Dabar populiaru
Publikuota: 2018 vasario 1d. 20:01

Atsiminimų apie B.Sruogą takais: „Jo akyse suspindėjo linksmi žiburėliai“

Balys Sruoga 1946 m.
Centrinio valstybės archyvo / Balys Sruoga 1946 m.

Dokumentinė apybraiža „Vieno buto istorija: Balys Sruoga“ pradeda ciklą, skirtą Tauro gatvės namui, kuriame gyveno universiteto profesoriai. Nuo 1940 metų dešimtu numeriu pažymėtame gatvės name, trečiame bute, įsikūrė Balys Sruoga su žmona istorike Vanda Daugirdaite-Sruogiene ir dukra Dalia. Iš šio buto po trejų metų jis buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos lagerį.

Po B.Sruogos suėmimo bute apsigyveno kitas rašytojas, jo artimas draugas Kazys Boruta su šeima. Dokumentinėje apybraižoje jo dukra Eglė Borutaitė-Makariūnienė dalijasi savo unikaliais atsiminimais apie dieną, kai B.Sruoga grįžo namo.

Sruogą labai greitai ir parvežė: karas baigėsi aštuntą–devintą, o jis grįžo tryliktą dieną.

„Tuo metu gyvenome Sruogos bute. Tėvas buvo šiek tiek prisidėjęs prie to, kad Sruogą kuo greičiau parvežtų iš konclagerio. Žinoma, prie jo grąžinimo prisidėjo ne jis vienas. Sruogą labai greitai ir parvežė: karas baigėsi aštuntą–devintą, o jis grįžo tryliktą dieną“, – pasakojo mokslų daktarė.

Laidos kadras/Eglė Borutaitė-Makariūnienė
Laidos kadras/Eglė Borutaitė-Makariūnienė

Bute Sruogos dar laukė Kazys Boruta su žmona Jadvyga Čiurlionyte, buvusi Sruogos namų šeimininkė, aktorius Romualdas Juknevičius. „Jau nebuvau tokia maža. Atsimenu, situacija buvo graudi. Bute rašytojo laukęs Juknevičius puolė ant kelių ir apkabino grįžusiam Sruogai kojas. Kiti irgi norėjo jį apkabinti, pasveikinti, o Sruoga sako: „Palaukit, aš čia toks utėlėtas.“

Centrinio valstybės archyvo nuotr./Paskutinė B.Sruogos nuotrauka Kaune 1947 m.
Centrinio valstybės archyvo nuotr./Paskutinė B.Sruogos nuotrauka Kaune 1947 m.

Fizikė pasakojo, kad su B.Sruogos irgi laukusia Jadvyga Čiurlionyte jie buvo labai seniai pažįstami. „Ji labai greitai nuvedė jį į vonios kambarį, kuriame buvo dvi kolonėlės vandeniui šildyti. Liepė jam greitai nusirengti, gultis į vonią, o drabužius sukišo į tą pakurą, juos sudegino. Visi buvo baisiai susigraudinę“, – pasakojo E.Borutaitė-Makariūnienė.

Paprašyta atsiminti detales apie tai, kaip dar jos tėvas K.Boruta stengėsi dėl artimo bičiulio, pašnekovė pasakojo, kad, kai Vanda Sruogienė siųsdavo vyrui siuntinukus į lagerį, K.Boruta V.Sruogienei porą kartų buvo perdavęs pypkę ir tabako Baliui.

„Tėvas su Sruoga bendravo nemažai. Abu jie dar prieš karą ruošėsi leisti bendrą „Šeškinės“ žurnalą. O Jadvyga Čiurlionytė su Sruoga buvo pažįstama dar nuo Pirmojo pasaulinio karo, Maskvos laikų. Jie kartu pas Baltrušaitį lankydavosi. „Mano sieloj šventė“ buvo parašytas jai skambinant fortepijonu“, – atsiminimais dalijosi fizikė.

Centrinio valstybės archyvo nuotr./Balys Sruoga Lietuvoje
Centrinio valstybės archyvo nuotr./Balys Sruoga Lietuvoje

Čia pat ji atsiminė ir kitą šviesų atvejį, kai J.Čiurlionytė paklausė B.Sruogos, kas, jo nuomone, tuo metu buvo geriausias poetas Lietuvoje. „Buvo daug gerų Smetonos laikais, visų net neišvardysi... O Sruoga atsakė: „Be abejo, Kazys Boruta.“

Paskui J.Čiurlionytė juokais pasakojo, kad, kai ji vėliau susipažino su mano tėvu Literatūros institute, ji Baliui prisipažino, kad jai Kazys visai nebuvo panašus į poetą: su mėlynu chalatu ir plikas“, – šypsojosi E.Borutaitė-Makariūnienė.

Centrinio valstybės archyvo nuotr./Balys Sruoga
Centrinio valstybės archyvo nuotr./Balys Sruoga

Vienas unikaliausių jos atsiminimų yra apie vieną jos tėvo ir B.Sruogos popietę jau po karo.

„Tėvas mėgdavo su draugais pažaisti šachmatais. Kartą jis pas savo draugą Albiną Rimką – universiteto ekonomikos profesorių – su Sruoga sėdo kartu palošti. Sruoga jau buvo grįžęs iš lagerio, ir tuo metu visi gyvenome kartu. Tėvas pralošė ir pasakojo, kad Sruogos akyse suspindėjo linksmi žiburėliai“, – apie brangų atsiminimą pasakojo fizikė.

Pasak jos, tai, kad iš lagerio grįžęs rašytojas palūžo vienatvėje, yra visiškai suprantama, nes jo didžiausia meilė ir prisirišimas buvo prie dukros Dalios ir žmonos.

„Mane sukrėtė ponios Vandos atsiminimai, kad, kai ji su dukra traukėsi iš Lietuvos ir važiuodavo iš miesto į miestą, ji visų pirma bėgdavo į to miesto įstaigą ieškoti Balio. Tai buvo jos pirmasis rūpestis. Koks turėjo būti prisirišimas, kad pirmu rūpesčiu būtų ne jos pačios, o Balys?..“ – liūdnai klausė pašnekovė.

K.Boruta Balio Sruogos laidotuvių orkestrą 1947 metais girdėjo jau tik per kapinių tvorą, nes tuo metu kalėjo Rasų lageryje.

Laidos kadras/Eglė Borutaitė-Makariūnienė
Laidos kadras/Eglė Borutaitė-Makariūnienė

Jau po rašytojo mirties, 1956 metų rudenį, E.Borutaitė-Makariūnienė su tėvu ėjo į B.Sruogos „Apyaušrio dalios“ premjerą Vilniuje. Pašnekovės teigimu, jos tėvas nebuvo labai graudulingas žmogus. „Jis dažniau patylėdavo, arba pajuokaudavo. Tačiau tada, žiūrėdamas tą spektaklį, jis verkė“, – atsiminė ji.

Vilniuje, tame pačiame bute, pynėsi trijų XX a. klasikų Balio Sruogos, Kazio Borutos ir Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo dramos. Pirmoji laidų ciklo dalis „Vieno buto istorija: Balys Sruoga“ pasakoja apie rašytojo gyvenimo metus Vilniuje, Tauro gatvėje.

Dokumentinės apybraižos premjera vasario 3 d. 16:30 per LRT kultūrą.

Režisieriai: Jonas Juozapaitis, Daiva Bilinskienė

Redaktorės/konsultantės: Loreta Mačianskaitė, Solveiga Daugirdaitė

Operatorius: Donatas Buklys

Prodiuserė: Daiva Bilinskienė

Projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti (www.lietuva100.lt).

Gedimino Bartuškos nuotr./Apybraižos režisieriai Daiva Bilinskienė ir Jonas Juozapaitis
Gedimino Bartuškos nuotr./Apybraižos režisieriai Daiva Bilinskienė ir Jonas Juozapaitis
Laidos kadras/Eglė Borutaitė-Makariūnienė
Laidos kadras/Eglė Borutaitė-Makariūnienė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Daugiau vandens

Gera keliauti kartu

Video

01:02
01:11
35:31

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo