Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 20d. 20:06

Armanda Rudelytė: „Apie tai, kaip krito akmenys“

Armanda Rudelytė
15min nuotr./ Kamilės Rudelytės nuotr. / Armanda Rudelytė

Menininkė Armanda Rudelytė liūdesį reflektuoja per akmens metaforą. Poetė 15min papasakojo, kad šiuo metu mokosi muzikinio teatro, dainuoja, o poeziją rašo jau seniai.

- Armanda Rudelytė

Apie tai, kaip krito akmenys

Kartą iš mano akių iškrito akmuo,

jis atsimušė į grindis ir sudužo į daug akmenukų.

Vieną užkasiau po žeme ir kitais metais iš jo išaugo akmenų medis.

Kitą padovanojau žmogui, kuris dažnai kalbėdavo apie savo nelaimę,

tarsi ji būtų jo laimė, gavęs akmenį jis nustojo išvis kalbėjęs.

Kitą įmečiau į vandenį, norėjau patikrinti jo svorį, bet jis pavirto žuvimi ir

niekada negrįžo pas mane.

Ketvirtą pardaviau muzikantei – pasirodymo metu vietoje gėlių, metė jį į

žmones išreikšdama savo džiaugsmą ir netyčia užmušė žmogų.

Dar kitą įdėjau į knygą, norėjau jį sudžiovinti. Tada jis pradėjo kalbėti

žmogaus balsu, aš išsigandau ir jį sudeginau.

O dar kitas bandė išskristi pro langą, jam užaugo sparnai, kai netyčia

apliejau jį vandeniu. Gaila, kad akmens skrydis buvo trumpas, aš jį

numušiau su keptuve. Daugiau jis nebeskraidė.

Priešpaskutinis pradėjo klykti, tikriausiai išmoko tada, kai grįžo tas

beprotis. Man atsibodo tie klyksmai, todėl uždariau jį į dėžutę,

užrakinau ir numečiau nuo kalno.

Buvo ir septintas, gėda pasakoti... bet jį pavogė varnos, bandžiau

atsiimti jį, jis atsisakė, nes jam patinka laisvas varnų gyvenimo būdas.

O aš dar dabar matau jį tebevaikštantį su aklojo lazdele.

Paskutinį įsidėjau atgal į akį.

Daugiau nebeverkiau.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

02:14
08:43

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Esports namai

URBAN˙/