„Aš labai daug apie tave galvoju“: po 90 metų atrastas paskutinis Lorcos meilės laiškas

1936 metų liepos 18-ąją, per sukilimą, Federico García Lorca iš savo namų „Huerta de San Vicente“ nusprendė kelias minutes skirti meilei.

Žinia apie įvykius, pakeisiančius naujausią Ispanijos istoriją, tuo metu jau buvo pasklidusi po visą šalį ir buvo likus vos mėnesiui iki dienos, kai bus užantspauduotas vieno garsiausių Andalūzijos poetų likimas.

„Aš labai daug apie tave galvoju, ir tu tai žinai – man net nereikia tau to sakyti. Tačiau tyloje, tarp eilučių, turi perskaityti visą meilę, kurią tau jaučiu, ir visą švelnumą, kurį nešiojuosi savo širdyje.“

Manoma, kad šių eilučių adresatas buvo Juanas Ramírezas de Lucasas – žurnalistas ir meno kritikas iš Albasetės. 2010 metais miręs De Lucasas tuo metu dar buvo studentas. Gali būti, kad būtent jis įkvėpė Lorcą parašyti „Tamsiosios meilės sonetus“, nors dėl suprantamų priežasčių apie tai tylėjo net ir pasibaigus Franco diktatūrai.

38 metų menininko ir vos 16-os studento ryšį liudijusį laišką Ramírezas de Lucasas saugojo 70 metų. Prieš pat mirtį jis savo broliams perdavė piešinių, laiškų ir dienoraštį, kuriame buvo aprašyti jo santykiai su menininku. Tarp šių dokumentų ir buvo rastas laiškas.

2012 metais medžiagai tapus viešai prieinamai, ją išnagrinėję ekspertai padarė išvadą, kad tai veikiausiai paskutinis Lorcos laiškas, parašytas prieš jo areštą ir egzekuciją iki šiol tiksliai nenustatytoje vietoje tarp Víznaro ir Alfacaro savivaldybių.

Nuo šių įvykių praėjo 90 metų, tačiau Andalūzijos menininko rankraščiai ir kūriniai vis dar atrandami. Tuo metu jo palaikai, kaip ir daugelio kitų ispanų, iki šiol nerasti.

Ispanijos teritorinės politikos ir demokratinės atminties ministerija yra užregistravusi daugiau nei 3 tūkst. masinių kapaviečių. Jose, aukų asociacijų vertinimu, vis dar gali būti neekshumuoti nuo 114 tūkst. iki 130 tūkst. žmonių palaikai.

Dar vienas kultūros paveldo atradimas – eilėraštis apie laiką. Tai viena temų, iki šiol siejamų su Lorca, be kita ko, dėl dainininko Camaróno sukurtos „Así que pasen cinco años“ ištraukos interpretacijos.

Dabar šį tekstą naujo vaidybinio filmo „La Bola Negra“ anonse perdirbo Los Javis. Filmas įkvėptas Lorcos gyvenimo, jo meilių ir kūrybinio pasaulio, o jo režisieriai neseniai Kanų kino festivalyje pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą.

Rūpindamasis namo Granados Nasridų epochos architektūros perlu, kuriame poetas gyveno vaikystėje 1900–1916 metais, restauravimu, flamenko atlikėjas Miguelis Poveda taip pat įsigijo rankraštį. Jo kitoje pusėje buvo rastas anksčiau neskelbtas Lorcos eilėraštis. Jo autorystę pagal rašyseną patvirtino Lorcos kūrybos tyrinėtoja Pepa Merlo.

Dainuoju
Laikrodis mechaniškai skaičiuoja valandas.
Septynios ar dvylika – jokio skirtumo.
Manęs čia nėra.
Tai kūnas, kurį palikau išvykdamas,
kad grįžęs galėčiau rasti savo vietą. („Dainuoja laikrodis“, Federico García Lorca).

Merlo ir Poveda šiemet balandį išleido knygą „Las cosas del otro lado. Lo inédito en Federico García Lorca“ („Kitoje pusėje esantys dalykai. Neskelbta Federico García Lorcos kūryba“). Joje nagrinėjami naujausi su menininko literatūriniu palikimu susiję atradimai. Šie kūriniai papildys neseniai vėl atidaryto kultūros centro, įsikūrusio buvusiuose Lorcos vaikystės namuose, kolekciją.

2027 metais turėtų pasirodyti ir antrasis vaidybinis filmas apie Lorcą, kurį režisuoja Fernando Franco. Jame bus atkurtos paskutinės Federico gyvenimo savaitės – nuo jo pasitraukimo iš Madrido po sukilimo iki egzekucijos Granadoje.

Dar kelis mėnesius nežinosime, ar filme bus skirta bent kelios minutės pagerbti laišką, adresuotą Ramírezui de Lucasui. Laišką, į kurį taip ir nebuvo atsakyta.