Tai pirmoji išskirtinės apimties Lietuvos fotografo Virgilijaus Šontos (1952–1992) retrospektyvinė kūrybos paroda. Ekspozicijoje kuratoriai Margarita Matulytė ir Gintaras Česonis pristato daugiau nei 200 autoriaus kūrinių kolekciją, kurią papildo biografiniai dokumentai, suteikianys galimybę pažvelgti į slėpiningą nepaprastai jautraus ir dramatiško likimo menininko asmenybę.
Paroda sukurta bendradarbiaujant su menininko šeima ir Kauno fotografijos galerija. Pirmą kartą kūriniai surinkti iš visų svarbiausių kolekcijų.
„Paroda atveria dar iki galo neatrasto ir neįvertinto fotografo V.Šontos gyvenimą ir kūrybą sovietinės sistemos spaudimo akivaizdoje. Kartu su parodos kuratoriais kviečiu patirti jo meninę drąsą ir savitą fotografijų estetiką“, – sako LNDM Nacionalinės dailės galerijos direktorė dr. Lolita Jablonskienė.
Audringas gyvenimas tarp sistemos spaudimo ir vidinės laisvės
V. Šonta gyveno visuomenėje, kurioje socialines „normas“ diktavo primityvi ir brutali sovietų valdžia. Pasak M. Matulytės, „fotografas savo darbuose tyrinėjo kasdienybę, fiksavo tikrovės įtampas bei atskleidė laisvės paieškas. Jo kūryba formavosi tarp institucinių ribojimų ir asmeninių pasirinkimų – tarp represyvaus režimo spaudimo ir vidinės laisvės troškimo“.
G. Česonis pabrėžia, kad „V. Šonta Lietuvos fotografijos istorijoje išsiskiria ne tik savita vizualine kalba, bet ir drąsa būti atviram ir kitokiam. Ši paroda yra kvietimas bent kiek artimiau pažinti menininką, kurio gyvenime ir kūryboje laisvė buvo esminė, galbūt net gyvybę kainavusi vertybė“.
Menininko gyvenimas buvo trumpas ir tragiškas – būdamas 40 metų jis buvo nužudytas. Tačiau gausus fotografo kūrybinis palikimas iki šiol išlieka svarbus Lietuvos kultūrai.
V.Šontos kūryba skleidžiasi melancholiškomis nuotaikomis, stebintis žmogumi, per ypatingą ryšį su gamta, per ekscentrišką santykį su aplinka. Jo darbuose susilieja humanistinis dokumentalizmas, meniniai eksperimentai ir jautri fotografijos estetika, leidžiantys jo kūrybai išlikti reikšmingai ir šiandien.
Fotografo gyvenimo ir kūrybos kodai
Ekspozicijoje koduojami pagrindiniai menininko gyvenimo ir kūrybos etapai: analoginės fotografijos raiška (Ag), studijos ir kūrybos pradžia Kauno politechnikos institute (KPI), įsitraukimas į Lietuvos fotografijos meno draugijos veiklą (LFMD), jo gyvenimą gaubęs šmėkliškas KGB šešėlis (KGB), slėpta tapatybė (LGBTQ+), JAV pilietybė ir kelionės į „savo“ šalį (USA).
Šie kodai simboliškai ženklina sudėtingą menininko biografiją, kurioje daug nutylėjimų, paslapčių, „tarp eilučių“ slypinčių prasmių ir klausimų, atsakymai į kuriuos tarsi plaikstosi vėjyje, kaip ir 1962-aisiais Bobo Dylano sukurtos pilietinių teisių judėjimo himnu tapusios dainos priedainyje.
Parodos patyrimą praplės ekskursijos, mokslininkų ir menininkų diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, edukaciniai užsiėmimai. Pirmasis renginys – kuratorių ekskursija kovo 28 d., šeštadienį, 11 val.
Paroda veiks iki 2026 m. birželio 21 d.
Kuratoriai: Margarita Matulytė, Gintaras Česonis. Architektė Gabrielė Černiavskaja. Grafikos dizainerė Ugnė Balčiūnaitė. Koordinatorius Giedrius Gulbinas. Prodiusuojantis architektas Mindaugas Reklaitis. Redaktorė Ieva Puluikienė. Vertėja Albina Strunga.
Parodai kūrinius ir dokumentus skolino: Miglė Šontaitė-Petkevičienė ir Vidonija Šontienė, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Romualdas Požerskis, Arvydas Žalpys, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas.
