul ne visada tobulam pirminiam šaltiniui. Tačiau tai nereiškia, kad L.Riley knygose nėra peno tikriems literatūros gurmanams – iki šiol atsimenu išties meniškų jų fragmentų“, – pasakoja vertėja.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Lucinda Riley
Luko Balandžio / 15min nuotr./Lucinda Riley

Ji išskiria, kad kalbėdama apie savo kūrinių temas, L.Riley minėjo rašanti apie tai, apie ką kalbėjo Charlesas Dickensas, Jane Austen ar Charlotte Brontë. L.Riley kūrybos vertėja sako, kad savo kūrybos svoriu L.Riley šiems literatūros klasikams greičiausiai neprilygsta, tačiau iš tikrųjų tęsia svarbias klasikos tradicijas.

„Skaitydami jos kūrinius matome, kokia didelė vertybė yra iš didžiosios literatūros paveldėtas gebėjimas tiesiog kurti rišlų, daugiašakį, intensyviai besirutuliojantį siužetą su daugybe spalvingų personažų. Gebėjimas tiesiog pasakoti. Akivaizdžiai matome, kuo baigiasi nereto lietuvių prozininko bandymai raškyti žvaigždes nuo dangaus neįvaldžius tokio neva primityvaus gebėjimo kaip paprasčiausias pasakojimas: amorfiškos pastangos, prieš tai nušovus siužetą, su pretenzijomis į aukštąją literatūrą, deja, dažnai lieka įdomios ir vertingos tik pačiam autoriui, nors kartais net tuo tenka suabejoti“, – pastebi A.Stanaitytė-Karsokienė.

Pasak jos, vertimas – tai tam tikras susitapatinimas su autoriumi pastangos tapti jo balsu, tik kalbančiu kita kalba, jo alter ego, tad dabar vertėjai sunku pasakyti, ar rinktųsi L.Riley knygas tiesiog kaip skaitytoja. Tačiau jai nesunku suprasti, kodėl rašytojos kūriniai sudomino milijonus žmonių.

„Patraukli autorės gyvenimiškoji, moralinė pozicija, platus, išmintingas požiūris į žmogaus prigimtį, gražius ir nelabai gražius jo bruožus, pagaliau kūrinių teminė, geografinė, istorinė įvairovė, atsiradusi didelio ir įkvėpto rašytojos darbo dėka. Daug L.Riley romanų pagrindinių veikėjų yra rašytojai pažįstamo ir artimo įvairių menų pasaulio žmonės – visa tai ir daugelis kitų privalumų negali nežavėti į jos kūrybą neriančių skaitytojų.

A.Stanaitytė-Karsokienė: nereiškia, kad L.Riley knygose nėra peno tikriems literatūros gurmanams.

A.Stanaitytė-Karsokienė: nereiškia, kad L.Riley knygose nėra peno tikriems literatūros gurmanams.

Dar vienas man asmeniškai patrauklus šios rašytojos bruožas – tai, kad jos knygose nėra emocinio šantažo, ji nesistengia sukrėsti skaitytojo sentimentaliais balso padrebinimais, nors dramų, net tragedijų, laimingų ir nelaimingų sutapimų jos romanuose netrūksta. Juo paveikesnis tampa pasakojimas. Prisipažinsiu, „Orchidėjų namų“ epizodą, kuriame į beviltišką padėtį patekusi jauna motina atiduoda svetimo žmogaus globai savo naujagimę, verčiau ir verkiau...“, – atvirauja vertėja A.Stanaitytė-Karsokienė.

Lengva susitapatinti su veikėjais

Vertėja Ieva Albertavičienė į lietuvių kalbą yra išvertusi dvi L.Riley knygas – romanus „Helenos paslaptis“ ir „Drugelių kambarys“. Vertėja prisimena, kad kai leidykla jai pasiūlė imtis versti šios autorės kūrybos, ji labai apsidžiaugusi, nes mėgo L.Riley knygas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Susitikimas su Lucinda Riley
Luko Balandžio / 15min nuotr./Susitikimas su Lucinda Riley

„Drugelių kambarys“, kaip dažniausiai ir kitos jos knygos, apima net trijų kartų istoriją. Be galo įdomu sekti ne tik pagrindinės veikėjos gyvenimą, bet ir daugybės kitų su ja susijusių žmonių. Žinoma, yra ir paslaptis, kurios net ir pati iki galo neišsiaiškinau, kol nepasiekiau paskutinių puslapių. Turėjau keletą minčių, bet tikrovė pranoko mano spėliones“, – pasakoja vertėja.

I.Albertavičienė sako, kad ši knyga žavi ir tuo, kad joje pasakojama istorija yra įvairiapusiška – autorė paliečia daugelį mūsų šeimų ir visuomenės skaudulių – karo padariniai, išdavystė, pavydas, girtavimas, smurtas, fizinis ir psichologinis, mirtina liga ir netektys.

„Bet vis tiek pagrindinė knygos gija – meilė, įvairialypė, visa apimanti ir visa nugalinti. Tuo ir žavi Lucindos Riley kūryba“, – mintimis dalijasi L.Riley kūrybos vertėja.

Ji atkreipia dėmesį, kad, jos nuomone, visa šios rašytojos kūryba labai vaizdinga, skaitant jos knygas visi veikėjai, jų jausmai ir aplinka atrodo tokie natūralūs ir gyvi, tarsi pačio skaitytojo giminaičiai.

I.Albertavičienė prisimena, kad kai leidykla jai pasiūlė imtis versti šios autorės kūrybos, ji labai apsidžiaugusi, nes mėgo L.Riley knygas.

„Verčiant ar skaitant nepaprastai lengva identifikuotis su vienu ar keliais veikėjais, jų mintys ir jausmai, rodos, visiškai atitinka tavo pačios patyrimus. Kiek girdėjau, autorė pirmiausia savo mintis padiktuodavo į diktofoną, paskui asistentai perrašydavo, todėl jas taip lengva skaityti, mintys liejasi labai sklandžiai“, – sako vertėją I.Albertavičienė.

Ypatingas santykis su skaitytoju

L.Riley knygą „Angelų medis“ vertėja Jovita Liutkutė versti pradėjo 2019 metais. Ją išversti į lietuvių kalbą pasiūlė leidykla.

Kaip sako vertėja, romanas išsiskiria dviem siužetinėmis linijomis, – XX a. 9-tojo dešimtmečio įvykiai kaitaliojasi su Gretos Marčmont mėginimais prisiminti praeitį, grąžinančiais ją į ankstyvojo pokario laikus, – taip pat išraiškingais, individualizuotais veikėjų charakteriais ir iki paskutinių romano puslapių išlaikoma intriga.

J.Liutkutė: L.Riley kūryba įsiminė savo išoriškai paprastu, bet žmogaus dvasios gelmes atveriančiu ir nelengvu perteikti stiliumi.

„Tai istorija apie daromas klaidas, patiriamas kančias, gebėjimą atsitiesti, apie blėstančią ir vėl suliepsnojančią, visą gyvenimą žmogų lydinčią meilę – sau ir tiems, kurie daugybę metų yra šalia“, kalba knygą vertusi J.Liutkutė.

Kalbėdama apie L.Riley kūrybos išskirtinumą, vertėja sako, kad autorė gebėjo užmegzti išskirtinį santykį su skaitytoju bei jį sužavėti savo paprastu, tačiau kartu ir nelengvu stiliumi.

„L.Riley kūryba įsiminė savo išoriškai paprastu, bet žmogaus dvasios gelmes atveriančiu ir nelengvu perteikti stiliumi, neskubria, bet ir nesustabdoma kaip pats gyvenimas pasakojimo tėkme, autorės gebėjimu sukurti ypatingą santykį su skaitytoju, netikėtais siužetų vingiais paskatinti jį sirgti už herojus ir jaudintis dėl jų likimų“, – sako vertėja J.Liutkutė.

L.Riley kūrybą taip pat vertė Viktorija Uzėlaitė („Dingusi sesuo“) ir Kristina Miliūnienė („Septynios seserys“, „Audrų sesuo“, „Šešėlio sesuo“, „Saulės sesuo“, „Mėnulio sesuo“, „Mergina iš Italijos“, „Perlų sesuo“, „Meilės laiškas“).

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

00:35
08:08
20:36

Adventur 2022

Maistas

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams