Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 16d. 17:05

Civilizacijų istorikas J.Diamondas: „Šalys turėtų telktis į tai, kas jungia jos piliečius“

Jaredas Diamondas
Asmeninio albumo nuotr. / Jaredas Diamondas

Mokslininkas universalas, polimatas – taip nuo ankstyvųjų Naujųjų laikų vadinamas žmogus, pasižymintis neįprastai plačiomis ir giliomis įvairių sričių žiniomis. Vienas garsiausių šiandienos polimatų – amerikietis Jaredas Diamondas. Jis labiausiai žinomas kaip civilizacijų istorikas, pelnęs Pulitzerio premiją už knygą „Ginklai, mikrobai ir plienas“. Šalia rikiuojasi kitos mokslininko interesų sritys – psichologija, antropologija, biologija ir gamtos istorija.

Netrukus leidykla „Kitos knygos“ išleis naujausią J. Diamondo knygą „Sumaištis. Kaip šalys išgyvena krizes“ (vertė Vytautas Grenda). Šioje knygoje autorius apžvelgia šešias vienokį ar kitokį neramų metą išgyvenusias šalis: Japoniją, Suomiją, Čilę, Indoneziją, Vokietiją ir Australiją. Prisiėmusios atsakomybę, nešališkai save įvertinusios ir mokydamosi iš sektinų pavyzdžių – visai kaip žmonės – visos šešios šalys sunkumus įveikė sėkmingai.

Ką mokslininkas mano apie šiuolaikines pasaulio krizes ir kaip mūsų visuomenėms sekasi su jomis tvarkytis?

J.Diamondas, kuriam rugsėjį sukako 83 metai, teigia, kad šiandien pasaulis turi daugiau problemų nei kada nors anksčiau: „Visada kyla pagunda sakyti, kad dabartinis laikas yra pats blogiausias; taip mes jautėmės penktajame dešimtmetyje per Antrąjį pasaulinį karą, šeštajame, kai vyravo Šaltojo karo atmosfera, ir per Kubos raketų krizę septintajame dešimtmetyje. Tačiau dabartinė padėtis, mano nuomone, vis tiek yra pavojingiausia situacija mano gyvenime – vien dėl to, kad planetoje yra daug daugiau vartotojų, ir visi jie daro daug didesnę įtaką pasauliui.“

Jei niekas nesikeis, mokslininkas žmogaus civilizacijai (bet ne pasauliui) duoda 30 metų.

Jei niekas nesikeis, mokslininkas žmogaus civilizacijai (bet ne pasauliui) duoda 30 metų. „Be abejo, galima teigti, kad šiuo metu pasaulis eina netvariu keliu, mes nepagrįstai eikvojame miškus, vandens turtus, viršutinį dirvožemį ir vandenį, tad po kelių dešimtmečių jų neteksime. Išeikvosime tiek, kad norėdami pakeisti savo veiklos kursą pritrūksime laiko. Taigi, sakyčiau, viskas paaiškės per kelis ateinančius dešimtmečius, nesvarbu, ar mes pasuksime tvaresniu keliu, ar eisime bedugnės pakraščiu“, – prognozuoja J.Diamondas.

Jis mano, kad nacionalinė valstybė išlieka perspektyviausias politinis darinys, tačiau teigia štai ką: kad klestėtų poliarizuotame pasaulyje, nacijos turi ieškoti tų vertybių, kurios jas suvienytų.

„Faktas, kad politiką valdo nacionalinės valstybės. Vienintelė alternatyva nacionalinėms valstybėms yra regioninės sąjungos, tokios kaip Europos Sąjunga, kurioms dabar sunkiai sekasi, ir silpnos pasaulinės organizacijos. Taigi dar ilgą laiką turėsime tautines valstybes.“

Knygos viršelis
Knygos viršelis

Naciją gali vienyti labai skirtingos vertybės, sako J.Diamondas: „Šiandien vokiečius vienija jų kultūrinis paveldas: Goethės ir Shillerio kūryba, protestantus ir katalikus vienijanti kalba ir istorija. Tačiau ketvirtajame dešimtmetyje šalies pagrindinėmis vertybėmis buvo tapusios tuo metu dominuojančios Vokietijos politinės partijos vertybės ir tai buvo pražūtinga.“

J.Diamondas prognozuoja, kad JAV gresia visuomenės žlugimas: „Šiandien Jungtinėse Amerikos Valstijose kyla pavojus demokratijai, bet ne dėl karinio perversmo, koks, pavyzdžiui, buvo kilęs Čilėje, po kurio šios šalies visuomenė nuo demokratijos buvo nutolusi 17 metų. Pavojų kelia JAV vyriausybės veiksmai prieš balsuoti norinčius amerikiečius. JAV balsuoti galima tik iš anksto užsiregistravus, o valstijų ir vietos valdžios institucijos nuolat apsunkina piliečių, galinčių pasirinkti kitą politinę jėgą nei esanti valdžioje, galimybes tai padaryti. Taigi išties Jungtinės Valstijos, sakyčiau, patiria neišvengiamą riziką.“

Pasak J.Diamondo, išeitis būtų telkti tautą siūlant bendras vertybes: „Šiandien Jungtinėse Valstijose griaunama politinio kompromiso tradicija ir akcentuojamas individualios grupės identitetas, susiskaidymas. O amerikiečiams reikėtų telktis į tai, kas juos jungia, į bendras vertybes.“

Kitas svarbus dėmuo šalies klestėjimui – švietimas. Nors JAV turi pasaulinio lygio universitetų ir gerų mokyklų, to negana: „Faktas tas, kad 10 procentų amerikiečių gauna puikų išsilavinimą, o likę 90 procentų – labai varganą. JAV sunaikina 90 procentų savo piliečių ekonominį potencialą, – pabrėžia J.Diamondas. – Esame 330 milijonų žmonių šalis, o investuojame tik į 33 milijonus. Mes neinvestuojame į kitus 297 milijonus, bet turime konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Japonija, Pietų Korėja, Suomija ir Vokietija, kurios investuoja į visus savo piliečius. JAV žlugs, nebent mes rimtai atsigręžtume į visus savo piliečius ir imtume tobulinti švietimo sistemą.“

Pasak autoriaus, jis dažnai yra priverstas moralizuoti, „grūmoti tautoms“ – vienoms labiau, kitoms mažiau. „Iš esmės reikėtų gerai apibarti visas pasaulio šalis. Ypač garsiai aprėkčiau JAV ir Jungtinę Karalystę, taip pat Japoniją. Kiek švelniau pirštu pagrasyčiau tokioms šalims kaip Butanas, Norvegija ir Nyderlandai, tačiau tikrai nepakenktų pabarti bet kurią šalį ir visus pasaulio piliečius“, – sako garsiausias šių laikų polimatas J.Diamondas.

Parengta pagal Jaredo Diamondo interviu su Naujosios Zelandijos radijo stotimi RNZ.

Komentarai: 1
Temos: 2 Knygos Literatūra

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

15:15
01:01:04
06:27

Esports namai

URBAN˙/